- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2-20446-861/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-14590-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- Marijos A, M. A. K.
- Trečiasis asmuo
- R. S., K. S., E. U., L. M.-V., V. J. B., UAB „Naujamiesčio būstas“
- Advokatai
- Sofia Khatsernova
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei M. A. K. dėl savavališkai pastatytos sienos su durimis nugriovimo, tretieji asmenys K. S., E. U., L. M.-V., V. J. B., R. S., UAB „Naujamiesčio būstas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti be bendraturčių sutikimo įrengtą sieną su durimis, esančią pastate duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptatakių. Atsakovei neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui pačiam likviduoti savavališkai įrengtą sieną su durimis, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklauso butas, esantis duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso butas, esantis duomenys neskelbtini). Atsakovė savavališkai, be kitų bendraturčių sutikimo, laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptų pastatė sieną su rakinamomis durimis. Atsakovė šias duris naudoja kaip įėjimą į jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 20. Ieškovas teigia, kad toks statinys neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, kelia grėsmę ne tik ieškovo ir jo šeimos narių, bet ir pačios atsakovės sveikatai ir gyvybei. Statinys lėmė esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeitė bendraturčių gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad durys yra nerakinamos, todėl neatitveria laiptinės dalies, praėjimas yra laisvas. Durys buvo įstatytos siekiant taupyti šilumos energiją, o atitverti laiptai veda tiesiai į atsakovės butą, nėra jokios aikštelės. Ieškovo teisės nėra pažeistos, jis neįrodė, kaip durys trukdo naudotis savo teisėmis. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Trečiasis asmuo L. M.-V. palaikė ieškinio reikalavimus. Teigė, kad namo bendraturčiai nėra davę atsakovei leidimo įrengti ginčo sieną su durimis. Pro ginčo duris patenkama ne tik į atsakovės butą, bet ir ant namo stogo.
Trečiasis asmuo R. S. prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigė, kad durys yra nerakinamos ir niekam netrukdo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė nepašalina ginčo pertvaros, nors buvo žadėjusi ją išardyti. Ši pertvara pažeidžia ieškovo teises, nes varžo laisvą judėjimą, pažeidžiami saugos reikalavimai, atsakovės naudai naudojamas bendrasis laiptinės apšvietimas. Patekimas ant stogo yra per atsakovės butą. Nuo pastatytos sienos iki atsakovės buto durų yra apie 2,5 m.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė nurodė, kad statinys pastatytas dar iki ieškovui atsikraustant. Durys nėra rakinamos, jos įstatytos dėl šilumos sulaikymo.
Trečiasis asmuo paaiškino, kad statinys pastatytas dėl to, kad namas yra senas ir šaltas. Ieškovas, inicijuodamas įvairias bylas, teikdamas skundus, piktybiškai kenkia atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklauso butas, esantis duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso butas, esantis duomenys neskelbtini). Atsakovė laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptų pastatė sieną su durimis. Ieškovas prašo šį statinį išardyti, nes jis neatitinka priešraisrinės saugos reikalavimų, kelia grėsmę ne tik ieškovo ir jo šeimos narių, bet ir pačios atsakovės sveikatai ir gyvybei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje bendraturčių ginčų aspektu nurodoma, kad bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009, kt.). Taigi, ieškovas, siekdamas įrodyti savo daiktinių teisių pažeidimą, privalo įrodyti, kokiu būdu jos yra pažeidžiamos, kokį poveikį tai daro galimybei ieškovui naudotis jo daiktinėmis teisėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog teismas turi priimti tokį sprendimą, kuriuo būtų įvykdytas teisingumas, realiai apgintos asmens pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai, parinkta proporcinga abiejų šalių interesams pažeistų teisių gynimo priemonė, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2, 6 straipsniai). Taikant proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).
Ieškovas nurodė, kad ginčo statinys pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus, kelia grėsmę ne tik ieškovo ir jo šeimos narių, bet ir pačios atsakovės sveikatai ir gyvybei. Statinys lėmė esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeitė bendraturčių gyvenimo sąlygas. Ieškovas pacitavo teisės aktus, kuriuos neva pažeidžia atsakovės pastatyta siena su durimis, tačiau nepateikė įrodymų, kad statinys juos iš tiesų pažeidžia, neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, jis negalėjo paaiškinti, kaip statinys faktiškai jam trukdo naudotis savo teisėmis. Ieškovas nėra specialiąsias žinias turintis asmuo ar institucija, kuri galėtų konstatuoti statinio neatitikimą nustatytiems reikalavimams, įrodymai iš tokių asmenų ar institucijų taip pat nebuvo pateikti. Taip pat pažymėtina, kad 2018-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nustatyta, kad ginčo durys yra laikomos atrakintos, todėl tiek ieškovas, kiti kaimynai, tiek įvairios tarnybos, turi teisę pro jas patekti ant laiptų, vedančių į atsakovės butą. Manytina, kad ieškovas statiniu nepatenkintas subjektyviai, tačiau tai jo teisių nepažeidžia.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie durų įtaką nurodytiems saugumo reikalavimams ar savo teisėms, daroma išvada, kad ieškovas nepagrindė trukdymo naudotis jo daiktinėmis teisėmis dėl ginčo statinio.
Dėl prašymo skirti baudą.
Atsakovė prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Teigė, kad ieškovas terorizuoja ieškovę, inicijuodamas nepagrįstas bylas, taip pat ieškovas, nepaisydamas teismo įpareigojimo, patikslintą ieškinį pateikė tik prieš pat teismo posėdį, taip užvilkindamas procesą.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis).
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015).
Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovei, naudojasi teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė yra pamatinė žmogaus teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, todėl ieškovo kreipimasis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė, negali būti vertinamas kaip tyčinis nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, ieškinio pareiškimas dėl tariamo ieškovo teisių pažeidimo, nors ir pripažintinas nepagrįstu, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkintinas.
CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 750 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 750 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).
Valstybei iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinti atsakovės prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.