Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-12 · Administracinė byla Nr. I-2859-426/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
I-2859-426/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01530-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui
Trečiasis asmuo
G. V. B.
Advokatai
Ingrida Ivanovienė, Eimantas Šriupša
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2859-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01530-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.38.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. V. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. B. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2013-02-12 raštą Nr. A740-1188-(2.11.4.1-SR7); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo jos prašymas būtų patenkintas (b. l. 1-2).

Skunde pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su ginčijamu sprendimu nuo 2013-01-01 neskirti jai socialinę pašalpą, kadangi trijų mėnesių pajamos (šalpos pensija neįgaliam vaikui skirta sūnui ir pajamos iš žemės ūkio paskirties žemės pagal nustatytą normą hektarui žemės naudmenų) viršija valstybės remiamas pajamas (350 Lt/mėn. vienam asmeniui) dydį. Rašte pranešama, kad teisė į kompensaciją jai nuo 2012-11-01 nenustatyta, nes kartu deklaruojanti gyvenamąją vietą G. V. B. neturi teisės į būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam ir karštam vandeniui kompensacijas. Atsakovas be pagrindo į šeimos pajamas įtraukė jos nepilnamečio sūnaus D. B. šalpos pensiją neįgaliajam vaikui. Nors dukra G. V. B. ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, tačiau jos neišlaiko. Kadangi pati jokių pajamų neturi, todėl sunku ar visai neįmanoma sumokėti už karštą ir šaltą vandenį, buto šildymą. Ginčijamas sprendimas pažeidžia Neįgaliųjų konvencijos 28 str. nuostatas, nes atsakovas jos šeimai, kurią sudaro tik ji ir neįgalus nepilnametis sūnus, neskirdamas paramos, pažeidė neįgaliųjų teises. Sūnaus gaunamą šalpos pensiją naudoja visai kitoms reikmėms, nei ji yra skirta, nes pati jokių pajamų neturi. Sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl tvirtina, jog dirbti negali.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius (toliau – Departamento Socialinių išmokų skyrius) su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 20–22) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos šeimą sudaro ji ir nepilnametis sūnus, gim. 1999 metais. Šeimos pajamas sudaro gaunama sūnaus šalpos pensija ir pajamos iš žemės ūkio veiklos, kurios nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. V. B. šeimos vidutines mėnesio pajamas sudarė: sūnaus šalpos pensija 540 Lt ir pajamos iš žemės ūkio veiklos pagal 2012-07-31 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-636 patvirtintas normas – 196,02 Lt (iš viso – 736,02 Lt). Remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, Departamento Socialinių išmokų skyrius 2013-01-17 priėmė sprendimą Nr. 4756 V. B. šeimai neskirti socialinės pašalpos nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01, nes vidutinės vieno asmens mėnesio pajamos (368,01 Lt) buvo didesnės nei valstybės remiamos pajamos (350 Lt).

Departamento Socialinių išmokų skyrius 2013-01-14 gavo pareiškėjos prašymą skirti kompensacijas nuo 2012-11-01 iki 2013-02-01. Pareiškėjos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be jos ir sūnaus, gyvenamąją vietą yra deklaravusi G. V. B. (pareiškėjos dukra). Pagal Įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas G. V. B. 2013-01-31 teikė prašymą dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų nuo 2012-11-01 iki 2013-02-01, nurodydama, kad jos šeiminę padėtį sudaro dukra E. M., gim. 2012 m. ir dukros tėvas I. M.. Vertinant šios šeimos pateiktus dokumentus, informaciją bei remiantis Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašu, nustatyta, kad su G. V. B. bendrai gyvenantis I. M. nuo 2012-12-13 nutraukė darbo paiešką, todėl kreipimosi metu (2013-01-31) neatitiko nė vienos Įstatymo 8 str. sąlygos. Vertinant šių bendrai gyvenančių asmenų grupių (V. B. ir G. V. B.) kreipimąsi dėl kompensacijų suteikimo nuo 2012-11-01, nustatyta, kad G. V. B. prašymas skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas negali būti tenkinamas, todėl, vadovaujantis Įstatymo 8 str. 6 d., teisė į kompensacijas nuo 2012-11-01 nenustatyta ir pareiškėjai, nes kartu deklaruojanti gyvenamąją vietą G. V. B. neturi teisės į šias kompensacijas. Kaip skundo teisinį pagrindą pareiškėja nurodo nuorodą į Neįgaliųjų konvenciją, tačiau Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui Įstatymu nustatyti socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos dydžius. Socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga. Atkreipia dėmesį, kad ne visos šalpos išmokos įskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų gaunamas pajamas. V. B. sūnui D. B. skiriama ir mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija po 153 Lt kas mėnesį, tačiau šios pajamos neįskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-02-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-142-244/2014 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 62-65). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-74-502/2015 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-03 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-142-244/2014 dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ir šia apimtimi perdavė nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, byloje spręstinas klausimas dėl Departamento Socialinių išmokų skyriaus 2013-02-12 rašto Nr. A740-1188-(2.11.4.1-SR7) teisėtumo ir pagrįstumo dalyje, kurioje atsisakyta skirti šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Byloje nustatyta, kad Departamento Socialinių išmokų skyrius 2013-01-14 gavo pareiškėjos prašymą-paraišką būsto šildymo, karšto vandens ir geriamo vandens išlaidų kompensacijoms gauti nuo 2012-11-01 iki 2013-02-01 (b. l. 23).

Departamento Socialinių išmokų skyrius 2013-02-12 raštu Nr. A740-1188-(2.11.4.1-SR7) informavo pareiškėją apie socialinės pašalpos ir kompensacijos neskyrimą bei išdėstė neskyrimo priežastis (b. l. 26).

Departamento Socialinių išmokų skyrius 2013-01-31 gavo pareiškėjos dukters G. V. B. prašymą skirti socialinę pašalpą nuo 2013-01-01 iki 2013 m. balandžio mėn. bei būsto šildymo, karšto vandens ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2012-11-01 iki 2012 m. vasario mėn. (b. l. 27-30).

Departamento Socialinių išmokų skyrius 2013-02-12 raštu Nr. A740-1189-(2.11.4.1-SR7), informavo G. V. B., kad socialinė pašalpa jai ir su ja bendrai gyvenantiems asmenims neskirta bei teisė į kompensacijas nenustatyta, nes su ja gyvenantis I. M. kreipimosi metu nesiregistravo darbo biržoje (b. l. 32). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad G. V. B. minėto administracinio akto neskundė.

Piniginę socialinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms reglamentuoja Įstatymas (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-03-01). Viena iš socialinės paramos rūšių yra būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos) (5 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis Įstatymo 8 str. 6 d., jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių.

Pagal Įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas, teisė į kompensacijas nustatoma visiems gyvenamąją vietą būste deklaravusiems asmenims, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo atitinka bent vieną Įstatymo 8 str. nurodytų sąlygų, kurioms esant, nustatoma teisė į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 21 str. 1 ir 4 dalis nustato, kad socialinė pašalpa ir kompensacijos skiriamos, jeigu kreipimosi metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, bendrai gyvenantys asmenys turėjo teisę jas gauti.

Kaip minėta, pareiškėja pretendavo į būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei karštam vandeniui kompensaciją. Iš aukščiau išdėstytų Įstatymo nuostatų matyti, kad būtina sąlyga kompensacijos gavimui – kreipimosi dėl kompensacijų metu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo turi atitikti bent vieną iš Įstatymo 8 str. nurodytų sąlygų.

Pareiškėja, ginčydama Departamento Socialinių išmokų skyriaus 2013-02-12 raštą Nr. A740-1188-(2.11.4.1-SR7) nurodo, kad, nors dukra G. V. B. ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, tačiau pastaroji jos neišlaiko. Pareiškėja jokių pajamų negauna, todėl sunku ar visai neįmanoma sumokėti už karštą ir šaltą vandenį bei buto šildymą.

Įstatymo 2 str. 2 d. numatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Taigi byloje nėra ginčo, kad V. B. ir D. B. laikytini bendrai gyvenančiais asmenimis. Pareiškėja neginčija ir tos aplinkybės, kad G. V. B., E. M., I. M. laikytini bendrai gyvenančiais asmenimis. Be to, G. V. B., pateikdama prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, pašalpą patvirtino, kad kartu su ja gyvena ir kitos bendrai gyvenančios asmenų grupės (b. l. 27), t. y. V. B. ir D. B.. Atitinkamai, vadovaujantis Įstatymo 8 str. 6 d., jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių. Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašas (b. l. 30) ir šios institucijos teismui pateikta informacija (b. l. 49) patvirtina, kad I. M. nuo 2012-12-13 nutraukė darbo paiešką, todėl kreipimosi metu (2013-01-31) neatitiko nė vienos Įstatymo 8 str. sąlygos, todėl kompensacija G. V. B. nebuvo skirta. Kadangi vienai iš bendrai su pareiškėja gyvenančių asmenų grupių (G. V. B., jos dukra ir I. M.) kompensacija neskirta, pareiškėjai pagal Įstatymo 8 str. 6 d. ji taip pat negali būti skirta.

Darytina išvada, kad atsakovas, nustatęs, kad viena iš kartu gyvenančių asmenų grupių neturi teisės į kompensaciją, pagrįstai jos neskyrė ir pareiškėjai.

Pripažintina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė skirti kompensaciją už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį, todėl pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2013-02-12 raštą Nr. A740-1188-(2.11.4.1-SR7) nėra. Nepanaikinus ginčijamo rašto, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti naują.

Pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijos 52 str., yra atmestinas, kadangi teismui nekyla abejonių dėl minėto įstatymo atitikties Konstitucijos nuostatoms, be to, prašymas grindžiamas abstrakčiais teiginiais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėIrena PaulauskienėHenrikas Sadauskas