Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-05 · Administracinė byla Nr. eI2-1236-596/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-05
Bylos Nr.
eI2-1236-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00325-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kasita“
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-1236-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00325-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kasita“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir juo paskirtos baudos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kasita“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija arba VDI) 2024 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33075 (toliau – ir Nutarimas); 2) sumažinti Nutarimu pareiškėjai paskirtą baudą; 3) priteisti iš Inspekcijos pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Nutarimu Inspekcija paskyrė Bendrovei 1 200 Eur baudą, nustačiusi, kad UAB „Kasita“, atstovaujama direktoriaus D. R., leido dirbti darbuotojui A. K. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. liepos 22 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 1 d, 2022 m. rugsėjo 5 d. bei laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. vairuotojo pareigose (transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė)). Be to, VDI Kauno teritorinis skyrius 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-322-2023 Bendrovės direktoriui D. R. dėl padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį taikė administracinę atsakomybę ir skyrė 1 000 Eur baudą (toliau – ir ANK nutarimas), kuris buvo apskųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-638-1165/2023 (toliau – ir administracinio nusižengimo byla) ANK nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pažymi, kad nelegalaus darbo patikrinimo atlikimo tvarka yra reglamentuota Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. EV-156 (toliau – ir Aprašas), tačiau VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė R. B. patikrinimą atliko nesilaikydama Aprašo reikalavimų. Akcentuoja, kad Aprašo 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad VDI teritorinių skyrių vedėjai turi užtikrinti, kad nelegalaus darbo patikrinimus atliktų ne mažiau nei du VDI inspektoriai. Pagal Aprašo 18 punktą už nelegalaus darbo patikrinimą ir kitų kontrolės veiksmų kvalifikuotą atlikimą bei visų dokumentų kokybišką ir savalaikį surašymą nustatytais terminais atsako ne tik pavedime nurodytas pirmas VDI inspektorius, bet ir kiti VDI patikrinime dalyvaujantys VDI inspektoriai pagal kompetenciją, o pagal 84 punktą VDI teritorinių skyrių vedėjai ir VDI inspektoriai, pažeidę Aprašo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį, kad iš 2023 m. kovo 2 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0958-1481 (toliau – ir Aktas) matyti, kad atliekant tyrimą buvo pažeistos Aprašo nuostatos, nes tyrimą atliko ne du, o vienas inspektorius, t. y. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė R. B.. Nors Akte yra tik įrašytas antras VDI pareigūnas A. S., tačiau jo parašo Akte nėra. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad: patikrinime nedalyvavo ir jokių veiksmų neatliko, nes buvo priskirtas tik dėl to, kad teisės aktai draudžia vienam darbuotojui atlikti nelegalaus darbo tyrimą; patikrinimas buvo tik iš dokumentų; jam nežinoma, kaip patikrinimas prasidėjo, jis niekur nevažiavo, o buvo tik kaip atsarginis inspektorius, jei kolega susirgtų ar reikėtų vykti atlikti kokius nors veiksmus. Pažymi, kad minėtas liudytojas patvirtino, jog Akte nėra jo parašo, tačiau dėl ko - pasakyti negali. Administracinio nusižengimo byloje teisme apklausta liudytoja R. B. parodė, kad tyrimo atlikti vienam negalima, o tai, pareiškėjos įsitikinimu, reiškia, kad atlikdama tyrimą minėta VDI teritorinio skyriaus inspektorė žinojo, kad viena atlikdama tyrimą pažeidžia Aprašo nuostatas.

Pareiškėjos įsitikinimu, Aktas buvo surašytas nesilaikant Aprašo nuostatų, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, todėl daro išvadą, kad Akto pagrindu negalėjo būti surašytas ir Nutarimas, nes pagal bendrąjį teisės principą (ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla)), tolimesni pareigūnų veiksmai ir jų surašyti dokumentai negali būti vertinami kaip teisėtais būdais gauti duomenys. Teigia, kad nors administracinio nusižengimo byloje Akto teisėtumas nebuvo vertinamas, tačiau tarp VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorės R. B. surašyto Akto ir skundžiamo Nutarimo yra priežastinis ryšys, nes pastarajame teigiama, kad minėta inspektorė nustatė, jog Bendrovės direktorius leido dirbti darbuotojui A. K.

Bendrovė skunde kelia klausimą, ar veiksmai, kuriuos patikrinimo metu atliko vyr. inspektorė R. B., nesilaikydama Aprašo reikalavimų ir surašydama išvadą, gali sukelti pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi, pareiškėjos teigimu, Akte nustatytos ir surašytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. paneigė, kad jo darbdaviu buvo UAB ,,Kasita” direktorius D. R., taip pat patvirtino, kad dėl darbo, užmokesčio už darbą tarėsi su kitu asmeniu, nurodydamas jo vardą, taip pat nurodė, kad šis asmuo liudytojui davė nurodymus, susijusius su jo darbo funkcijomis. Liudytojo A. K. nurodytas asmuo teismo posėdyje prisipažino, kad būtent jis priėmė į darbą A. K.. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pareiškėja daro išvadą, kad, priešingai nei teigiama skundžiamame Nutarime, A. K. nedirbo jos naudai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovė ginčijamu Nutarimu paskyrusi pareiškėjai 1 200 Eur baudą neįrodė, kad ji ir A. K. būtų susitarę dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas arba DK) 34 straipsnyje, todėl darbo sutartys nei faktiškai, nei teisiškai nebuvo sudarytos, taigi pareiškėja neturėjo pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Bendrovės įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl jai paskirtos sankcijos proporcingumo, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgti į pažeidimo mastą, pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidimas nesukėlė išskirtinai neigiamų pasekmių valstybės ekonominiams interesams, pareiškėja už panašaus pobūdžio pažeidimą baudžiama pirmą kartą, A. K. darbo santykiai buvo pasibaigę dar iki VDI konstatuojant teisės pažeidimą, pažeidimas (nelegalus darbas) buvo pašalintas iki atlikto patikrinimo, pareiškėjos vadovas nepripažino, kad jis įdarbino A. K. ir kad šis atliko pareiškėjos naudai darbą, tačiau atliekant patikrinimą visada geranoriškai bendradarbiavo su VDI pareigūnais. Bendrovė daro išvadą, kad Nutarimu paskirta sankcija yra nevisiškai proporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, todėl laikosi pozicijos, jog tikslinga sumažinti Nutarimu paskirtą 1 200 Eur baudą.

Atsiliepimas

Atsakovė VDI pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą.

Paaiškina, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas – vyr. darbo inspektorius V. L. 2024 m. sausio 23 d. priėmė Nutarimą, kuriuo juridiniam asmeniui UAB ,,Kasita“ paskyrė 1 200 Eur baudą. Bauda skirta atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daiktinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, ir paskirta vidutinio dydžio sankcijoje numatyta bauda.

Nurodo, kad D. R. 2023 m. kovo 16 d. buvo surašytas administracinės teisės nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-474-2023 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas), o 2023 m. gegužės 4 d. ANK nutarimu paskirta 1 000 Eur bauda. Šį ANK nutarimą D. R. atstovė apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą 2023 m. spalio 30 d. nutartimi skundą atmetė, o VDI Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. VDI-ANP_P-322-2023 paliko nepakeistą. Nutartis yra įsiteisėjusi, D. R. paskirtos baudos nesumokėjo.

Inspekcijos įsitikinimu, VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai R. B. ir A. S., atlikdami UAB „Kasita“ nelegalaus darbo tyrimą, vadovavosi Aprašu bei kitais Valstybinės darbo inspekcijos teisės aktais ir pažeidimų nepadarė.

Pirma, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir Aktą, tačiau VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorių veiksmuose pažeidimų nenustatė.

Antra, Aprašo 6 punktas, nustatantis, VDI teritorinių skyrių vedėjai turi užtikrinti, kad nelegalaus darbo patikrinimus atliktų ne mažiau negu du VDI inspektoriai nebuvo pažeistas, nes VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B. užtikrino, jog UAB „Kasita“ nelegalaus darbo tyrimą atliktų ne mažiau nei du inspektoriai - R. B. ir A. S.. VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B., vyr. darbo inspektoriams R. B. ir A. S. išsiuntė elektroninę rezoliuciją, kuria jie buvo įpareigoti susipažinti su Darbo ginčų komisijos raštu Nr. DGK-43 (toliau – ir DGK raštas), pateiktais įrodymais bei „atlikti inspektavimą, organizuoti nagrinėjimą, tirti. Nagrinėti.“ VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B. DGK rašto pagrindu vyr. darbo inspektoriams R. B. bei A. S. suformavo užduotį, taigi, vyr. darbo inspektorius A. S. privalėjo susipažinti su VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pateikta elektronine rezoliucija ir suformuota užduotimi.

Trečia, Aprašo 18 punktas, kuriame įtvirtinta, kad pavedime pirmas nurodytas VDI inspektorius laikomas grupės vadovu ir yra atsakingas už patikrinimo organizavimą, užduoties įvykdymą bei dokumentų surašymą nebuvo pažeistas. Pažymi, jog, vadovaujantis VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo elektronine rezoliucija bei suformuota užduotimi, buvo atliekamas Darbo ginčų komisijos pateiktų dokumentų tyrimas, o patikrinimas išvykstant į ūkio subjektą nebuvo organizuojamas. Pavedime nurodytas pirmas inspektorius (vyr. darbo inspektorė R. B.) atliko dokumentų tyrimą, įvykdė užduotį, surašė dokumentus, o pavedime nurodytas antras inspektorius vyr. inspektorius A. S. pagal VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pateiktą elektronine rezoliuciją ir elektroninę užduotį turėjo pareigą susipažinti su dokumentais ir tyrimo medžiaga, stebėti dokumentinio tyrimo eigą bei pateikti savo nuomonę dėl administracinės teisenos pradėjimo/nepradėjimo. Visais atvejais, susipažinimas su tyrimo medžiaga ir tyrimo stebėsena yra dalyvavimas tyrime. Visa tai įvertinęs, VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B. pasirašė Aktą bei jį patvirtino.

Ketvirta, Aprašo 76 punktas pažeistas nebuvo, kadangi Aktą pasirašė VDI Kauno teritorinio vyr. darbo inspektorė R. B., o įvertinęs, kad UAB „Kasita“ nelegalaus darbo tyrimas atliktas tinkamai – ir VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B..

Penkta, Aprašo 83 punkto, numatančio, kad VDI teritorinių skyrių vedėjai kontroliuoja, kaip VDI inspektoriai vykdo Aprašo nuostatas ir ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį patikrina VDI DSS IS ir Administracinių nusižengimų registre esančius duomenis, reikalavimai pažeisti nebuvo, kadangi VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas, patikrinęs, kaip VDI vyr. darbo inspektoriai R. B. ir A. S. vykdo Aprašo nuostatas, pažeidimų nenustatė. Pažymi, jog Akto teisėtumą vertino tiek VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas, kadangi jis kontroliuoja užduočių atlikimą bei nelegalaus darbo aktų surašymą, tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, o pareiškėja skunde prašo vėl nagrinėti tai, ką jau išnagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai.

Atsakovė cituoja Užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas arba UĮ) 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 55 ir 56 straipsnius ir nurodo, kad VDI Kauno teritorinis skyrius, skirdamas nuobaudą – baudą, atsižvelgė į visas padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, teisingumo ir protingumo principus, nors ir nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, juridiniam asmeniui UAB „Kasita“ skyrė mažesnę baudą nei vidurkis. Daro išvadą, kad VDI Kauno teritorinis skyrius pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bei, vadovaudamasis 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėtai skundžiamu Nutarimu skyrė 1200 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimo NUĮPBJ 33075 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad VDI Kauno darbo ginčų komisija (toliau – ir Kauno DGK) 2023 m. sausio 25 d. raštu „Dėl UAB „Kasita“ patikrinimo“ (toliau – ir DGK raštas) kreipėsi į Inspekciją, kuriuo pranešė atsakovei, kad Kauno DGK gautas A. K. prašymas atsakovei UAB „Kasita“, kuriuo jis prašo priteisti darbo užmokestį už visą dirbtą laikotarpį, delspinigius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (toliau – ir Prašymas). DGK rašte paaiškino, kad asmuo Prašyme nurodė, kad jis UAB „Kasita“ pradėjo dirbti vairuotoju 2022 m. liepos 19 d., o darbo sutartis po ilgalaikių jo reikalavimų buvo pasirašyta tik 2022 m. rugsėjo 7 d. Jis buvo atleistas spalio 31 d., po atleidimo jis dirbo nelegaliai, ką patvirtina tachografo įrašai, su darbdaviu žodžiu buvo susitarta, jog jam bus mokama po 60 Eur už dieną. DGK rašte prašė Inspekciją atlikti patikrinimą ir nustatyti, kada tarp UAB „Kasita“ ir A. K. prasidėjo darbo santykiai ir kada jie baigėsi, t. y. ar minimais laikotarpiais jie nebuvo nelegalūs ir ar Bendrovėje nėra kitų teisės pažeidimų. DGK su minėtu raštu pateikė darbuotojo Prašymą, darbo sutartį, 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarytą su UAB „Kasita“, 2023 m. sausio 17 d. duomenis apie minėto asmens valstybinį socialinį draudimą, asmens sąskaitos išrašus ir kitus dokumentus.

VDI Kauno teritorinio skyrius 2023 m. vasario 9 d. pradėjo ir 2023 m. kovo 2 d. baigė tikrinamo subjekto – UAB „Kasita“, kurios buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), veiklos adresas: (duomenys neskelbtini), nelegalaus darbo tyrimą ir 2023 m. kovo 2 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0958-1481. Tyrimo aprašyme nurodyta, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. inspektoriai R. B. ir A. S. atlikę tyrimą nustatė, jog D. R., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti darbuotojui A. K. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. liepos 22 d., laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. rugsėjo 5 d. bei laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. vairuotojo pareigose (transporto priemonė MAN, v/n (duomenys neskelbtini)) ir taip siekė sau naudos. UAB „Kasita“ direktorius D. R. darbuotojui A. K. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su juo nesudaręs darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus. Akte pažymėta, kad UAB „Kasita“ direktorius D. R. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, už šį pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Aktą 2023 m. kovo 2 d. pasirašė VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė R. B. ir šio skyriaus vedėjas A. B..

Atlikdamas tyrimą VDI Kauno skyrius, be kita ko, vadovavosi medžiaga, gauta iš Kauno DGK, iš kurios matyti, 2023 m. sausio 18 d. Kauno DGK buvo pateiktas A. K. 2023 m. sausio 17 d. prašymas „Dėl darbo be sutarties ir neišmokėto atlyginimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriame jis prašė išieškoti iš Bendrovės atlygį už visą nelegaliai išdirbtą laikotarpį. Nurodė, kad 2022 m. liepos mėn. jis pradėjo dirbti UAB „Kasita“, tačiau darbo sutartis su Bendrove buvo sudaryta tik po ilgalaikių reikalavimų 2022 m. rugsėjo 7 d., o iš darbo jis buvo atleistas 2022 m. spalio 31 d. Paaiškino, kad už nelegaliai dirbtą laikotarpį jam buvo išmokėtas ne visas atlyginimas, nes žodiniu susitarimu jam buvo pažadėta mokėti po 60 Eur už dieną, kas, jo paskaičiavimu, sudaro 1 355 Eur. Teigė, kad jam nežinant jis po atleidimo iš darbo dirbo vairuotoju ir lapkričio mėn., ką patvirtina tachografo įrašai. Su Prašymu pareiškėjas pateikė su UAB „Kasita“ sudarytą darbo sutartį, VSDFV Kauno skyriaus pažymą, tachografo įrašus ir SEB banko išrašus.

Tyrimo metu apklaustas A. K. 2023 m. vasario 20 d. teiktame paaiškinime nurodė, kad UAB „Kasita“ dirbo nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. vairuotoju ir vairavo transporto priemonę MAN, v/n (duomenys neskelbtini), su kuria iš karjerų (Zapyškio, Jonavos) veždavo žvyrą arba juodžemį, o jį į darbą priėmė D. R., kuris davė transporto priemonę ir nurodymus, kur važiuoti, darbas trukdavo nuo 8 val. ryto iki 17 val. arba 18 val. vakaro pirmadieniais – penktadieniais. Teigė, jog jam buvo žadama, kad darbo sutartis bus greitai pasirašyta, tačiau apgaudinėjo ir jos vis nepasirašinėdavo. Patikrinimo metu apklaustas UAB „Kasita“ direktorius D. R. 2023 m. balandžio 20 d. teiktame paaiškinime nurodė, kad Bendrovė neleido dirbti A. K. nelegalaus darbo, o šis darbuotojas priklausė kitai transporto įmonei, o kokie darbo santykiai jį siejo su šia įmone, jam nežinoma. Teigė, kad UAB „Kasita“ perka transporto paslaugas iš kelių įmonių, už kurias joms sumoka, o A. K. Bendrovėje dirbo trumpą laikotarpį mikroautobuso vairuotoju ir tiekė smulkias medžiagas į objektą.

Vyr. darbo inspektorė R. B. 2023 m. gruodžio 18 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPĮ 0958-0086 juridiniam asmeniui UAB „Kasita“ (toliau – ir Protokolas) dėl to, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kadangi leido dirbti darbuotojui A. K. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. liepos 22 d., laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. rugsėjo 5 d. bei laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. vairuotojo pareigose (transporto priemonė MAN, v/n (duomenys neskelbtini)), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudarę rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavę VSDFV teritorinio skyriaus.

VDI 2024 m. sausio 23 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33075, kuriuo skyrė Bendrovei 1 200 Eur baudą už Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, t. y. dėl to, kad juridinis asmuo UAB „Kasita“, atstovaujama įmonės direktoriaus D. R., leido A. K. nelegaliai dirbti įmonės UAB „Kasita“ naudai nesudarius su šiuo darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka apie jo darbo pradžią įmonėje nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, t. y. leido dirbti A. K. nelegaliai.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad D. R. VDI 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu buvo paskirta 1 000 Eur bauda už pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, būdamas UAB „Kasita“ vadovu, leido A. K. dirbti vairuotoju ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatyto darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. VDI 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą D. R. atstovė apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. II-638-1165/2023, 2023 m. spalio 30 d. nutartimi skundą atmetė, o VDI Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. VDI-ANP_P-322-2023 paliko nepakeistą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-638-1165/2023 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.

Teismas pastebi, kad juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, jis savo teises ir pareigas realizuoja per atsakingus fizinius asmenis, šiuo atveju – per direktorių D. R.. Taigi, Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas atsakomybei kilti (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012). Taigi, būtent Bendrovės direktorius, būdamas jos atsakingu asmeniu, privalėjo asmeniškai kontroliuoti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Atitinkamai, priešingas darbdavio elgesys, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei kaip fiziniam asmeniui bei atsakomybei kaip juridiniam asmeniui pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Teismas pažymi, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog darbuotojas A. K. buvo pavaldus Bendrovei ir būtent jos naudai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrovė) nesudarė ir VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad darbuotojas realiai dirbo, kad Bendrovės ir darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).

Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, tai – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Darbo sutarties požymiai per sutarties šalių įsipareigojimus išsamiai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas.

Antrasis darbo sutarties požymis – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.

Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

Taigi, faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Minėta, kad įstatymuose nedraudžiama asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Iš tikrųjų kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 50 punktą).

Pareiškėjos teigimu, atsakovė Nutarime netinkamai vertino, kad A. K. dirbo Bendrovės naudai, nes neįrodyta, kad pareiškėja ir minėtas darbuotojas būtų sutarę dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, todėl Bendrovė neturėjo pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą. Pareiškėjos teigimu, nurodytais laikotarpiais, kuomet su darbuotoju nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis Bendrovėje nedirbo.

Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės MAN v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė) savininkas yra UAB „Kasita Rent“, su kuria Bendrovė 2026 m. lapkričio 4 d. yra sudariusi Technikos nuomos ir transporto sutartį Nr. 2016-003 (toliau – ir Sutartis) dėl technikos nuomos bei birių krovinių transportavimo paslaugų. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad atlikus darbus yra pasirašomas darbų perdavimo priėmimo aktas arba pateikiamas krovinio važtaraštis, kuriame tiksliai nurodomi darbų atlikimo adresas ir darbų pavadinimas. Pagal Sutarties 4.1 punkto a) papunktį UAB „Kasita Rent“ įsipareigojo darbui skirti tik techniškai tvarkingas transporto priemones ir mechanizmus su kvalifikuotais vairuotojais ir mašinistais. Teismo vertinimu, ateikta Sutartis niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad darbuotojas nedirbo Bendrovėje, kadangi VSDFV duomenimis nustatyta, kad A. K. UAB „Kasita Rent“ nedirbo, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Kasita“ pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarytą darbo sutartį. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad UAB „Kasita Rent“ ginčo laikotarpiu turėjo laikinojo įdarbinimo įmonės statusą ir VDI sprendimu buvo įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (DK 72¹ straipsnis).

Aplinkybę, kad D. R., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, t. y. būdamas UAB „Kasita“ vadovu, leido A. K. dirbti vairuotoju su juo nesudaręs darbo sutarties ir apie jo priėmimą ne vėliau kaip prieš dieną VSDFV laikotarpiais nuo 2022 m. liepos 19 iki 22 d., rugpjūčio 4 iki 12 d., rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 1 iki 5 d., nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 15 d., patvirtina šioje byloje prejudicinę galią turinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-638-1165/2023, kuria paliktas galioti VDI 2023 m. gegužės 4 d. nutarimas dėl baudos Bendrovės vadovui skyrimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Nors pareiškėja neigia nelegalų darbuotojo darbą atitinkamais Protokole nurodytais laikotarpiais, tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Iš tyrimo metu gautų UAB „Tenesitas“, UAB „Dolomitas“ ir UAB „Draseikių karjeras“ važtaraščių matyti, kad A. K. vairavo transporto priemonę, kuria vežė krovinius UAB „Kasita“ naudai, važtaraščiai ir tachografo duomenys taip pat įrodo, kad A. K. buvo UAB „Kasita“ darbuotojas. Iš pateiktų transporto priemonės nuotraukų matyti, kad jos priekinėje viršutinėje dalyje yra užrašas KASITA, o šoninėje dalyje – logotipas su Bendrovės, o ne UAB „Kasita Rent“ logotipu, kas duoda pagrindą daryti išvadą, kad A. K. turėjo pagrįstą manymą apie tarp jo ir būtent UAB „Kasita“ susiklosčiusius darbo santykius.

Kaip minėta, A. K. 2023 m. sausio 18 d. Kauno DGK pateiktame Prašyme prašė išieškoti iš Bendrovės atlygį už visą nelegaliai išdirbtą laikotarpį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. 2023 m. kovo 9 d. pateikė DGK prašymą dėl darbo ginčo bylos nagrinėjimo atsisakymo, todėl DGK 2023 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-1306, kuriuo atsisakė nagrinėti jo prašymą atsakovei UAB „Kasita“ ieškovui atsisakius visų pareikštų reikalavimų dėl nesumokėto darbo užmokesčio už visą dirbtą laikotarpį, kompensacijos už panaudotas atostogas ir netesybų priteisimo. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad DGK posėdžio metu Bendrovės direktorius ir su ieškovu, t. y. A. K., susitarė, kokia suma jam bus sumokėta. Iš į bylą pateikto 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad UAB „Kasita“ pervedė A. K. 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Kompensacija VDI bylos: APS-2-1324/2023“, kas reiškia, jog šalių susitarimu UAB „Kasita“ kompensavo darbuotojui nelegalų darbą Bendrovės naudai. Pažymėtina, kad atsakovas DGK darbo ginčo byloje buvo UAB „Kasita“, atstovaujama jo direktoriaus D. R., tačiau atsakovo tinkamumo klausimas šioje darbo byloje nebuvo keliamas ir ginčijamas. Darytina išvada, kad Kauno DGK nagrinėjant darbo ginčo bylą Bendrovė savo veiksmais pripažino nelegalų A. K. darbą jos naudai.

Vertinant visus byloje esančius įrodymus kaip visumą akivaizdu, kad A. K. Bendrovėje dirbo konkretų sutartą vairuotojo darbą, susitarė dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko, taigi tarp jo ir būtent pareiškėjos buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad tai, jog darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, jog jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Be to, darbo teisiniams santykiams yra būdingas pastovumas ir tęstinumas, o paslaugų teikimo teisiniams santykiams labiau būdingas vienkartinio, nenuolatinio veiksmo atlikimas. Šioje byloje teismas pripažįsta, kad A. K. buvo įdarbintas ne siekiant vienkartinio rezultato (teikti konkrečias paslaugas), o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai, jis turėjo laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos, privalėjo atvykti į darbą nurodytu laiku ir dirbti nustatytą valandų skaičių, Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, faktiniai Bendrovės ir darbuotojo santykiai atitiko darbo teisinių santykių požymius (pareiškėjos naudai darbuotojas atliko darbo funkcijas), tačiau darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo laikytasi, o VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu nebuvo pranešta apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės sudaro pagrindą tokią veiką kvalifikuoti kaip nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pareiškėja skunde teigia, jog Aktas buvo surašytas nesilaikant Apraše nustatytų reikalavimų, nes jį pasirašė tik vyr. darbo inspektorė R. B., todėl jo pagrindu priimtas Nutarimas laikytinas neteisėtu.

Pažymėtina, kad Aprašo 6 punktas nustato, kad VDI teritorinių skyrių vedėjai turi užtikrinti, kad nelegalaus darbo patikrinimus atliktų ne mažiau negu du VDI inspektoriai. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B. vyr. darbo inspektoriams R. B. ir A. S. išsiuntė elektroninę rezoliuciją, kuria jie buvo įpareigoti susipažinti su Darbo ginčų komisijos raštu Nr. DGK-43, pateiktais įrodymais bei „atlikti inspektavimą, organizuoti nagrinėjimą, tirti. Nagrinėti.“, t. y. minėtiems vyr. darbo inspektoriams R. B. bei A. S. suformavo užduotį, taigi užtikrino, kad būtų laikomasi Aprašo 6 punkto nuostatų. Pažymėtina, kad Aprašo 18 punkte yra įtvirtinta, kad pavedime pirmas nurodytas VDI inspektorius laikomas grupės vadovu ir yra atsakingas už patikrinimo organizavimą, užduoties įvykdymą bei dokumentų surašymą. Pagal VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo elektroninę rezoliuciją bei suformuotą užduotį buvo atliekamas Darbo ginčų komisijos pateiktų dokumentų tyrimas, t. y. patikrinimas išvykstant į ūkio subjektą nebuvo organizuojamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pavedime nurodytas pirmas inspektorius - vyr. darbo inspektorė R. B. atliko ne tik pateiktų dokumentų tyrimą, bet ir rinko duomenis iš VSDFV duomenų bazės, teikė užklausas dėl važtaraščių pateikimo, surašė dokumentus, o pavedime nurodytas antras inspektorius vyr. inspektorius A. S. pagal VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pateiktą elektronine rezoliuciją ir užduotį turėjo pareigą susipažinti su tyrimo medžiaga, kas laikytina dalyvavimu tyrime. Aprašo 76 punktas nustato, kad Aktą pasirašo jį surašęs VDI inspektorius ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną jį pateikia pasirašyti skyriaus vedėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Kaip matyti iš Akto, jį 2023 m. kovo 2 d. pasirašė VDI Kauno teritorinio vyr. darbo inspektorė R. B., o įvertinęs, kad Bendrovės nelegalaus darbo tyrimas atliktas tinkamai – ir VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B.. Teismas, įvertinęs Akto turinį paminėto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, kad Aprašo nuostatos pažeistos nebuvo, kadangi patikrinimą atliko du VDI inspektoriai, o pasirašė Aktą surašiusi VDI Kauno teritorinio vyr. darbo inspektorė R. B. ir VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B.. Ta aplinkybė, kad Akte nepasirašė antras patikrinime dalyvavęs inspektorius vyr. inspektorius A. S., nesudaro pagrindo teigti, kad Akte nurodytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados yra neteisingi ar nepagrįsti, nes tai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, be to, kaip minėta, Apraše nėra imperatyviai įtvirtinta, kad Aktą turi pasirašyti visi patikrinime dalyvavę inspektoriai.

Pareiškėja skunde teigia, kad Nutarimu paskirta bauda turėtų būti sumažinta, nes yra ne visiškai proporcinga padarytas teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nelegalaus darbo bylose konstatavo, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl Lietuvos Respublikos įstatymuose šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pagrįstai paskirta 1 200 Eur bauda, kuri yra 36 proc. yra mažesnė, nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas už šį pažeidimą nustatytas baudos vidurkis. Pažymėtina, kad Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Bendrovė administracine tvarka bausta nebuvo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėja yra nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimui. Teismas įvertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas srityje, kuri susijusi su svarbiomis žmogaus socialinėmis teisėmis, sukeliant riziką įdarbintų asmenų atžvilgiu, todėl jis negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirta bauda yra proporcinga ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kasita“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė