Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui A. M., išvadą teikiančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Mažeikių butų ūkis“, UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Saurida“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, AB „Lesto“, UAB „Telšių regiono tvarkymo centras“ bei Mažeikių rajono savivaldybei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto pasidalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas teismo posėdyje nurodė, jog palaiko teismui pateiktoje išvadoje išdėstytas aplinkybes, pažymėjo, jog patikrinus ieškovės gyvenamojo būsto buitines sąlygas bei finansines galimybes, išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę mano, jog nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama – ieškove R. M., neprieštaraus jo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės R. M. (iki santuokos turėta pavardė – „S.“), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota 2004 m. lapkričio 4 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.346 (4 b. l.). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. M. (7 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys 2008 m. gruodžio 12 d. įsigijo transporto priemonę Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota ieškovės R. M. vardu (8 b. l.). VĮ Registrų centras Telšių filialo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. gegužės 6 d. duomenimis atsakovui A. M. nuosavybės teisės nuo 2004 m. lapkričio 4 d. į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (10 b. l.), ieškovei R. M. įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),įgytus paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (12–13, 14–15 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; kt.). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Ieškovės R. M. nurodytos aplinkybės, jog atsakovas A. M. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nuo 2008 metų antrosios pusės visiškai nesirūpino šeima, dėl besaikio alkoholio vartojimo neteko darbo, o kartu ir bendriems šeimos poreikiams tenkinti reikalingų pajamų, buvo išlaikomas sutuoktinės, tokiu būdu perkeldamas jai visas su gyvenamojo būsto, nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusias pareigas ir tenkindamas tik savo asmeninius poreikius, leidžia teismui daryti išvadą, jog tokiu savo elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu ir gerbti ieškovę, nei moraliai, nei materialiai jos nerėmė, elgėsi agresyviai buityje, be objektyvių priežasčių neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas A. M. bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytų aplinkybių jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, darytina išvada, jog jis sutinka su nurodytomis aplinkybėmis, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo A. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „M.“, atsakovui – jo pavardė „M.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove nuomojamame socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikdamas išvadą dėl nepilnamečio A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove R. M. nurodė, jog socialinis būstas, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi, yra su visais patogumais ir reikalingais baldais. Minėtoje išvadoje pažymėta, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė apsilankiusi R. M. gyvenamojoje vietoje ir išklausiusi nepilnamečio vaiko nuomonę, nustatė, kad berniukas ir toliau norėtų gyventi su mama, kuri juo labai rūpinasi, apie tėtį vaikas prisimena daug negerų dalykų: tėtis gerdavo alkoholį, buvo įtrenkęs jam į kaktą. Byloje esantiems įrodymams patvirtinus, jog ieškovė tinkamai prižiūri nepilnametį vaiką, juo tinkamai rūpinasi ir išlaiko, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos visaverčiam gyvenimui, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į vaiko amžių, į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina – ieškove R. M. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011).

Ieškovė atskirame dokumente „Paskaičiavimas“ (83 b. l.) detalizavo ir argumentavo vaikų išlaikymui skiriamų lėšų dydį, nurodydama, jog kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui – mitybai, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, laisvalaikiui, žaislams, darželiui, ji skiria 750 Lt (217,72 Eur). Ieškovės pateiktos Mažeikių lopšelio – darželio „Berželis“ pažymos dėl A. M. mokesčio už darželį duomenimis mokesčio dydis kas mėnesį svyruoja nuo 28,02 Eur iki 50,36 Eur (84 b. l.). Teismas su nurodytais paskaičiavimais neturi pagrindo nesutikti, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į vaiko amžių – 6 metai 10 mėnesių, atkreipiant dėmesį į tai, kad tokio amžiaus vaiko fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai nuolat didėja, taip pat į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas neteikia vaikui būtino išlaikymo, byloje nesant duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo, pripažintina, jog ieškovės nurodytas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą, todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinos 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnius). Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė R. M..

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys jokio nekilnojamojo turo neįsigijo. Ieškovei R. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

Ieškovė R. M. savo vardu įregistravo 2008 metais įsigytą automobilį MERCEDES BENZ 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (8 b. l.), kurio vertę bylos nagrinėjimo metu nuo 4 000 Lt sumažino iki 2 000 Lt, motyvuodama tuo, jog automobilis yra daugiau nei 20 metų senumo, atsakovo neprižiūrėtas, nesutvarkytas ir šiuo metu praktiškai nevažiuojantis, tačiau jai reikalingas, kadangi ji galinti jį susitvarkyti ir naudoti savo ir nepilnamečio sūnaus poreikiams.

CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas lieka gyventi su ieškove, ieškovė turi pareigą rūpintis vaiko buitimi bei užtikrinti geras jo gyvenimo, sveikatos bei mokymosi sąlygas, ieškovei natūra priteistinas 2008 metais įsigytas automobilis MERCEDES BENZ 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįpareigojant jos išmokėti atsakovui kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą.

Dėl sutuoktinių prievolių

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovė R. M. ir atsakovas A. M. yra skolingi UAB „Mažeikių būtų ūkis“ – 45,60 Lt (54–55 b. l.), UAB „Saurida“ – 446,32 Lt (78 b. l.), UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ – 350 Lt (101,37 Eur) (108 b. l.), UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ – 157,93 Lt, UAB „Mažeikių vandenys“ – 562,33 Lt, iš kurių 548,54 Lt priteista iš ieškovės R. M. civilinėje byloje Nr. L2-3645-832/2014, (103 b. l.), UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ – 3 426,40 Lt, iš kurių 2427,34 Lt priteista iš ieškovės R. M. 2014 m. sausio 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-672-853/2014, (82 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijai – 704,85 Lt (2014 Eur) (86 b. l.).

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrųjų turtinių prievolių padalijimą, sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Atsižvelgiant į tai, kyla skirtingi teisiniai padariniai: jeigu prievolių mokėjimo terminas yra suėjęs, nutraukiant santuoką jos priteisiamos iš bendro sutuoktinių turto, o jeigu prievolių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos, bendras turtas mažinamas šių prievolių suma. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. priimtame nutarime, turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos (prievolės), kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktinių R. M. ir A. M. kreditoriai UAB „Mažeikių butų ūkis“, UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Saurida“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, AB „Lesto“, UAB „Telšių regiono tvarkymo centras“ bei Mažeikių rajono savivaldybė nagrinėjant civilinę bylą neįstojo į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais, bendros sutuoktinių skolos (prievolės) šiems kreditoriams nepriteistinos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad ieškovė R. M. 2013 m. balandžio 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-1432(7.1308) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, patenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis, t. y. 103 Eur (41,00 Eur + (115,85 Eur x 12 mėn. x 3%) + (579 Eur x 3%)), bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 34,75 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo A. M..

Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 13,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2004 m. lapkričio 4 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.346, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. palikti jos santuokinę pavardę „M.”, atsakovui A. M. jo pavardę – „M.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. M..

Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (šimtą penkiolika eurų 85 ct) nuo 2013 m. spalio 16 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. M..

Priteisti ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), automobilį MERCEDES BENZ 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 103 Eur (šimtą tris eurus) žyminio mokesčio, 34,75 Eur (trisdešimt keturis eurus 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 13,31 Eur (trylika eurų 31 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.