- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-28
- Bylos Nr.
- 2-90-670/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas, Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui V. V. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. U. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu iš atsakovo V. V. prašo priteisti 16 312,50 Eur žemės nuomos skolą, 2 400,37 Eur palūkanų, 2 672 Eur bylinėjimosi išlaidų (562 Eur žyminio mokesčio, 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 110 Eur išlaidų susijusių su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu). Prašo grąžinti 327,42 Eur valstybei permokėto žyminio mokesčio dalį.
Patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. sausio 8 d. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią vienerių metų laikotarpiui atsakovui išnuomojo 89,25 ha žemės plotą, sudarytą iš trijų žemės ūkio paskirties sklypų. Sutartimi šalys sutarė, kad už vieną žemės hektarą bus mokama 70 Eur nuomos mokesčio (89,25 ha x70 Eur = 6 247,50 Eur), tačiau atsakovas iki sutartos datos – 2016 m. gruodžio 24 d. pinigų nesumokėjo. 2017 m. sausio 6 d. šalys sudarė naują sutartį vienerių metų laikotarpiui už 50 Eur nuomos mokestį (89,25 ha x50 Eur = 4 462,50 Eur) ir 2017 m. rudenį sutarė su atsakovu, kad nuoma sekantiems metams bus po 150 Eur (89,25 ha x 150 Eur = 13 387,50 Eur) ir daugiau jokių susitarimų dėl žemės nuomos nebuvo. Atsakovas nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. naudojosi ieškovei priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės plotu. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. iš viso sumokėjo 34 560 Eur ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. yra likęs skolingas 16 312,50 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ieškovė reikalauja priteisti nuomos mokestį, kurį atsakovas yra sumokėjęs. Iš 2017 m. nuomos sutarties matyti, kad nuomos mokesčio dydis yra 150 Eur, nors žodžiais nurodyta suma „penkiasdešimt eurų“, todėl nuomos mokestis nurodytas didesnis. Pagal 2016 -2017 metų nuomos sutartis atsakovas turėjo sumokėti ieškovei už 2016 metus – 6 247,50 Eur, 2017 metus – 4 462,50 Eur, 2018 metus – 4 462,50 Eur, 2019 metus – 4 462,50 Eur ir už 2020 metus – 4 462,50 Eur, iš viso 24 097,50 Eur, tačiau bankiniais pavedimais 2018 – 2020 metais yra sumokėjęs 34 560 Eur nuomos mokesčio, ir nuomos mokesčio yra sumokėta daugiau, nes jis taip pat mokėjo nuomos mokestį už kitą ieškovei priklausantį 30,01 ha žemės sklypo nuomą, kurio nuomos sutartis yra sudaryta tarp atsakovo sūnaus S. V. ir ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė S. U. paaiškino, kad su atsakovu V. V. dėl žemės nuomos pradėjo bendrauti prieš keletą metų, viskas klostėsi sklandžiai ir jokių nesutarimų nebuvo. 2014 m. sutarė išnuomoti jo sūnui kaip jaunam ūkininkui taip pat dalį žemės. Pagal 2016 metų sutartį atsiskaitymas buvo numatytas iki metų pabaigos. 2018-2019 metais atsiskaitymai už nuomą vėlavo, pinigus pervedė 2018 metais už praėjusį laikotarpį, bet ne už einamuosius metus, pavedime laikotarpis nurodytas nebuvo. 2017 metais sudarydami sutartį numatė, kad nuomos kaina 50 Eur ir žodžiu sutarė, kad ateinantiems metams, t. y. 2018 metams nuomos kaina bus 150 Eur, atsakovas pažadėjo mokėti tokią sumą ir mokėjo. Ji ant sutarties kopijos pasirašė, kad kaina 2018 metais bus po 150 Eur. Pradiniame ieškinyje buvo padarytas rašymo apsirikimas. Rašytinių įrodymų, kad buvo sutarta nuomos kaina po 150 Eur ji neturi, kad 2018 metais buvo mokama po 150 Eur negali patikslinti. 2019 metais atsakovas sumokėjo už 2018 metus. Už 2016 metus kada padarė pavedimą negali pasakyti. 2018 metais susitarė, kad mokės po 150 Eur, tačiau jis atsisakė pasirašyti rašytinę sutartį, galvojo, kad jam žemė nėra labai reikalinga.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove yra atsiskaitęs visiškai. 2016 m. su atsakove buvo sudaryta rašytinė žemės nuomos sutartis, sutarta kaina po 70 Eur, tačiau nebuvo sumokėta dėl blogų gamtinių sąlygų, trūko pašarų ir turėjo skolų. 2017 metais tam pačiam žemės sklypui sudaryta nuomos sutartis, kaina po 50 Eur, atsiskaitymas vėl užtruko ir pavedimą padarė tik sekančiais metais 5 560 Eur, sutartis buvo terminuota. Pasibaigus 2017 metų sutarčiai nauja sutartis sudaryta nebuvo, jis stengėsi kuo greičiau atsiskaityti. Dėl 150 Eur už hektarą jie nekalbėjo. Ieškovė turėjo tipines sutartis, jis važiuodavo į Šiaulius pas ieškovę, jos namuose sudarė sutartis 2016 metais ir 2017 metais, daugiau pas ją namuose nebuvo, dažniausiai bendravo telefonu, gali žmogus norėti daugiau pinigų, tačiau tokio sutarimo nebuvo. Mokėjo, kad greičiau sumokėti sumą, neskaičiavo už kuriuos metus, turėdavo pinigų ir pravesdavo. Buvo atlikti 6 mokėjimai, viso apie 34 000 Eur. 2019 metais ieškovė sudarė sutartį su jo sūnumi S. V., kainą sutarė 150 Eur, tačiau apie kitą žemę nekalbėjo. Sutartyje sąlygų už nesavalaikį atsiskaitymą nebuvo numatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad tarp šalių 2016 m. sausio 8 d. buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė S. U. atsakovui V. V. išnuomojo 89,25 ha ploto žemės sklypą vienerių metų laikotarpiui, žemės nuomos mokestis numatytas 70 Eur už 1 ha. Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas numatytas iki 2016 m. gruodžio 24 d. (b. l. 5-6); 2016 m. sausio 8 d. sudaryta Žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė S. U. išnuomojo atsakovui V. V. 89,25 ha ploto žemės sklypą vienerių metų laikotarpiui. Iš sutarties 9 punkto matyti, kad žemės nuomos mokesčio dydis skaičiais nurodytas 150 Eur, o suma skliausteliuose nurodyta žodžiais „penkiasdešimt eurų“ (b. l. 7-8); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad S. U. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 16,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) 50,37 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 22,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Bendras trijų sklypų plotas sudaro 89,25 ha žemės ūkio paskirties žemės, kuri žemės nuomos sutarties pagrindu buvo nuomojama atsakovui. Iš banko „Swedbank“, AB, išrašo matyti, kad į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas 2018 m. rugpjūčio 7 d. pervedė 5 560 Eur žemės nuomos mokesčio (b. l. 39), 2019 m. vasario 6 d. – 10 000 Eur (b. l. 44), 2019 m. gruodžio 24 d. – 5 000 Eur (b. l. 52), 2020 m. balandžio 27 d. – 2 000 Eur (b. l. 56), 2020 m. gegužės 19 d. – 2 000 Eur (b. l. 57) ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 10 000 Eur, iš viso pavedimais pervesta 34 560 Eur; iš sąskaitos už teisinę pagalba matyti, kad ieškovė patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 71); atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 200 Eur (b. l. 114).
Dėl atsakovo pareigos sumokėti žemės nuomos mokesčio skolą
Šioje byloje kyla ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovei žemės nuomos mokesčio skolą 16 312,50 Eur.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Sutarties sudarymui konstatuoti būtina suderinta šalių valia sukurti tarpusavio teisinius santykius. Dėl šios priežasties ne kiekvienas asmens veiksmas ar neveikimas gali būti vertinamas kaip asmens valios, patvirtinančios siekį sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, išraiška. Asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikydamas, ne visada siekia atitinkamų teisinių santykių sukūrimo, todėl šie veiksmai (neveikimas) toli gražu ne visada patvirtina asmens valią sudaryti konkrečią sutartį ir prisiimti iš jos išplaukiančius įsipareigojimus. Be to, tam tikrais atvejais įstatymas reikalauja, kad sutartis būtų sudaryta atitinkama forma. Našta įrodyti sutarties sudarymo faktą tenka asmeniui, teigiančiam, kad sutartis buvo sudaryta.
Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, t. y. sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad rašytinė žemės nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2016 metais ir 2017 metais. Žemės nuomos sutartimis šalys numatė, kad už nuomojamos žemės 1 ha, 2016 metais bus mokama po 70 Eur ir ginčo dėl šios sutarties sudarymo ir numatyto nuomos mokesčio dydžio nebuvo. 2017 metais tarp šalių buvo sudaryta kita rašytinė žemės nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui. Pradiniame ieškinyje ieškovės paskaičiavimu atsakovas už 2017 metus privalėjo jai sumokėti 13 387,50 Eur, t. y. sumokant po 150 Eur už 1 ha. Byloje pateikus atsakovui atsiliepimą į ieškinį ieškovė patikslintu ieškiniu patikslino ieškinio reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio už 2017 metus ir nurodė, kad skolą sudaro 4 462,50 Eur, t. y. sumokant po 50 Eur už 1 ha. (89,25 x 50).
Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl 2018 metais atsakovo turimo sumokėti žemės nuomos mokesčio dydžio. Iš byloje pateiktos 2017 metų rašytinės žemės nuomos sutarties matyti, kad žemės nuomos mokestis (Sutarties 9 p.) yra 150 Eur, tačiau suma žodžiais nurodyta „penkiasdešimt eurų“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu V. V. sudarydami 2017 metų sutartį susitarė, kad nuomos mokestis bus 50 Eur, tačiau nuo ateinančių metų – nuo 2018 metų nuomos mokestis bus po 150 Eur už 1 ha. Ji ant sutarties kopijos, kad jai pačiai būtų aiškiau parašė skaičių 150 Eur, sutarties kopiją padavė advokatui ir ji buvo pateikta byloje. 2018 metais su atsakovu rašytinės sutarties nebuvo sudariusi. Kad pasibaigus terminuotos sutarties terminui ir sutarties nenutraukus ji tampa neterminuota ieškovei nebuvo žinoma. Ieškovė teigė, kad atsakovas delsė pasirašyti nuomos sutartį sakė, kad bus galima surašyti ją atgaline data, tačiau to nepadarė. Kodėl ieškovė nenutraukė sutarties su atsakovu pasakyti negalėjo. Ji patvirtino, kad atsakovas nuomos mokestį mokėjo už praėjusius laikotarpius, tačiau ar nuomos mokestis už 2016 metus buvo sumokėtas negalėjo patvirtinti.
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl 2018 m. nuomos mokesčio po 150 Eur už 1 ha su ieškove niekada nesitarė. Jis vadovaujasi 2017 metais sudaryta sutartimi, kurioje aiškiai nurodytas nuomos mokestis po 50 Eur. Atsakovas pripažino, kad už nuomą delsė atsiskaityti, nes neturėjo galimybių dėl sunkios finansinės padėties ir nepalankių gamtinių sąlygų. Nors 2017 m. sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, tačiau ji nutraukta nebuvo, todėl jis toliau naudojosi žeme ir skaičiavo žemės nuomos mokestį nurodytą 2017 metų sutartyje.
Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad 2017 m. ieškovės su atsakovu sudarytos sutarties korekcijos buvo padarytos ieškovės vienašališkai, jų neaptariant su kita šalimi, tai yra atsakovu. Byloje kilusiam ginčui išspręsti nesant 2018 m. rašytinio sandorio dėl žemės sklypo, nuomos kainą turi įrodyti būtent ieškovė (CPK 178 straipsnis). Byloje esantis ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotrauka (b. l. 68-69) bei ieškovės pateiktas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas apie tai, kad 2018-2020 metais ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus deklaravo atsakovas (taip pat ir jo sūnus S. V.), neįrodo, jog faktiškai buvo susitarta dėl žemės nuomos sutarties sąlygų (kainos), numatytų 6.550 straipsnio 1 dalyje.
CK 6.481 straipsnyje numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Šiuo atveju laikytina, kad ieškovei nenutraukus 2017 metų žemės nuomos sutarties su atsakovu ši sutartis tapo neterminuota ir atsakovas turėjo pareigą mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.545 straipsnio 1 dalis), kuris šalių susitarimu buvo nustatytas 50 Eur už vieną hektarą metams.
Ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas ieškovei pagal 2016-2017 metų žemės nuomos sutartis turėjo sumokėti už 2016 metus – 6 247,50 Eur (89,25 ha x 70 Eur), už 2017 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), už 2018 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), už 2019 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), ir už 2020 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), iš viso 24 097,50 Eur. Atsakovas šešiais bankiniais pavedimais į atsakovės atsikaitomąją sąskaitą pravedė 34 560 Eur, todėl konstatuotina, kad atsakovas žemės nuomos mokestį ieškovei jau yra sumokėjęs. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs didesnį nuomos mokestį. Atsakovo teigimu ši permoka susidarė dėl to, kad nuomos mokestis ieškovei buvo mokamas kartu už 30,01 ha žemės sklypo nuomą, kurio nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo sūnumi S. V. ir šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui S. V. dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovui nesutinkant su ieškiniu, ieškovė turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kad jos ieškinys būtų patenkintas. Ieškovė S. U. neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad atsakovas V. V. nevykdo tarp šalių sudarytos 2017 m. sausio 6 d. privačios žemės sklypo nuomos sutarties. Nustačius, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs žemės nuomos mokestį visiškai, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 16 312,50 Eur žemės nuomos skolą, atmestinas.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 2 400,37 Eur palūkanų už nesavalaikį atsiskaitymą už žemės nuomą
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
Šioje byloje šalys sudarydamos sutartis nesitarė dėl palūkanų dydžio, tačiau įstatymu nustatytas palūkanas turėtų gauti kiekvienas kreditorius jei piniginė prievolė nebuvo laiku įvykdyta. Nagrinėjant bylą ieškovė negalėjo pateikti paaiškinimų kaip ji vedė žemės nuomos mokesčio sumokėjimo apskaitą. Kokia tvarka gavusi bankinį pavedimą iš atsakovo įskaitydavo skolos sumokėjimą už vienus ar kitus metus, kokia tvarka ir kokio dydžio palūkanas ji skaičiavo.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo konkrečias sumas už kuriuos metus kokią palūkanų sumą prašo priteisti, nurodo, kad už 2016 m. nesumokėta skola yra 6 247,50 Eur, tačiau palūkanų už šiuos metus priteisti neprašo, 2018 m. nesumokėta skola 7 827,50 Eur, o palūkanų prašoma priteisti už 2018 metus 535,50 Eur+48,31 Eur+103,82 Eur, iš viso 687,63 Eur. Palūkanos turėtų būti skaičiuojamos pagal tam tikrą taisyklę (skola x procentinė palūkanų norma/365 dienų per metus x iš pradelstų dienų skaičiaus). Teismui konstatavus, kad atsakovas žemės nuomos mokestį ieškovei yra sumokėjęs ir netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti skolą už žemės nuomą, nesant tarp šalių susitarimo dėl mokamų palūkanų dydžio, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokato, pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už teisines paslaugas sumokėjo 1 200 Eur, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės.
Ieškovė teikdama pirminį ieškinį teismui ( ieškinio suma 29 647,47 Eur), sumokėjo 889 Eur žyminio mokesčio, patikslintu ieškiniu ieškinio reikalavimą sumažino iki 18 712,87 Eur, todėl jos mokėtinas žyminis mokestis turėtų būti 561 Eur. Ieškovė prašo grąžinti 328 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovei grąžintina 328 Eur žyminio mokesčio, nes sumokėta daugiau nei numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. V. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovei S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalį 328 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis Eur), sumokėtą terminale „Perlas“ pagal 2021 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymą, pavedant tai padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.