Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. gynėjo Valerijaus Karpovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str.1, 2 d., šią bausmę sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. laikas.

Iš T. T. priteista nukentėjusiajai N. L. 4567 Lt turtinei žalai ir 47400 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam Z. L. 47400 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam T. L. 97400 Lt neturtinei žalai atlyginti; valstybei 790 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, 2010 m. birželio 4 d., nuo 3 val. iki 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu smogė vieną kartą R. K. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės pusės sužalojimą, kiaurinį kairio plaučio pažeidimą, kairio plaučio ir širdies kairio ir dešinio skilvelių sienų bei tarpskilvelinės pertvaros kiaurinius pažeidimus, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės (70ml) ir kairę krūtinplėvės (1300ml) ertmes, vidiniu nukraujavimu, šoku, dėk ko R. K. mirė.

Gynėjo nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Nors teismas pripažino, kad byloje nepaneigta apelianto ginamojo versija apie įvykio aplinkybes, tačiau, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi teismo medicinos specialisto paaiškinimais, duotais teisiamajame posėdyje. Taip pat nepagrįstai padarė išvadą apie nuteistojo tyčios turinį. Teisme ekspertas neatsakė į gynėjo klausimą apie krentančio kūno jėgos stiprumą. Gynėjas nurodo, kad įvykio metu jo ginamasis buvo apsvaigęs, dėl ko tuo metu nuteistojo psichinis sąryšis su atliktais veiksmais buvo neadekvatus, jis negalėjo tuo momentu vertinti situacijos ir tikslingai veikti. Be to, byloje nenustatyta, ar skundo autoriaus ginamasis turėjo motyvą, paskatas, tikslą nužudyti nukentėjusiąją. Nuteistasis nebuvo priešiškai nusiteikęs, įvykio metu nebuvo kilęs joks konfliktas su nukentėjusiąja. Nors byloje yra neigiami duomenys apie nuteistojo elgesį, tačiau iki nusikaltimo padarymo jis nebuvo sužeidęs ar sumušęs nei vieno kaimyno ar kito asmens. Aptardamas liudytojų G. T., B. Č. ir G. G. parodymus bei aplinkybę, kad nuteistasis nukentėjusiajai pats padavė laiptinės raktus, gynėjas teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių T. T. staiga kilusį tikslą ar pagrindą suduoti smūgį peiliu nukentėjusiajai, juo labiau, kad šiuo peiliu buvo pjaustomas maistas kai apelianto ginamasis ir nukentėjusioji girtavo.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė –atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad T. T. kaltė dėl tyčinio R. K. nužudymo yra įrodyta. Apeliacinio skundo argumentai šios bei kitų teismo išvadų (dėl veikos juridinio įvertinimo, tyčios turinio, bausmės ir neturtinės žalos dydžio) nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė kodėl netiki ir atmeta nuteistojo parodymus apie sužalojimo peiliu padarymo mechanizmą. Ši teismo išvada kolegijai nekelia jokių abejonių.

Byloje nustatyta, kad durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas su kiauryminiais kairio plaučio pažeidimais, kairio plaučio ir širdies kairio ir dešinio skilvelio sienų ir tarpskilvelinės pertvaros kiauriniai sužalojimai padaryti įvykio vietoje rastu peiliu, kurio smaigalys bukas, nulaužtas. Tai, kad paminėti sužalojimai padaryti būtent įvykio vietoje rastu peiliu patvirtina serologijos ir DNR specialisto išvada (t. 1, b. l. 46-55).

Įvertinus šio peilio charakteristikas, teismo medicinos specialisto išvadą (t. 1, b. l. 36-38) ir jo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 43), galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad peiliu, kurio smaigalys bukas, nulaužtas, o smaigalio zonos ašmenys neaštrūs, tokio pobūdžio sužalojimus galima padaryti tik panaudojant jėgą, t. y. juo smūgiuojant. Būtent tokia išvada seka iš paminėto specialisto paaiškinimo.

Tai, kad specialistas dėl objektyvių priežasčių negalėjo nustatyti panaudotos jėgos stiprumo, neturi lemiamos reikšmės, vertinant šios išvados ir paaiškinimų pagrįstumą ir patikimumą.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo parodymai apie miegojimo su peiliu rankoje priežastis (kad miegant neužpultų kaimynai), šio peilio nepaleidimą iš rankos netgi miego metu ir patį sužalojimo padarymo mechanizmą yra visiškai neįtikinami. Tokių parodymų nuteistasis nedavė ir savo pirmosios apklausos įtariamuoju metu (t. 1, b. l. 36-37), nurodydamas, kad nukentėjusioji iš jo buto išėjo, o jis nuėjo miegoti ir apie nukentėjusiosios mirtį sužinojo tik ryte, kai buvo sulaikytas ir vedamas pro ketvirto aukšto laiptinę, kurioje gulėjo mirusi R. K.. Nuteistojo nurodytos paminėtų parodymų davimo priežastys (pamiršo įvykio aplinkybes dėl patirto šoko) kolegijos taip pat neįtikino.

Dėl šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog T. T. nukentėjusiąją nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, o ne dėl neatsargumo. Taigi, nuteistojo nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas pagal BK 129 str. 1 d. yra teisingas.

Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad byloje nėra nustatytas nužudymo motyvas. Tačiau ši aplinkybė nepašalina veikos baudžiamumo ir kaltininko atsakomybės, kadangi nužudymo motyvas nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. būtinasis subjektyviosios pusės požymis. Todėl motyvo nužudyti nenustatymas, šiuo atveju, ir įgalino pirmosios instancijos teismą kvalifikuoti T. T. nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 1 d.

Tokio nusikalstamų veiksmų juridinio įvertinimo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad įvykio metu iš T. T. buto nesigirdėjo triukšmo, muštynių, kad agresyvaus būdo nuteistasis nebuvo užpuolęs ir/ ar sužalojęs kaimynų, kad nukentėjusiosios žodžiai „T., tu man įdūrei“ buvo pasakyti ramiu balsu, kad peilis buvo naudojamas maistui pjaustyti ir pan.

Galima sutikti su apelianto teiginiais, kad nuteistojo girtumas ir jo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų iššaukė jo neadekvačius veiksmus. Tačiau ši aplinkybė dar neįgalina kitaip vertinti nuteistojo tyčios turinio ir kryptingumo, t. y. kvalifikuoti T. T. nusikalstamą veiką kaip neatsargų nužudymą.

Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad prašymą sušvelninti bausmę ir sumažinti civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydį apeliantas sieja tik su nusikalstamos veikos kvalifikacija. Todėl nustačius, kad T. T. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas, nebėra prasmės plačiau aptarinėti šių skundų argumentų.

Pažymėtina tik tai, kad nuteistajam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė tik nežymiai viršija sankcijos vidurkį. Darytina išvada, kad ši bausmė, įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta.

Nukentėjusiesiems priteisti civiliniai ieškiniai taip pat neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams ir teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-36/2011, 2K-670/2010, 2K-172/2011).

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. T. gynėjo Valerijaus Karpovo apeliacinį skundą atmesti.