Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. U. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-90-670/2022 pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. U. prašė atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto civilinėje byloje Nr.2-90-670/2022 pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei S. U. iš atsakovo V. V. 8 280 Eur skolą, 1 384, 17 Eur palūkanas, iš viso 9 664, 17 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Ne.2-90-670/2022, konstatavo, jog tarp šalių rašytinė žemės nuomos sutartis 2018 metams sudaryta nebuvo, todėl skaičiuodamas nuomos mokestį už 2018-2020 metus, rėmėsi byloje esančia 2017 metų žemės nuomos sutartimi. Teismas ieškinį atmetė, nusprendęs, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 23 d. gavo atsakymą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos į jos 2023 m. spalio 18 d. pateiktą užklausą, kad V. V. agentūrai yra pateikęs 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) (30,01 ha), (duomenys neskelbtini) (50,37 ha) ir (duomenys neskelbtini) (16,28 ha), kuri galioja iki 2021 m. gruodžio 9 d. Šios žemės nuomos sutarties 9 punkte nurodytas žemės nuomos mokesčio dydis yra 120 Eur už vieną hektarą, todėl pareiškėjos nuomone, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kurios turės įtakos priimam teismo sprendimui, procesas civilinėje byloje Nr.2-90-670/2022 turi būti atnaujintas ir jos ieškinys turėtų būti patenkintas.

3. Atsakovas V. V. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad pareiškėja prašyme neteigia, kad jos gauta sutartis suklastota, todėl manytina, jog ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma ir civilinės bylos Nr.2-90-670/2022 nagrinėjimo metu, todėl sutartį ieškovė galėjo pateikti arba nurodyti priežastis, dėl ko jos negali pateikti, tačiau to nepadarė. Šios sutarties buvimas byloje neturėtų esminės reikšmės priimant sprendimą, nes pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017 iki 2020 metų turėtų būti skaičiuojamas pagal sudarytą 2017 metų sutartį, apie 2018 metų sutartį nė neužsiminė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-90-670/2022 netenkino. Priteisė iš S. U. V. V. 520 Eur bylinėjimosi išlaidas bei išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptos dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl galimai suklastoto dokumento (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjos aiškinimas, kad apie 2018 m. sausio 10 d. rašytinės žemės nuomos sutarties buvimą, kurios šalimi ji buvo, sužinojo tik 2023 m. lapkričio 13 d., gavusi šios sutarties kopiją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nusprendė, kad pareiškėja apie sutarties buvimą žinojo nuo jos sudarymo momento 2018 m. sausio 10 d. (jeigu tarp šalių tokia sutartis sudaryta buvo) ir šią sutartį galėjo pateikti arba prašyti teismo išreikalauti civilinės bylos Nr.2-90-670-2022 nagrinėjimo metu, todėl atnaujinti procesą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo.

7. Taip pat pažymėjo, kad sprendimas civilinėje byloje Nr.2-90-670/2022 priimtas 2022 m. sausio 28 d., o prašymą atnaujinti procesą pareiškėja teismui pateikė 2024 m. vasario 9 d. Todėl pareiškėjos prašymą atsisakė priimti ir dėl praleisto įstatyme numatyto termino jam paduoti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų civilinėje byloje Nr. 2-90- 670/2022, bylą perduoti nagrinėti iš esmės kitam teisėjui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pareiškėjai apskritai nesuprantamos, kokiu pagrindu buvo netenkintas jos prašymas atnaujinti procesą, ar kad ji apie sutartį žinojo, bet jos nepateikė ir neprašė išreikalauti, ar sutarties apskritai nebuvo. Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai tik patvirtina, kad jis nuslėpė 2018 metų žemės nuomos sutarties egzistavimą, apie sutartį nenurodė teismui ir pareiškėjai. Pareiškėja negalėjo žinoti, kad atsakovas, nepateikęs sutarties Registrų centrui, gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą dėl išmokų. Jeigu tokią sutartį būtų turėjusi ar žinojusi, kad ji buvo bylos nagrinėjimo metu, būtų teismui tada ir pateikusi.

1.2. Esminis dalykas yra tai, kad atsakovas apgavo Europą ir mūsų valstybę ir gavo nepagrįstas išmokas, kurias turėtų grąžinti. Ne pareiškėja, kuriai virš aštuoniasdešimt metų ir neturi teisinio išsilavinimo, o pats teismas, nustatęs tokias aplinkybes, turėjo kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą dėl pradėjimo ikiteisminio tyrimo dėl galimai sukčiavimu neteisėtai įgytų lėšų, informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą apie išmokų mokėjimo V. V. sustabdymą.

1.3. Prieštaravimo, kad teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė žemės nuomos mokestį vadovaudamasis 2017 metų žemės nuomos sutartimi, o atsakovas trejus metus gavo išmokas pagal 2018 metų nuomos sutartį, teismas nepašalino. Teismas privalėjo vadovautis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje nepavykus įrodyti, kad pagal 2017 metais sudarytą žemės nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2017 iki 2020 metų atsakovas turėjo mokėti ieškovei 150 Eur/ha dydžio nuomos mokestį, šiuo metu siekia atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą ir pakeisti savo poziciją, nurodant, kad už laikotarpį nuo 2018 iki 2020 metų atsakovas turėjo mokėti ieškovei 120 Eur/ha dydžio nuomos mokestis pagal kitą, 2018 metais sudarytą, sutartį. Ieškovė, nurodydama kardinaliai priešingas aplinkybes nei nurodė išnagrinėtoje civilinėje byloje, siekia dar kartą iš naujo pabandyti išspręsti ginčą savo naudai.

2.2. Ieškovės nurodyta nenuosekli pozicija ir viena kitai prieštaraujančios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad ji negalėjo nežinoti apie 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį, todėl teismas pagrįstai jos nepripažino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusia aplinkybe ir neatnaujino civilinės bylos Nr. 2-90-670/2022 proceso.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame pašyme ir atskirajame skunde nurodo, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. 2-90-670/2022 nagrinėjimo metu. Nurodė, kad pareiškėjai 2023 m. lapkričio 23 d. gavus atsakymą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos į jos 2023 m. spalio 18 d. pateiktą užklausą paaiškėjo, kad atsakovas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos yra pateikęs tarp bylos šalių sudarytą 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį, kurioje nurodytas žemės nuomos mokesčio dydis yra 120 Eur už vieną hektarą, apie kurią pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nežinojo, vėliau patikslindama, kad 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartis buvo sudaryta be jos valios ir žinios.

15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja apie 2018 metų žemės nuomos sutarties egzistavimą žinojo, nes buvo viena iš šios sutarties šalių, šią sutartį galėjo pateikti arba prašyti teismo išreikalauti civilinės bylos Nr.2-90-670-2022 nagrinėjimo metu, o dėl pareiškėjos vėliau nurodytų aplinkybių, kad šios sutarties ji su atsakovu nesudarinėjo, išaiškino, kad pareiškėja dėl galimo dokumento suklastojimo gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog akivaizdu, kad pareiškėja prašydama atnaujinti procesą byloje Nr.2-90-670-2022 siekia, jog būtų byla iš esmės nagrinėjam iš naujo, įvertinant ir jos ieškinio reikalavimus pagrindžiantis naujas įrodymas - 2018 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartis. Tačiau, kaip pati patvirtina ir atskirajame skunde, kad šios sutarties ji su atsakovu nesudarė, šis įrodymas nelaikytinas pagrįstu ir tinkamu (kaip pagrįstai teigia atsakovas atsiliepime į atskirąjį, kad ieškovė nurodydama šias aplinkybes iš esmės pripažįsta, jog 2018 m. sausio 10 d. nuomos sutartis yra niekinis sandoris). Taigi, pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks teisinis rezultatas, t. y. turinčių esminę reikšmę bylai. Išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimas vien tuo pagrindu, kad atnaujinus procesą pareiškėja nori išsiaiškinti tai, ar nurodomos aplinkybės naujos ar ne, kiek jos turėtų įtakos priimtam teismo sprendimui, kad jas reikia išnagrinėti, neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai nėra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, todėl nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti.

19. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir išsamiau nepasisako.

21. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir teisingai išsprendė pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 620 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir prašo jas priteisti iš apeliantės. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos atsakovui iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 620 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.