Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-16 · Administracinė byla Nr. AS-736-143/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-01-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2017-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
AS-736-143/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01530-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui
Trečiasis asmuo
G. V. B.
Advokatai
Eimantas Šriupša
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-736-143/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01530-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. V. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. B. (toliau – pareiškėja) skundą kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriame prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad yra praleidusi 14 dienų terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, jog jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dar trijose bylose, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta pagalba yra tik 50 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio skundo nepateikė laiku, nes neturėjo pakankamai lėšų apmokėti už teisinę pagalbą, yra socialiai remtina, vieniša motina, auginanti neįgalų vaiką. 2016 m. birželio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą, kad pakeistų 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1970-8895 dėl teisinės pagalbos, kadangi visos kitos bylos, kuriose jai buvo skirta teisinė pagalba, jau yra baigtos. Vadinasi, valstybė privalo ją atleisti 100 proc. valstybės apmokamų teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjos nuomone, šios priežastys dėl termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo yra svarbios.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 d., 127 str. 2 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pažymėjo, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar paminėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindė tuo, jog jai teikiama antrinė teisinė pagalba dar trijose bylose, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta pagalba kompensuojant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą. Pagrįsdama paaiškino, kad tik 2016 m. gegužės 26 d. galėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nes turėjo daugiau nei dvi bylas, nagrinėjamas teisme. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo priėmimo iki pareiškėjos 2016 m. gegužės 26 d. prašymo teismui pateikimo buvo nagrinėjamos dvi bylos, t. y. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinė byla Nr. CIK-740/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34533-2013-3), kurioje teisinė pagalba buvo teikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)16-T-1414-6442 pagrindu, ir Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2S-1265-431/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-43166-2015-7). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ duomenų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą paminėtoje byloje nėra. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nurodė, kad pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2016 m. gegužės 26 d. (paskutinę dieną apeliaciniam skundui paduoti) pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1970-8895 buvo suteikta teisinė pagalba. Šiame sprendime nurodyta, kad teisinė pagalba teikiama 2 bylose pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus. Nors pareiškėja nurodė, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dar trijose bylose, tačiau paminėtų duomenų niekaip nepagrindė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog procesinė teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o ši teisė turi būti realizuojama teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Teismas, vertindamas pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti skundo pateikimo terminą pagrįstumą, pažymėjo, jog pareiškėja iš esmės grindė savo prašymą tuo, kad jai teikta teisinė pagalba dar trijose bylose, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta pagalba kompensuojant 50 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, neturėjo pakankamai lėšų apmokėti už teisinės pagalbos teikimą. Teismo nuomone, pareiškėja iš esmės nepagrindė, kodėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tik 2016 m. gegužės 26 d. Pareiškėjos nurodyta informacija nėra nuosekli. Pareiškėjos 2016 m. gegužės 26 d. prašyme nurodyta, kad ji turėjo daugiau nei dvi bylas, tačiau paminėtų duomenų niekaip nepagrindė. Be to, paaiškino, kad visos bylos yra baigtos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 2 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjai teikiama pagalba dviejose bylose. Teismas atkreipė dėmesį, kad paduoti apeliacinį skundą gali ne tik pareiškėjos atstovas, bet ir pati pareiškėja. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei savarankiškai išnagrinėjęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nenustatė duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad egzistavo aplinkybės, kurios pareiškėjai objektyviai trukdė kreiptis į teismą.

Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. pareiškėja pati pasirinko tokią pažeistų teisių gynybą, kuri nėra suderinama su teisės aktuose įtvirtintais terminais. Pareiškėja daugiau jokių aplinkybių, kuriomis grįstų skundo pateikimo termino praleidimą, nepateikė. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, aplinkybės, nurodytos prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą, yra teisiškai nepagrįstos bei grindžiamos pareiškėjos subjektyviu supratimu, todėl pripažintina, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio modelio. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėja objektyviai negalėjo kreiptis į teismą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nutarė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi. Kadangi prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą nepatenkino, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir įpareigoti priimti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai teigė, jog ji pati, be advokato pagalbos, galėjo parengti skundą, nes nėra teisininkė ar advokatė. Valstybė garantuoja ir apsaugo kiekvienam, gyvenančiam jos jurisdikcijoje piliečiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises, o jų pažeidimas reiškia neteisėtus valstybės veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėja iš esmės siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą (I t., b. l. 185–187).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundžiamas apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2016 m. gegužės 12 d. (I t., b. l. 171, 172–175), todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2016 m. gegužės 26 d. Pareiškėja apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. birželio 9 d. (I t., b. l. 185–187), t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės siejamas su jos kreipimusi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (I t., b. l. 185–187). Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja 2016 m. gegužės 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė 2016 m. gegužės 26 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (I t., b. l. 179–183). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja prašymą pateikė paskutinę dieną apeliaciniam skundui paduoti. Ši tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir dokumentus, 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1970-8895 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, apskundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme, paskiriant advokatą Eimantą Šriupšą, atleidžiant pareiškėją 50 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo (I t., b. l. 189). Nusprendus teikti antrinę teisinę pagalbą, kaip paminėta, pareiškėja apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. birželio 9 d. (I t., b. l. 185–187). 2016 m. birželio 10 d. pareiškėja pirmosios instancijos teismui padavė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-P-1970-9312 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apmokėjimo lygio pakeitimo“, kuriuo nuspręsta toliau teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą, nuo 2016 m. birželio 7 d. atleidžiant pareiškėją 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo (I t., b. l. 191, 192). Nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Išdėstytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į pareiškėjos siekį ginti savo teises, kreipiantis antrinės teisinės pagalbos, užtikrinant teisminės gynybos prieinamumo ir teisės būti išklausytam principų įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl terminas atnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, dėl to naikintina.

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos V. B. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti patenkinti.

Atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo paduoti.

Priimti pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka.

Išsiųsti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. V. B. apeliacinio skundo nuorašą ir pasiūlyti pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis