Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-641-237/2015, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje pakeitus 2039,67 Eur pagrindinės skolos sumą būtų keičiama sprendimo esmė. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 8,4 proc. dydžio palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje bei pateiktuose skolą pagrindžiančiuose dokumentuose pagrindinė skolos suma nurodyta 4112,59 Eur, akivaizdu, kad ieškinyje nurodant reikalavimą dėl 8,4 procentų dydžio sutartinių palūkanų priteisimo buvo padaryta techninė klaida, kurios ištaisymas nekeistų sprendimo esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl klaidos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisymo.

Pagal LR CPK nuostatas, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, tačiau gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (LR CPK 276 straipsnio 1-2 dalys).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai; įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutą (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas, o, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė, be kita ko, prašė teismo iš atsakovo V. S. priteisti sutartines 8,4 procentų palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (2039,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (4 b.l.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino tokia apimtimi kokia prašė ieškovė (33-34 b.l.). Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad teismui pateiktame ieškinyje per klaidą buvo nurodyta neteisinga pagrindinė skolos suma, nuo kurio priteisiamos 8,4 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. vietoje 4112,59 Eur nurodyta 2039,67 Eur suma (44-45 b.l.), tačiau duomenų patvirtinančių, kad teismas priimdamas sprendimą padarė rašymo apsirikimą, aiškią aritmetinę, ar techninę klaidą nepateikė.

Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad ieškinio reikalavimų suformulavimas yra ieškovės procesinė teisė ir, kad konkrečiu atveju ištaisius 2015-05-20 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodytą pagrindinės skolos sumą iš 2039,67 Eur į 4112,59 Eur, ši aplinkybė lemtų ieškovės patenkintų reikalavimų apimties padidinimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašyme įvardintas rašymo apsirikimu, negali būti ištaisytas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu aptartu atveju negali būti vertinamas kaip nekeičiantis teismo sprendimo esmės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, taisant sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas negalima keisti sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ir masto bei realizavimo sąlygų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1046/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.