- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2K-36/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Jonas Prapiestis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- J. Č.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Č. (J. Č.) gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų trims mėnesiams. Iš J. Č. priteista D. B. 9136 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteista Valstybinei ligonių kasai 2558,70 Lt.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. Č. nuteistas už V. B. nužudymą dėl to, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 16 d. 23.00 val. iki rugpjūčio 17 d. 1.00 val. Vilniuje, Grigiškėse, prie baro „Naktida“, esančio Pašto g. 15, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė V. B. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą, padarydamas kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą ir paviršinę muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje pusėje, kurios tiek kartu, tiek atskirai vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose momens – pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvią kraujosruvą minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, smegenų pabrinkimu, smegenų koma, kvalifikuojamais kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir rugpjūčio 18 d. apie 5.30 val. nuo patirto galvos sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu V. B. mirė VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo J. Č. gynėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuosprendyje teismas išdėstė liudytojų R. G., J. Z., P. J. (P. J.) parodymus, patvirtinančius aplinkybę, kurią nurodo ir J. Č., kad prie pastato kampo besigrumiantys V. B. ir J. Č. buvo pargriuvę, o kai V. B. sugriebė J. Č. už kojų, V. B. griuvo ant nugaros. Baudžiamojoje byloje esančiame vaizdo įraše V. B. ir J. Č. griuvimas neužfiksuotas, užfiksuota kaip jie nuėjo prie pastato kampo. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. B. sugriebia J. Č. per juosmenį, bando jį pakelti ir griūna ant nugaros, ant savęs užsiversdamas J. Č. Abiems nugriuvus už cementinių konstrukcijų (laiptų) matyti tik jų kojos. Taigi byloje nustatyta, kad V. B. du kartus griuvo ant nugaros, kai bandė pakelti J. Č., o trečią kartą V. B. nukrito nuo suduoto smūgio ar pastūmimo į petį, kaip teigia J. Č. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai, t. y. kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose momens – pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvi kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje V. B. padaryti kietų bukų daiktų poveikiu. Tikėtina, kad kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kairiame žande galėjo būti padaryta smūgiu, o kraujosruva momens pakaušio srityje – griūvant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Nuo kurio konkrečiai trauminio poveikio išsivystė kraujo išsiliejimas, nustatyti negalima. Teisme apklausta specialistė ekspertė N. J. patvirtino anksčiau duotą išvadą ir parodė, kad sužalojimas žande galėjo atsirasti tiek nugriuvus, tiek nuo smūgio kietu buku daiktu, gal ir kumščiu. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvada, kad J. Č. asmeninio konflikto metu sudavė V. B. smūgį į galvą, nuo kurio šis griuvo ir atsitrenkė į kietą žemės paviršių, dėl ko atsirado nurodyti sužalojimai, yra nepagrįsta ir grindžiama prielaida. Teismas nenurodė, kodėl atmetė liudytojų R. G. bei P. J. parodymus apie tai, kad bandydamas kelti J. Č. prie pastato V. B. griuvo ant nugaros. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė objektyviai užfiksuotą vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip V. B. apkabina J. Č. per juosmenį, bando kelti ir griūna ant nugaros, kai šiuo atveju jokios konfliktinės situacijos nebuvo. V. B., krisdamas ant nugaros pirmą ar antrą kartą, galva galėjo atsitrenkti į asfaltą ar žemę ir susižaloti padarant kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose momens – pakaušio srityje kairėje pusėje. Šiems V. B. kritimams J. Č. jokios įtakos neturėjo. Nors šios aplinkybės buvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu, apie jas liudytojai davė parodymus, teismas šias aplinkybes vertino tik kaip nuteistojo siekimą sušvelninti savo padėtį. Tačiau tai nėra išgalvotos aplinkybės ar neblaivių liudytojų parodymai, nes tai objektyviai užfiksuota vaizdo įraše. Šio įrašo duomenys paneigia teismo išvadą, kad sužalojimai, lėmę V. B. mirtį, buvo padaryti asmeninio konflikto metu, kai J. Č. sudavė jam į galvą smūgį, nuo kurio V. B. griuvo ir galva atsitrenkė į kietą žemės paviršių. Įraše matyti, kaip J. Č. išsilaisvina iš jį apkabinusio V. B. nustumdamas jo ranką ir nueina, o V. B. eina iš paskos. Po to V. B. stovi pozoje pakeltomis rankomis, prie jo prieina J. Č. ir kaire ranka suima jam už dešinės rankos, o dešine ranka užsimoja ir kur smogdamas pataiko, į kairį petį ar į kairį žandą, nesimato, nes J. Č. tą užstoja. V. B. krenta ne ant kairės galvos pusės ir atsitrenkia ne momens – pakaušio kaire sritimi, kurioje užfiksuota kraujosruva. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad šis sužalojimas atsirado nukentėjusiajam nugriuvus nuo J. Č. smūgio. Dėl tokios tikimybės pasisakyti turėtų ekspertas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, bet teisme jis apklaustas iki vaizdo įrašo peržiūros, o apeliacinis teismas atmetė prašymą atlikti įrodymų tyrimą. V. Č. sudavus smūgį į kairį žandą, kaip nurodo teismas, V. B. turėjo kristi į dešinę ir sužalojimai turėtų būti fiksuoti dešinėje pusėje, bet tokių sužalojimų nerasta. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad sužalojimas momens–pakaušio srityje kairėje pusėje atsirado ne dėl J. Č. smūgio. Apeliacinės instancijos teismas, jeigu peržiūrėjo vaizdo įrašą, privalėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, motyvuotai aptarti nurodytas aplinkybes ir įrodymus, bet to nepadarė, tik atkartojo apygardos teismo išvadas. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 2, 3 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie pažeidimai yra esminiai, nes lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir J. Č. nuteisimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad dalis šių skunde išdėstytų argumentų yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, kuris, jo manymu, atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, jog nuteistasis kaltas dėl tyčinio nužudymo. Įvertinęs specialisto išvadas, teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs kraujo išsiliejimas, išsivystęs dėl galvos sumušimo, buvo nuteistojo suduoto smūgio į veidą bei nuo šio smūgio įvykusio griuvimo ir atsitrenkimo į kietą paviršių pasekmė. Teismas pabrėžė, kad liudytojų R. G., P. J., J. Z. parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis būtent po šio smūgio neatsikėlė ir liko gulėti ant žemės. Nustatytos baudžiamojoje byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo mirtis buvo nuteistojo tyčinio smūgio kumščiu į veidą pasekmė. Kilę padariniai yra dėsningi, tarp veiksmų smūgiuojant ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į kietą žemės paviršių ir galvos sumušimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio nukentėjusiajam ir jo mirties. Nuteistasis suvokė savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, smūgiavo į galvą, kuri gyvybiškai itin svarbi kūno dalis, numatė, kad nukentėjusysis gali nuo smūgio griūti, susimušti galvą ir mirti, ir, nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 ir 324 straipsnio nuostatų. Byla patikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai pasisakyta dėl apeliacinio skundo esmės ir jo argumentų, taip pat ir dėl byloje esančio vaizdo įrašo. Pagal 324 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, kuris yra privalomas tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, argumentuotai nutaręs neatlikti jų tyrimo, nes vaizdo įrašas jau buvo peržiūrėtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nutarties aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, kad vaizdo stebėjimo kameros aiškiai užfiksavo momentą, kai apeliantas kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam, nuo ko šis pargriuvo. Nėra pažeistos ir BPK 332 straipsnio nuostatos, nes apeliacinėje nutartyje teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl skundo ir nutartį surašė pagal įstatymo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, taikymo
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo J. Č. veiksmų ir nukentėjusiojo V. B. mirties. Kasatorius detaliai komentuoja tam tikras bylos faktines aplinkybes ir teikia savąją buvusių įvykių versiją, tvirtindamas, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šį klausimą išsprendė neteisingai. Padarytas įstatymo taikymo klaidas, jo manymu, galima ir reikia ištaisyti grąžinant bylą apeliacinės instancijos teismui. Teisinį pagrindą tam kasatorius tvirtina įžvelgiąs BPK 20 straipsnio 2 ir 3 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimuose.
Bylą išnagrinėję teismai nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje minėtu priežastinio ryšio klausimu pasisakė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog specialisto išvadose nustatytas V. B. mirtį sukėlęs kraujo išsiliejimas, išsivystęs dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, buvo suduoto smūgio bei griuvimo pasekmė, t. y. sudavus smūgį buvo padaryta kraujosruva minkštuose audiniuose kairiajame žande, o nugriuvus atsirado kraujosruva momens–pakaušio srityje. Byloje surinktų ir ištirtų duomenų, pripažintų įrodymais, pagrindu nustatęs faktines aplinkybes, teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. B. patirta galvos trauma, nuo kurios jis mirė, yra tarpusavio konflikto metu fizinę jėgą naudojusio J. Č. veiksmų pasekmė, todėl tarp jo veiksmų ir V. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas J. Č. parodymus apie panaudoto fizinio smurto pobūdį ir ginčijamą priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių vertino kaip gynybos poziciją, prieštaraujančią objektyviai bylos medžiagai (specialisto išvadoms, vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotiems duomenims, liudytojų parodymams). Išnagrinėtos bylos aplinkybės neteikė pagrindo daryti išvadą, kad V. B. mirtis būtų buvusi atsitiktinė ar kad dėl J. Č. panaudotos fizinės jėgos V. B. nebuvo sužalotas tiek, kad mirtų, nes tuoj pat po jam suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės prie kavinės ir neatsikėlė, o tik gulėdamas pasivertė. Jokių kitų aplinkybių, galėjusių sukelti nukentėjusiojo mirtį, išskyrus V. B. smurtinius veiksmus, teismas nenustatė. Aptartomis aplinkybėmis grindžiama išvada, kad J. Č., suduodamas smūgį V. B. į veidą, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia. Tokia veika baudžiamojo įstatymo požiūriu tinkamai kvalifikuota taikant BK 129 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nuosprendį paliko nepakeistą. Nutarties aprašomojoje dalyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, įvertintu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kasatorius su tuo nesutinka ir teigia, kad baudžiamojo proceso teisės požiūriu apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir apeliacinės nutarties aprašomosios dalies turinį. Tokie vertinimai nepagrįsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. posėdyje reikalingumo atlikti įrodymų tyrimą klausimas apsvarstytas. Nuteistojo J. Č. ir jo gynėjo prašymai atlikti įrodymų tyrimą, apklausiant liudytojus R. G., P. J., V. J., teismo medicinos ekspertą, taip pat peržiūrint dalį byloje esančio vaizdo įrašo ir po to dar apklausiant nuteistąjį J. Č., atmesti motyvuotai, šiuo klausimu išklausius ir prokuroro nuomonės. Vaizdo įrašas pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėtas, minėti asmenys, išskyrus V. J., teisme buvo apklausti, nuteistasis galėjo jiems užduoti klausimus. V. J. įvykio nematė, o nuteistasis nenurodo, ką šis asmuo apie tai galėtų paaiškinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasakytose baigiamosiose kalbose nuteistasis ir jo gynėjas detaliai išdėstė savo požiūrį į, jų nuomone, reikšmingiausius faktus, taip pat ir tuos iš jų, kurie turi lemiamos reikšmės nukentėjusiojo mirties priežastingumui nustatyti. Su kasatoriaus minima vaizdine bylos medžiaga teisėjų kolegija susipažino ir ja nutartyje rėmėsi. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies bei 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimų. Apeliacinės nutarties turinys rodo, kad BPK 332 straipsnio reikalavimai įgyvendinti. Be kitų klausimų, kurie buvo iškelti apeliaciniame skunde, šioje nutartyje plačiai pasisakyta ir dėl J. Č. smurtinių veiksmų kaip tokių, kurie dėsningai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Kasatoriaus skunde pakartotas faktinių aplinkybių kai kurių detalių skirtingas traktavimas apeliacinės instancijos teismui buvo žinomas, nutartyje aptartas ir motyvuotai paneigtas. Darytina išvada, kad tenkinti prašymą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
nuteistojo J. Č. gynėjo kasacinį skundą atmesti.