Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, išsiskyręs, išsilavinimas – 11 klasių, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 16 MGL dydžio bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 60 val. viešųjų darbų bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant įpareigojimą;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Bausmę atlikęs;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 24 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2024 m. vasario 5 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad: 1-3. Tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (gamintojas – firma ATAK SILAH SAN. TIC. LTD. STI, Turkija) pusiau automatinis dujinis pistoletas „ZORAKI MOD. 914“, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.K. tipo) dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Esant vamzdžio kanale išsuktai dalinei pertvarai (droseliui) šaudymui, iš šio ginklo galima panaudoti ir 9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas; 4. Pateiktoje būklėje pistoletas yra iš dalies tinkamas šaudyti (priežastys nurodytos tiriamojoje dalyje); 5. Tirti pateiktas vienas šovinys yra pramoninės gamybos (kilmės šalis – Ukraina) 9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) pistoletinis šovinys, užtaisytas gumine kulka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, šis šovinys yra B kategorijos šaudmuo (sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J); 6. Tirti pateiktas šovinys skirtas šaudyti iš daugelio modelių pistoletų, skirtų šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P. A. tipo) šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis; 7. Tirti pateiktas šovinys tinkamas šaudyti. Šiuo šoviniu galima šaudyti iš tirti pateikto ginklo;

- 2024 m. balandžio 10 d. Pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, iš kurios matyti, kad V. R. leidimo laikyti ginklus neturi;

- 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Miroslavo Rūkštelės nutarimu, kuriuo kratos metu paketas Nr. 242110, kuriame yra paimtas pistoletas, 1 vienetas ir dėtuvė, 1 vienetas perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių. 2024 m. kovo 7 d. kvitu minėtas paketas Nr. 242110 buvo perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, BK 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-795/2022).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Neteisėtas šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017).

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į visuomenės saugumą. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. 8.00 val., 20 metrų atstumu nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo Turkijos pramoninės gamybos C kategorijos šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį dujinį pistoletą „ZORAKI MOD. 914“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.K. tipo) dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais su dėtuve ir dėtuvėje esančiu vienu 9 mm kalibro šoviniu, skirtu šaudyti (9 mm P. A. tipo) šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir tinkamą šaudyti iš šio ginklo, bei šį šaunamąjį ginklą su dėtuve bei dėtuvėje esančiu 1 šoviniu, kurį neteisėtai gabeno savo striukės dešinėje kišenėje iki savo namų kambario ir neteisėtai, juos laikė savo namų kambario spintelėje iki jų išėmimo 2023 m. gruodžio 15 d. nuo 8 val. iki 9 val. policijos pareigūnų atliktos kratos metu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, duodamas parodymas teigė, kad šaunamąjį ginklą rado ant sniego netoli savo namų. Nusprendė pasiimti ir nusinešė namo, padėjo į savo kambaryje esančią spintelę ir ten laikė, o vėliau, kaip teigė, jį net pamiršo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas neginčijo faktinių aplinkybių, jog V. R. įgijo, gabeno ir laikė Turkijos pramoninės gamybos C kategorijos šaunamąjį ginklą - pusiau automatinį dujinį pistoletą „ZORAKI MOD. 914“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.K. tipo) dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais su dėtuve ir dėtuvėje esančiu vienu 9 mm kalibro šoviniu, skirtu šaudyti (9 mm P. A. tipo) šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir tinkamą šaudyti. Pažymėtina ir tai, jog 2024 m. vasario 5 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nustatyta, kad šaunamasis ginklas tinkamas šaudyti.

Nepaisant to, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau kaltinamojo gynėjas advokatas, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė V. R. išteisinti, nes nenustatyti visi subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, t. y. kaltė. Kaltinamojo gynėjas tvirtino, jog kaltinamasis negalėjo suprasti, jog tai yra šaunamasis ginklas ir jam reikalingas leidimas, nes pastarasis neturi jokių žinių apie šaunamuosius ginklus, niekada nėra turėjęs leidimo šaunamajam ginklui, todėl nežinojo, kad reikia apie rastą ginklą pranešti policijai. Teismas, nesutikdamas su gynėjo pozicija, atkreipia dėmesį, jog nors kaltinamasis neturi specialių žinių ir negalėjo nustatyti kokiai kategorijai aptariamas šaunamasis ginklas yra priskiriamas, tačiau kaip vidutiniškai apdairus, atsakingas, protingas asmuo turėjo ir galėjo suprasti, jog įgyti ir laikyti šaunamąjį ginklą yra reikalingas leidimas, be to šaunamasis ginklas negali būti laikomas paprastai padėtas spintelėje, kaip jį laikė kaltinamasis, tačiau būtinos specialios laikymo sąlygos užtikrinant, jog šaunamuoju ginklu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. Teisiamojo posėdžio metu pats V. R. patvirtino, jog leidimo šaunamajam ginklui nei tuomet, nei anksčiau nėra turėjęs. Be to iš kaltinamojo parodymų darytina išvada, jog jis suprato, kad tai yra šaunamasis ginklas, tik kaip teigė, pats norėjo sužinoti, koks konkrečiai tai šaunamasis ginklas. Nepaisant aptartų aplinkybių kaltinamasis vis vien įgijo, gabeno ir laikė savo namuose kambario spintelėje. Teismo vertinimu, vien tai, kad kaltinamasis neturi specialių žinių, susijusių su šaunamaisiais ginklais ir nenusimano šioje srityje niekaip nešalina jo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, nes jis aiškiai suprato, kad įgijo, gabeno ir laikė savo namuose šaunamąjį ginklą ir norėjo taip veikti. Todėl teismas, pritardamas prokurorės pozicijai, mano, kad šioje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir kaltinamojo V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022).

Kaltinamojo gynėjas prašė teismo atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Gynėjas teigė, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, jog tai būtų baudžiamosios atsakomybės dalykas bei akcentavo, jog byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis šaunamąjį ginklą būtų naudojęs, t. y. šaudęs arba jį būtų matę kiti, kartu su kaltinamuoju gyvenantys asmenys.

Teismas įvertinęs visus byloje nustatytus duomenis, taip pat ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis mano, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Svarbu pažymėti, kad Specialisto išvadoje nustatyta, jog šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti, be to jis buvo užtaisytas dėtuvėje esančiu vienu 9 mm kalibro šoviniu. Vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis nieko neišmano apie šaunamuosius ginklus niekaip nedaro nusikalstamos veikos mažiau pavojinga, o priešingai, dėl šių aplinkybių buvo dar didesnė grėsmė visuomenės, o ypač asmenų, gyvenančių tuose pačiuose namuose su kaltinamuoju, saugumui. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kartu namuose tuo metu gyveno jo motina ir brolis. Aplinkybė, jog šaunamasis ginklas buvo laikomas kaltinamojo kambaryje esančioje spintelėje niekaip nemažina veikos pavojingumo, kadangi kartu gyvenantys asmenys turėjo galimybę patekti į V. R. kambarį ir spintelėje radę šaunamąjį ginklą juo disponuoti. Teismo vertinimu, svarbios ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, jog jis jau devynis kartus teistas už įvairius nusikaltimus, tarp kurių nusikaltimai žmogaus sveikatai, o paskutinįjį kartą teistas už vagystę įsibraunant į patalpą, todėl neatmestina galimybė, jog kaltinamasis galėjo ateityje šaunamąjį ginklą panaudoti, tačiau to nepadarė tik dėl to, jog kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šoviniu aplinkybes ir į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo realizuota (įgyvendinta) apysunkio nusikaltimo sudėtis, padarytas nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika pagal savo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, ji negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, numatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas devynis kartus ir šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (b. l. 69-79), daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 99-118), išsiskyręs, išsilavinimas – nebaigtas vidurinis, dirbantis pagal verslo liudijimą. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą įstatymo nustatytai minimaliai, todėl kaltinamajam skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirtina galutinė 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta iš dalies ar visiškai atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 14 d., 11.00 val. iki 2022 d. liepos 15d., 09.27 val.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kurioje nurodyta, jog kaltinamajam V. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 100 eurų sumą (b. l. 151–154).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis V. R. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam buvo paskirtas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Sergejus Milovas. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo V. R. turtinę padėtį (nedirbantis, atlieka bausmę) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. R. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo paimti: pistoletas 1 vienetas ir dėtuvė 1 vienetas, kurie 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo M. Rūkštelės nutarimu ir 2024 m. kovo 7 d. kvitu (paketas Nr. 242110) buvo perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, todėl teismo nuosprendžiui įsiteisėjus šie daiktai konfiskuotini iš kaltinamojo ir perduodami valstybės nuosavybėn saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (viena) CD-R laikmena su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. R. (V. R.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą iš dalies ar visiškai atliktą bausmės dalį.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. R. (V. R.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 14 d., 11.00 val. iki 2022 d. liepos 15 d., 09.27 val., vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletą (1 vienetas) ir dėtuvę (1 vienetas), kurie 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo M. Rūkštelės nutarimu ir 2024 m. kovo 7 d. kvitu (paketas Nr. 242110) buvo perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (vieną) CD-R laikmeną su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.