Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Evus LT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 49SD-14135-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir 2023 m. spalio 19 d. sprendimas) ir panaikinti NŽT 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1888-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas).

2. Pareiškėjo vertinimu, NŽT nepagrįstai atsisakė leisti pareiškėjui išsipirkti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) 813 kv. m dalį, priklausančią Lietuvos Respublikai, kuri Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „D“ (toliau – ir Žemės sklypo dalis), be aukciono, kaip įsiterpusią, o nustačius, kad pareiškėjas negali išsipirkti Žemės sklypo dalies, leisti Žemės sklypo dalį išsinuomoti, kaip įsiterpusią tarp privačių žemės sklypų.

3. LAGK 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 21RE- (AG-905/04-2023) (toliau – ir LAGK sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.

II.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, konstatavo, kad pareiškėjo ne aukciono būdu pageidaujama įsigyti Žemės sklypo dalis neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įsiterpusiam plotui nustatytų sąlygų – šis plotas nėra įsiterpęs tarp kitų privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), todėl negali būti vertintinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ir parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui. Pareiškėjo siekiama įsigyti 813 kv. m ploto valstybinė žemė, kuri plane pažymėta indeksu „D“, yra to paties Žemės sklypo dalis.

11. Teismas darė išvadą, kad ginčijamais sprendimais buvo pagristai konstatuota, jog Žemės sklypo dalis negali būti laikoma įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjui ne aukciono būdu. Teismas konstatavo, kad NŽT nepadarė procedūrinių pažeidimų, skundžiami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

III.

13.1. Žemės įstatymas nereikalauja, kad įsiterpusiam žemės sklypui būtų suformuotas apibrėžtas atidalytas žemės sklypo planas. Kai kuriais atvejais įstatymas leidžia parduoti žemės sklypą, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo (Žemės įstatymo 2 str. 2 d., 9 str. 7 d., 11 str. 5 d. 1, 4, 6 p.). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas leidžia parduoti savo turto dalį kitam bendrojo nuosavybės turto savininkui, neatidalijus turto, tik nustačius turto dalis.

13.2. Šiuo atveju valstybei priklausančio turto dalis yra bendrojoje nuosavybėje, kurios naudojimosi tvarka yra apibrėžta teismo sprendimu, t. y. kiekvienas savininkas žino savo turto ribas ir jomis naudojasi. Iš esmės, net ir sudarius atskirą sklypą ir jį įregistravus, sklypo plotas ir ribos iš esmės nesikeistų. Todėl šiuo atveju taikytinas turinio prieš formą principas, kad atskiro sklypo suformavimas, atidalijimas ir įregistravimas iš esmė nekeičia faktinės sklypo būklės sklypo įterpimo aspektu.

13.3. Nors teismas nurodė, kad žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp kitų sklypų, tačiau jo faktinė situacija rodo ką kitą – jis iš esmės yra apsuptas žemės plotų, kurie negali būti sujungti su šituo sklypu dėl skirtingų savininkų bei skirtingos žemės paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Evus“ skundo reikalavimai panaikinti LAGK 2024 m. sausio 25 d. sprendimą, atsakovo NŽT 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimus bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. prašymus, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Nesutikdamas su atsakovo sprendimais, pareiškėjas kreipėsi su skundu į LAGK, prašydamas panaikinti NŽT 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimus. LAGK sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavusi, kad Žemės sklypo dalis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsakovo 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimus pripažino pagrįstais ir teisėtais.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Įvertinusi pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymo turinį (žr. šios nutarties 17 p.), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, kaip į viešojo administravimo subjektą, kuris vykdo veiklą viešosios teisės reglamentuojamoje srityje.

23. Įvertinus pareiškėjo prašymo, teikto NŽT, turinį, šioje byloje procesiniuose dokumentuose nurodytus pareiškėjo argumentus, iš kurių matyti, kad jis siekia išsipirkti ir / ar išsinuomoti Žemės sklypo dalį be aukciono, darytina išvada, jog šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių dėl teisės perleisti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, o yra sprendžiama, ar NŽT pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui parduoti ir / ar išnuomoti be aukciono Žemės sklypo dalį, kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

24. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, įvertinusi šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas skunde teismui expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesuformulavo reikalavimo įpareigoti NŽT parduoti be aukciono Žemės sklypo dalį arba ją išnuomoti pareiškėjui kaip įsiterpusią, taip pat į tai, kad nėra atliekamos kokios nors su pareiškėjui aktualaus žemės sklypo pardavimu (kaip įsiterpusio) arba nuoma susijusios parengiamosios procedūros, 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-25/2024 konstatavo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra pasiekę civilinių teisinių santykių (valstybinės žemės pardavimo (ar nuomos)) stadijos, o keliamas ginčas pagal savo esmę yra susijęs su viešojo administravimo subjekto (NŽT ar jos atitinkamo teritorinio skyriaus) veikla acte iuris imperii (be kita ko, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje, todėl ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

25. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1368-968/2025; kt.).

26. Šiuo atveju pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog kai kuriais atvejais įstatymas leidžia parduoti žemės sklypą, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo (nurodo Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punktą).

29. Visų pirma, akcentuotina, kad šioje byloje vertinamas NŽT 2023 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo išspręstas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymas, ir NŽT 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT 2023 m. spalio 19 d. sprendimo, pagrįstumas ir teisėtumas, todėl yra taikomos tos valstybinės žemės nuomos ir pardavimą be aukciono reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, kurios galiojo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo momentu. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Žemės įstatymo redakcija, kuri yra pasikeitusi lyginant su šio įstatymo redakcija, galiojusia pareiškėjo prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo metu, ir, be kita ko, nustato valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono pagrindą (Žemės įstatymo 11 str. 5 d. 6 p.), kurio nenumatė Žemės įstatymo redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta, šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo inicijuotas ginčas tik dėl jo (pareiškėjo) teisės įsigyti ar išsinuomoti Žemės sklypo dalį, kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, ir nebuvo nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių dėl teisės perleisti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį. Byloje nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkto redakcijoje nustatytu valstybinės žemės pardavimo be aukciono pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija neanalizuoja pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl valstybinės žemės pardavimo minėtu pagrindu, nes jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir, kaip jau minėta, pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir šio prašymo nagrinėjimo metu negaliojo pareiškėjo nurodoma Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkto redakcija.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė.

32. Taigi pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie nustatyti įstatyme. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-666-525/2022).

33. Nutarimo 2.15 punkte, be kita, ko nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

34. Nustatant, ar žemės plotas gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo 2.15 punkte.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymo nagrinėjimo metu Žemės įstatyme nebuvo įtvirtinta įsiterpusio žemės ploto sąvoka, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotais kriterijais, pagal kuriuos žemės plotas pripažįstamas įsiterpusiu.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018 ir kt.).

37. Tais atvejais, kai nėra bent vienos iš minėtų sąlygų, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės.

38. Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalis nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu žemės sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras valstybinės žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, įsiterpę valstybinės žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę valstybinės žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo šalys neginčija faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo be aukciono būdu pageidaujama įsigyti arba išsinuomoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti Žemės sklypo dalis yra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame 14 104 kv. m ploto Žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems savininkams, tarp kurių yra ir pareiškėjas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) Žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka nurodant, kokia konkrečia Žemės sklypo dalimi naudojasi kiekvienas iš bendraturčių. Taigi, Žemės sklypo dalis nėra laisvas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, kaip jie suprantami pagal pirmiau aptartas Žemės įstatymo ir Nutarimo nuostatas.

40. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Žemės sklypo dalis neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos ir dėl to atsakovo sprendimai netenkinti pareiškėjo prašymo parduoti ir / ar išnuomoti Žemės sklypo dalį dėl pareiškėjo nurodytų argumentų yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), nustatė teisiškai reikšmingas bylai išnagrinėti aplinkybes, išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str.). Dėl to apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.