- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-97-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06646-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės A. R. Ž. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01618 iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų.
2. Prašyme pareiškėja nurodė, kad su skundu dėl šios antstolės veiksmų ji kreipėsi į antstolę, taip pat pateikė teismui 2024 m. spalio 8 d. antstolei adresuoto skundo kopiją. Nurodytame skunde pareiškėjos atstovė teigia, jog vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01618 gavo antstolės A. R.-Ž. 2024 m. spalio 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-75-28096 ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28124. Statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. liepos 25 d. surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00026. Privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl sandėlio, buvusio žemės sklype (duomenys neskelbtini), nurodant jį nugriauti. Skunde nurodoma, kad 2024 m. kovo mėnesį pareiškėja palapinę sudariusias konstrukcijas pilnai demontavo. 2024 m. liepos 19 d. Inspekcijos atstovai įvykdė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir jokių pastabų dėl atliktų demontavimo darbų, nereiškė. Nepaisant aplinkybės, kad palapinių sudėtines dalis sudariusios konstrukcijos buvo pilnai demontuotos ir dėl to inspekcija nereiškė jokių pastabų ar abejonių 2024 m. liepos 19 d. patikrinimo vietoje metu, pareiškėja iš inspekcijos 2024m. rugsėjo 6 d. gavo raštą Nr. 2D-20045 kartu su 2024 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-240902-00109, kuriame nurodoma, kad 2019 m. liepos 25 d. privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. 2024 m. rugsėjo 24 d. įvykusio inspekcijos ir pareiškėjos atstovų aptarimo metu buvo sutarta, kad inspekcija atvyks pakartotiniam privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimui, tačiau neatlikusi pakartotinio patikrinimo, inspekcija perdavė privalomąjį nurodymą vykdyti antstolei. Pareiškėja taip pat skunde nurodo, kad pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sustabdant antstolės atliekamus vykdymo veiksmus iki kol bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų yra tas, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra preliminariai pagrįstas, nes iš pateiktos foto nuotraukos matoma, kad palapinė (Sandėlis) yra demontuotas ir jo buvusioje vietoje nėra, konstrukcinės jo dalys pašalintos iš teritorijos ir ji sutvarkyta, o su skundu pareiškėjos teikiami įrodymai patvirtina, kad Statybos inspekcijos Patikrinimo akte nurodytos gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, prie kurių varžtinėmis jungtimis buvo pritvirtintos 8 Palapinės (Sandėliai), yra kito savarankiško statinio – aikštelės, turinčio statybą leidžiantį dokumentą, dalis. Nesustabdžius vykdymo veiksmų byloje ir toliau vykdant Privalomąjį nurodymą, būtų griaunamas ne tas statinys, dėl kurio surašytas šis nurodymas, bet kitas, teisėtai pastatytas statinys – aikštelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01618, t. y. sustabdė visus antstolės atliekamus veiksmus, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundas dėl antstolės A. R. – Ž. veiksmų. Nutartį nukreipė skubiam vykdymui.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų jis laikomas pagrįstu, kadangi skundu ginčijami antstolės veiksmai – vykdymo veiksmų pradėjimo pagrįstumas (2024 m. spalio 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti) ir antstolės tą pačią dieną priimtas vykdomojoje byloje Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo iš karto konstatuotas Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00026 neįvykdymas, todėl sprendė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01618, neišnagrinėjus ar antstolės priimti dokumentai yra teisėti ir pagrįsti, galimai būtų nugriautos gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, prie kurių varžtinėmis jungtimis buvo pritvirtintos palapinės (sandėliai), kurios yra kito savarankiško statinio – aikštelės, turinčio statybą leidžiantį dokumentą, dalis, todėl netenkinus tokio pareiškėjos prašymo būtų pažeistos jos teisės, tikėtina atsirastų žala pareiškėjai.
5. Teismo vertinimu, išieškojimo veiksmų vykdymo procese sustabdymas – šiuo atveju yra tiesiogiai susijęs su pareikšto skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimais ir užtikrina būsimo procesinio sprendimo įvykdymą, taip pat tiek išieškotojos, tiek skolininkės teises bei civilinių teisinių santykių stabilumą. Šiuo atveju vykdymo veiksmų sustabdymas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų yra ekonomiška ir proporcinga priemonė, susijusi su galimų neigiamų padarinių pareiškėjui prevencija, kadangi ji išsaugotų esamą padėtį iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus nepagrįstai pažeisti šalių interesai, todėl nesiėmus šių priemonių galimai palankaus teismo sprendimo (prašymo dėl sprendimo atidėjimo tenkinimo) įvykdymas ar jo atgręžimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir – skolininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:.
6.1. Inspekcija pareiškėjai dar 2019 m. liepos 25 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00026 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iki 2020 m. sausio 25 d. pareikalavo „nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį – sandėlį, schemoje pažymėtą Nr. 1 (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00024 ir sutvarkyti statybvietę“. Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas yra peržiūrėtas teismine tvarka, privalomasis nurodymas yra nepanaikintas, galiojantis ir vykdytinas vykdomasis dokumentas. Kadangi pareiškėja privalomojo nurodymo visa apimtimi neįvykdė, Inspekcija 2024 m. spalio 1 d. jį perdavė vykdyti priverstinai antstolei, kaip tai numatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Antstolės A. R.-Ž. kontoroje privalomojo nurodymo pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/24/01618.
6.2. Nagrinėjamu atveju, vykdomasis dokumentas – privalomasis nurodymas – nebegali būti ginčijamas, ir jokio būsimo teismo sprendimo nebus, nes jis jau yra priimtas. Privalomasis nurodymas turi vykdomojo dokumento galią ir turi būti kuo greičiau įvykdytas, tačiau atsižvelgiant į skolininkės teismams teikiamus nepagrįstus procesinius dokumentus, o šiuo konkrečiu atveju pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skolininkė jau ilgą laiką išvengia bet kokių privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apsaugančios skolininkę nuo neigiamų pasekmių, skolininkei pasirinkus neteisėtą elgesio būdą ir toliau nevykdyti Inspekcijos privalomojo nurodymo, turinčio vykdomojo dokumento galią.
6.3. Skolininkė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų – grindžia iš esmės teismų įsiteisėjusiais sprendimais jau įvertintomis aplinkybėmis. Skolininkė teismams nagrinėjant bylą dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo nenuginčijo aplinkybių, jog savavališkai pastatytas statinys (sandėlis) turi būti ir faktiškai yra (buvo) stabiliai pritvirtintas prie gelžbetonio plokščių, kurios yra šio statinio konstrukcine dalimi, pastatytos panaudojant atramines plokštes neįeinančias į kitų statinių – aikštelių dangų, sudėtį, tačiau nusprendė šias aplinkybes kvestionuoti vykdymo proceso metu, Inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka perdavus privalomąjį nurodymą vykdyti antstolei.
6.4. Skundu dėl antstolio veiksmų bei prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkė klaidina teismą teigdama, jog 2024 m. kovo mėnesį ji palapinę sudariusias konstrukcijas pilnai demontavo, todėl objekto, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, nebėra. Toks skolininkės teiginys neatitinka tikrovės, nes savavališkai pastatyto statinio – sandėlio - konstrukcinė dalis - gelžbetoninių plokščių pagrindas – nebuvo pašalintas. Ši aplinkybė nustatyta Inspekcijos patikrinimo akte. Nors skolininkė teigia, kad gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto sandėlio, o aikštelių dalis, tačiau teismai įsiteisėjusiais sprendimais dėl šių aplinkybių jau pasisakė, nurodant, kad statinys turi būti tvirtinamas prie specialiai jam įrengto nurodyto tipo tvirto pagrindo - iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių, kurios sujungtos tarpusavyje į vieną bloką, yra palapinės pagrindas. Negali susiklostyti tokia situacija, kai skolininkė dar kartą, šį kartą jau vykdymo procese, inicijuotų naujus teisminius procesus, siekdama ir toliau išvengti privalomojo nurodymo vykdymo, remdamasi tomis pačiomis teismų įsiteisėjusiais spendimais jau įvertintomis aplinkybėmis ir (ar) aplinkybėmis, kuriomis pareiškėja nesirėmė, bet galėjo remtis teismams vertinant privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Teismas nutartimi, pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį ir esmę, pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalyje nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje yra priverstinai vykdomas Inspekcijos privalomasis nurodymas, kai tuo tarpu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas skolininkei yra surašytas teisėtai ir pagrįstai.
6.6. Skolininkės pareiškimas, jog ji įvykdė vykdomąjį dokumentą jos savaip interpretuojamų aplinkybių kontekste, nėra ir negali būti teisinis pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, ypatingai, kai Inspekcija patikrinimo aktu konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir jokios aplinkybės po patikrinimo akto surašymo nepasikeitė. Todėl ir skolininkės skundas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar prima facie, ar išnagrinėjus skundą, yra niekuo nepagrįstas ir vertintinas tik kaip priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje vilkinimas.
6.7. Vien vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui vykdyti faktas savaime nereiškia, kad nedelsiant bus pradėtos ginčo statinio griovimo procedūros. Inspekcijos teisė už skolininkus nugriauti statinius turi būti patvirtinta teismo nutartimi. Inspekcija pažymi, kad tokių ketinimų pasinaudoti šia teise ir siekti jos pripažinimo teisme CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, Inspekcija artimiausiu metu neturi ir jokios grėsmės, kad gali būti apsunkinta skolininko padėtis kaip nors įsiterpiant į skolininko privačią nuosavybę, nėra. Vien tuo pagrindu, kad dar nėra išspręstas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimas leidžiant Inspekcijai nugriauti statinį, nėra atrinktas griovimo darbų rangovas ir pan., poreikio stabdyti bylą nėra. Atitinkamai nėra ir grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ginčo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo byloje nėra ir nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra niekaip susijusios su Privalomojo nurodymo teisėtumu, kurio pareiškėja neginčija ir yra išimtinai susijusios su pareiškėjos skundu dėl antstolės veiksmų Inspekcijos nepagrįstai inicijuotame vykdymo procese.
7.2. Inspekcijos teiginiai dėl Privalomojo nurodymo vykdymo vengimo prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir pareiškėjos į bylą pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad pareiškėja ne vengia vykdyti Privalomąjį nurodymą, bet yra jį įvykdžiusi.
7.3. Inspekcija, inicijavusi vykdomąją bylą, reikalauja griauti ne objektą, dėl kurio surašytas Privalomasis nurodymas, bet kitą statybą leidžiantį dokumentą turintį statinį, kurio griovimui nėra jokio teisėto pagrindo – aikštelę.
7.4. Nepaisant pačios Inspekcijos patvirtinimo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra preliminarus skundo pagrįstumas, Inspekcija įrodinėja aplinkybes, susijusias Privalomojo nurodymo vykdymo apimtimi, dėl kurių, teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
7.5. Skirtingai nei teigia Inspekcija, teismai, nagrinėdami bylas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, nenustatė faktų, susijusių su papildomos plokštės įrengimu – teismas nurodė, kad tokia plokštė turėtų būti įrengiama, cituodama Palapinių techninius dokumentus, tačiau bylose taip pat nebuvo patvirtinta, kad faktiškai tokia „papildoma“ plokštė, kuri nebūtų sudedamoji aikštelės dalis, faktiškai yra, be to, minėtose bylose buvo sprendžiamas ne Palapinių sudėtinių dalių ar Privalomojo nurodymo įvykdymo apimties klausimas, bet Privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimas ir teismas nepasisakė dėl to, kas konkrečiai turėtų būti griaunama vykdant Privalomąjį nurodymą kaip ir niekur sprendimuose neįvardijo, kad aikštelė yra Palapinės dalis. Inspekcija savo svarstymus dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo grindžia ne faktiniais duomenimis kaip iš tikrųjų yra, bet prielaidomis ir svarstymais, kaip turėtų būti pagal Palapinės įrengimo dokumentus.
7.6. Atsižvelgiant į Inspekcijos planus griauti aikštelės dalis, nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, Antstolės vykdymo veiksmų pasekoje būtų nugriautos teisėtai įrengto statinio – aikštelės gelžbetonio plokščių konstrukcijos, pažeidžiant pareiškėjos, kaip aikštelės savininkės, teises, Inspekcijai ir antstolei vykdymo procese naikinant teisėtai pareiškėjai priklausantį turtą ir taip sukeliant didelę žalą pareiškėjai. Be to, nesustabdžius vykdymo veiksmų ir griaunant aikštelę (jos dalis), pareiškėjai būtų sudaromos kliūtys naudotis įmonės teritorija krovos ir sandėliavimo veiklai, kas sukeltų didelius nuostolius dėl pareiškėjos veiklos vykdymo apsunkinimo (trikdymo), o tai neabejotinai patvirtina grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.
Šalies argumentai
7.7. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vykdomojoje byloje bus tęsiami vykdymo veiksmai griaunant aikštelę ir sukeliant neigiamus padarinius pareiškėjai, o vėliau priėmus pareiškėjai palankų sprendimą dėl pateikto skundo dėl antstolės veiksmų, toks sprendimas taptų beprasmis ir negalėtų būti įvykdomas dėl to, kad aikštelė ar jos dalys jau būtų nugriautos, t.y. vykdomoji byla būtų baigta įvykdymu, nugriaunant ne tą statinį, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, bet kitą teisėtai pastatytą statinį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nustatyta, kad antstolė A. R.-Ž.vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/24/01618 pagal Statybos inspekcijos 2019 m. liepos 25 d. vykdomąjį dokumentą - institucijos (pareigūno) sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. PNSSP-30-190725-00026 dėl reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį - sandėlį, pastatytą (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2019-07-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00024, ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01618 2024 m. spalio 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą Nr. S-24-75-28124, kuriuo nurodė nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2019-07-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00024, ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėja 2024 m. spalio 9 d. pateikė skundą dėl antstolės A. R.-Ž. iš esmės motyvuodama tuo, kad Inspekcijos privalomąjį nurodymą yra jį įvykdžiusi, o inicijuotoje vykdomojoje byloje, reikalaujama griauti ne objektą, dėl kurio surašytas Privalomasis nurodymas, bet kitą statybą leidžiantį dokumentą turintį statinį, kurio griovimui nėra jokio teisėto pagrindo – aikštelę. Pareiškėja prašė sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01618.
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų nėra preliminariai pagrįstas, kadangi teismų procesiniais sprendimais yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas skolininkei yra surašytas teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, kad nors skolininkė teigia, kad gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto sandėlio, o aikštelių dalis, tačiau teismai įsiteisėjusiais aukščiau paminėtais sprendimais dėl šių aplinkybių jau pasisakė, nurodant, kad statinys turi būti tvirtinamas prie specialiai jam įrengto nurodyto tipo tvirto pagrindo - iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių, kurios sujungtos tarpusavyje į vieną bloką, yra palapinės pagrindas. Apeliantės įsitikinimu, nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos kadangi dar nėra išspręstas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimas leidžiant Inspekcijai nugriauti statinį, nėra atrinktas griovimo darbų rangovas ir pan., todėl poreikio stabdyti bylą nėra.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir kartu užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 2-851/2014).
Dėl preliminaraus skundo pagrįstumo
15. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismų praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, nes pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys atitinka teisės aktuose jo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-41-464/2021).
16. Ieškovo reikalavimas laikomas akivaizdžiai nepagrįstu tik tada, kai ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba tada, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo tikrai negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-464/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas preliminariai pagrįstas. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, suformulavo skundo pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Apeliantės išdėstyti argumentai apie tai, jog teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas skolininkei yra surašytas teisėtai ir pagrįstai bei tai, kad teismai įsiteisėjusiais aukščiau paminėtais sprendimais dėl pasisakė, kad statinys turi būti tvirtinamas prie specialiai jam įrengto nurodyto tipo tvirto pagrindo - iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių, kurios sujungtos tarpusavyje į vieną bloką, yra palapinės pagrindas, nėra pagrindas laikyti skundą preliminariai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priešingai nei teigia apeliantė, pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nėra iš naujo kvestionuojamas Privalomojo nurodymo teisėtumas. Tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas ar minėtas Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas ir ar yra pagrindas jį priverstinai vykdyti. Taigi, didžioji dalis apeliantės nurodomų aplinkybių vertintinos ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese, o ginčą sprendžiant iš esmės.
18. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra skirtas bylai (ginčui) iš esmės išspręsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
19. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
20. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taigi, teismas, gavęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, atsižvelgdamas ir į šio proceso instituto taikymo išimtinumą, turi diskreciją nuspręsti, ar tokios priemonės yra reikalingos ir ar jos gali padėti pasiekti tų tikslų, kuriais grindžiamas jų konkrečioje byloje taikymo poreikis.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų. Skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, kadangi Privalomasis nurodymas jau yra įvykdytas. Pažymėtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų bus atliekami tolimesni vykdymo veiksmai CPK 771 str. nustatyta tvarka, o tai tikėtina lems naujų teisminių procesų ir ginčų tarp šalių inicijavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pakankamai neilgam terminui (iki bus išnagrinėtas skundas) šiuo atveju laikytinas ekonomiška ir proporcinga priemone, kuri užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei civilinių teisinių santykių stabilumą, t.y. bus išsaugota status quo būsena iki skundo išnagrinėjimo iš esmės.
22. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
23. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.