- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 1-1171-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06659-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, galimai laiduotojai R. V.-P.ei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. P. 2022-02-25 apie 14.52 val. Vilniuje, Ukmergės g. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, naudojant alkotesterį, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad 2022-02-25 ryte po šeimyninio konflikto su žmona dėl to, kad pastaroji neleido vartoti alkoholio namuose, jis išėjo iš namų. Nusipirko pora pakuočių alaus, atsinešė į savo automobilį, pastatytą stovėjimo aikštelėje, ir ten per pora valandų jas suvartojo. Paskui jo automobilyje baigėsi degalai, buvo šalta, todėl nusprendė persėsti į žmonos automobilį, kadangi stovėjo šalia. Jo žmonos automobilis yra su mechanine pavarų dėže, o jo – automatine. Persėdus į žmonos automobilį, niekur su juo neketino važiuoti neketino, tačiau automobilio pavaros svirtis buvo įjungta ir jam tik užvedus automobilį, jis šoktelėjo į priekį ir atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį. Dėl įvykio labai išgyvena. Sutinka su alkotesterio užfiksuotais neblaivumo duomenimis. Alkoholį įprastai vartoja saikingai, per šventes. Anksčiau nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam.
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja R. V.-P. nurodė, kad ji yra kaltinamojo žmona. Ji šį vyro poelgį vertina kritiškai. Pati alkoholio išvis nevartoja, D. P. – retkarčiais. Tą kartą vyras išgėrė, nes buvo susikivirčiję. Ji po konflikto išvažiavo apsižiūrėti naujos darbovietės, kurioje ruošėsi pradėti dirbti. Į namus grįžo apie 13.30 val. Pastatė automobilį. Po įvykio apie tai labai daug kalbėjo, jis pasižadėjo, kad kreipsis psichologinės pagalbos, nes tiek ji, tiek vyras mano, kad visos problemos tik dėlto. Santuokoje jau (duomenys neskelbtini) metų. Niekada anksčiau tokių problemų nebuvo, niekada D. P. už vairo nesėdo neblaivus. Pati žalingų įpročių neturi, nėra teista ar bausta administracine tvarka. Dėl šio įvykio vyras pergyvena, jautriai reaguoja. Ji taip pat dėl šio įvykio pergyvena, jai rūpi jo ateitis ir stengsis jam padėti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokurorės, kaltinamojo, gynėjo nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš policijos pareigūno tyrėjo T. S. 2022-02-25 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-02-25 apie 14.52 val. Vilniuje, Ukmergės g. (duomenys neskelbtini), D. P. būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį – D. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet jam policijos pareigūnai alkotesterio pagalba nustatė 2,83 prom. neblaivumą, t. y. didesnį nei 1,51 prom. neblaivumą. (b. l. 1-9)
Iš Bendrojo pagalbos centro 2022-02-25 ataskaitos išrašo matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu 2022-02-25 14.48 val. pranešėjas nurodė, kad mato per ofiso „Kamanė“ langą kaip automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį. Jį apgadino. Kol kas vairuotojas vietoje, gali šalintis. (b. l. 10-13)
Iš policijos pareigūno vyr. patrulio P. G. 2022-02-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-02-25 kartu su Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos 3-iojo būrio vyr. patruliu A. M. apie 14.55 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g. (duomenys neskelbtini), prie ofiso „Kamanė“ neblaivus vairuotojas su automobiliu „VW Golf“ sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį. Vairuotojas kol kas vietoje, bet gali šalintis. Pranešėjas jį mato iš ofiso lango.
Atvykus minėtu adresu pastebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, D. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Susisiekus su pranešėju V. A., jis paaiškino, kad matė kaip minėtos transporto priemonės vairuotojas atsitrenkė į kitą tą pačia kryptimi priešais stovintį automobilį „HYUNDAY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas A. V.. Pranešėjas turi filmuotą medžiagą, kuri įkelta į PRIR. Paklausus D. P., ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jo atsakymas buvo teigiamas, sakė prieš kažkur valandą. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0224 (patikros Nr. 1659533) pirmu pūtimu 15.09 val. – 2,83 prom., antru pūtimu 15.37 val. – 2,93 prom. D. P. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko ir jų neginčijo. Tačiau D. P. neigė savo vairavimo faktą. D. P. buvo sulaikytas 15.10 val., ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti. Surinkta eismo įvykio medžiaga, D. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini), skirtas 5 Eur nurodymas. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę. Automobilis „VW GOLF“, valst. (duomenys neskelbtini) priklauso D. P. žmonai R. V.-P.ei. D. P. apie viską informuotas tinkamai, tačiau ant kai kurių procesinių dokumentų pasirašyti kategoriškai atsisakė „BODY 1906“.
Prie tarnybinio pranešimo pridėtas pranešėjo V. A. vaizdo įrašas, filmuotas mobiliuoju telefonu, kuriame matomas „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio D. P. vairavimo faktas ir susidūrimas su kita transporto priemone. (b. l. 17)
Iš policijos pareigūno tyrėjo T. S. 2022-02-25 tarnybinio pranešimo dėl liudytojo apklausos matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą 01-1-06659-22 buvo skambinta apie įvykį pranešusiam V. A., kuris bendravimo metu nurodė, kad 2022-02-25 apie 14.50 val. būdamas darbo vietoje pro langą pamatė, kad Vilniuje, Ukmergės g. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus, svirduliuojantis vyriškis priėjo prie automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį atsirakino ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Užsivedęs automobilį jis pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį kitą automobilį tamsios spalvos. Apie visą šį įvykį jis pranešė policijai, sekė ir stebėjo asmenį ką jis darys toliau. Asmuo iki policijos atvykimo buvo automobilyje, pabėgęs niekur nebuvo. Iš automobilio, kurį jis vairavo, niekas nebuvo išlipęs, „VW GOLF“ vairavęs vyras buvo vienas. Pranešėjas apie įvykį būti apklaustas šiandien nepageidavo, kadangi nori pailsėti po darbo. Būti apklaustas sutiko ir pageidavo rytoj, t. y. 2022-02-26. Dėl to, tą pačią dieną, liudytojas nebuvo apklaustas. (b. l. 18-19)
Iš neblaivumo nustatymo 2022-02-25 akto matyti, kad 2022-02-25 15.09 val. vyr. patrulis P. G. nustatė šiuos D. P. neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus D. P. būklę buvo nustatyta, kad eiti tiesia linija negalėjo, stovėdamas pirštu į nosies galą taip pat negalėjo. Pirmas tikrinimas atliktas alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0224 (patikros Nr. 1659533) 15.09 val., nustatyta 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrasis tikrinimas 15.37 val. – nustatyta 2,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 21)
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0224 (patikros Nr. 1659533, galioja iki 2022-08-07) išrašo duomenimis, D. P. pirmojo tikrinimo metu 15.09 val. buvo nustatyta jo iškvėptame ore 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 15.37 val. – 2,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 20, 22-23)
Iš 2022-02-25 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais (fotolentelės Nr. 1) matyti, kad buvo apžiūra įvykio vieta Ukmergės g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užfiksuota policijos patrulių nuotraukomis, iš viso 5 nuotraukos, jose matyti šviesios spalvos automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „HYUNDAY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-28)
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. V.-P.ei. (b. l. 31)
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW GOLF“, 2008 m., vidutinė rinkos vertė su PVM 2 890,00 Eur. (b. l. 38)
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, D. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad D. P. vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, patvirtina policijos pareigūno tyrėjo T. S. 2022-02-25 tarnybiniame pranešime dėl liudytojo apklausos užfiksuoti duomenys, jog buvo skambinta apie įvykį pranešusiam V. A., kuris bendravimo metu nurodė, kad 2022-02-25 apie 14.50 val. būdamas darbo vietoje pro langą pamatė, kad Vilniuje, Ukmergės g. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus, svirduliuojantis vyriškis priėjo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį atsirakino ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Užsivedęs automobilį jis pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį kitą tamsios spalvos automobilį. D. P. iki policijos atvykimo buvo automobilyje, pabėgęs niekur nebuvo. Iš automobilio, kurį jis vairavo, niekas nebuvo išlipęs. „VW Golf“ vairavęs vyras buvo vienas. (b. l. 18-19) Šias tarnybiniame pranešime pranešėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, pateiktas V. A., iš kurio matyti kaip D. P. svirduliuodamas nueina prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį atsirakina, atsisėda į vairuotojo vietą ir važiuodamas tiesiai atsitrenkia į automobilį „Hyunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat D. P. kaltę patvirtina Bendrojo pagalbos centro 2022-02-25 ataskaitos išraše ir policijos pareigūno vyr. patrulio P. G. 2022-02-25 tarnybinio pranešime užfiksuoti duomenys, kad atvykus į įvykio vietą pastebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje sėdėjo D. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Susisiekus su pranešėju V. A., jis paaiškino, kad matė kaip minėtos transporto priemonės vairuotojas atsitrenkė į kitą tą pačia kryptimi priešais stovintį automobilį „Hyunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti šių įrodymų patikimumu.
Taip pat be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš D. P. burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos), stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negalėjo. Alkotesterio rodmenimis 2022-02-25 15.09 val. užfiksuota, kad D. P. iškvėptame ore buvo 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 15.37 val. nustatyta 2,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. D. P. blaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0224. Minėtas alkotesterio techninė būklė buvo patikrinta Lietuvos metrologijos inspekcijos ir buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 1659533, kuris pavirtino, kad „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0224 yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudojimui iki 2022-08-07. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio užfiksuotais duomenimis, be to, J. D. P. blaivumas buvo tikrintas du kartus – antrasis tikrinimas buvo atliktas beveik po pusvalandžio ir užfiksuota 0,10 prom. didesnė etilo alkoholio koncentracija D. P. iškvėptame ore.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sutuoktinės laiduotojos R. V.-P. atsakomybėn.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. P. praeityje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. P. turi nuolatinio pobūdžio darbą, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už 5 metų laikotarpį, D. P. 3 kartus baustas administracine tvarka už nešiukščius KET pažeidimus, du susiję su greičio viršijimu, vienas – su transporto priemonės stovėjimo būdo pažeidimu, tačiau šie administraciniai nusižengimai nevertinamai kaip itin šiurkštūs, visos paskirtos baudos – sumokėtos. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos D. P. nėra padaręs administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę R. V.-P.ę. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu R. V.-P. patvirtino, kad ją su sutuoktiniu sieja glaudūs, artimi santykiai. Jo veiksmus dėl vairavimo išgėrus vertina kritiškai, jų nepateisina. Pati alkoholio nevartoja visiškai, sutuoktinis tik retkarčiais, švenčių progomis. Ji buvo šokiruota sužinojus apie įvykį, kadangi D. P., kaip nurodė, niekada anksčiau nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Jai rūpi jo ateitis ir stengsis jam padėti, nurodė, kad sutuoktinis žada kreiptis pagalbos į specialistus. Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. V.-P.ę su sutuoktiniu sieja artimas ryšys. Laiduotojos asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista bei nebausta administracine tvarka, teigiamai charakterizuojama darbdavio. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. V.-P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima sutuoktiniui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką D. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją R. V.-P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė D. P. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2 metams; 2) išieškoti visą automobilio vertę (2 980 Eur su PVM).
Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).
Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad D. P. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vairavo automobilį būdamas vidutinės neblaivumo būsenos, be to, pripažino, sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Teismas, atsižvelgęs į D. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau aptartą asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, nustato kaltinamajam uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022-02-26.
Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė iš kaltinamojo D. P. išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
D. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – sutuoktinei R. V.-P.. Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.
Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje prašė išieškoti automobilio „VW Golf“ vertę vadovaujantis ne VšĮ „Emprekis“ pažyma, o UAB „A.“ 2022-03-08 kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurioje nurodyta, kad automobilio „VW Golf“ rinkos vertė su PVM – 1640,00 Eur. Taigi byloje spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Iš teismui pateiktos UAB „A.“ vertintojo A. Ū. atliktos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), matyti, kad buvo įvertintas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2008 m. Vertinimo ir turto apžiūros data 2022-03-08. Vertinimo tikslas – nuosavybės teisės perleidimas. Išvadoje apie turto vertę nurodyta, kad transporto priemonės vertė (su PVM) 1640,00 Eur. Rinkos vertė nustatyta vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais, laikantis išvadoje nurodytų principų, taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo kriterijus bei atsižvelgiant j vertinamo turto fizinę būklę ir paskirtį.
Tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Golf“, 2008 m., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje (su PVM) 2 890,00 Eur. (b. l. 38)
Teismas spręsdamas klausimą dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, pirmiausiai dėmesį atkreipia į tai, kad D. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje ne tik vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tačiau sukėlė ir eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį, dėlto buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį. Teismui pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) yra nurodyta automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (su PVM) 1640,00 Eur turto vertinimo ir apžiūrėjimo dieną, tai yra 2022-03-08, tačiau nėra nurodyta ir išskirta automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki eismo įvykio. Turto vertinimo ataskaitos užduotyje turto vertintojui taip pat nebuvo nurodyta ištirti minėto automobilio vertę iki eismo įvykio. Taigi nors ši ataskaita yra surašyta įvertinus konkretų automobilį, tačiau turto vertinimo metu nebuvo įvertinta automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki eismo įvykio. Kitaip tariant, vertintojas nustatinėdamas šio automobilio rinkos vertę įvertino apskritai jo techninę būklę buvusią 2022-03-08, tai yra automobilio techninę būklę jau po 2022-02-25 eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad iš minėtos turto vertinimo ataskaitos Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) negalima nustatyti tikrosios automobilio vertės iki autoįvykio, teismas šia ataskaita nesivadovauja ir ją atmeta ir turto vertę nustato pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio „VW Golf“, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje (su PVM) 2 890,00 Eur.
Kaip minėta, D. P. vairuojamas automobilis „VW Golf“ priklausė ne jam, o trečiajam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus ir vairuodamas minėtą automobilį sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį. Iš pateiktos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad D. P. yra sveikas, turi pastovų darbą ir pastovias pajamas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (2 890,00), kaltinamasis nepatirs iškirtinai didelių neigiamų turtinių pasekmių ir ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, bus proporcinga ir adekvati poveikio priemonė padarytai nusikalstamai veikai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo D. P. išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 890,00 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rinkos vertė – automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM, todėl konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo teiginiais dėl PVM netaikymo, todėl ir šiuo atveju iš kaltinamojo išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma PVM.
D. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
D. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-02-25 iki 2022-02-26 (viena diena).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, 428 straipsnis, 432 straipsnis,
nusprendžia:
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. V.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. P. šias baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022-02-26;
- išieškoti iš D. P. visą automobilio VW Golf“ vertę – 2980,00 Eur.
D. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, prisegtą prie bylos viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
Prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti D. P. ir R. V.-P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti D. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.