- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- II-45-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00019-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Rima Razumienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. M.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 9.5Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas (ANK 168 str.)
- 21.10Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo
G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios individualioje G. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, ištekėjusios, aukštesniojo išsilavinimo, neteistos,
skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-48-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. vasario 3 d. buvo gautas G. M. apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-48-2020 ir administracinę teiseną jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 3 dalį nutraukti.
Skunde nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažino G. M. padarius nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje ir skyrė 75 Eur baudą. Institucija G. M. pripažino kalta dėl to, kad ji 2019 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), G. J. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, pardavė alkoholinį gėrimą – sidrą A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmeniui jaunesniam nei 20 metų, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimų. Pardavėja šioje parduotuvėje ji dirba nuo 2017 m. vasario 28 d. Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnas R. T. 2020 m. sausio 8 d. atėjęs į parduotuvę, ją informavo, jog policijoje gautas pranešimas, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 19 val., ji pardavė sidrą asmeniui, jaunesniam nei 20 metų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Jai kategoriškai neigiant šį faktą, pareigūnas paaiškino, kad šį faktą patvirtina alkoholinį gėrimą pirkusi mergina ir jos dvi draugės. Pareigūnas užrašė G. M. paaiškinimą, o kitą dieną, 2020 m. sausio 9 d., jai į parduotuvę atnešė ir įteikė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuriuo pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį jai paskirta bauda. Institucija nesurinko G. M. kaltės įrodymų, nes jos kaltė pagrįsta tik trijų nepilnamečių liudytojų paaiškinimais, kurie yra nevienodi, nenuoseklūs, neinformatyvūs, todėl negali būti laikomi patikimais įrodymais, todėl prašo nutarimą naikinti.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime į G. M. skundą prašė G. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno nutarimą. Atsiliepime nurodė, kad pareigūnas nagrinėdamas G. M. administracinę bylą visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir priėmė teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Tadas Lataitis teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Byloje buvo apklaustos trys liudytojos, kurios dalyvavo šiame įvykyje, kurios nurodė, kad alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti minėtą dieną, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Medžiagos rinkimas užsitęsė, nes, dėl neblaivių nepilnamečių, medžiaga buvo perduota Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui, vėliau institucija siekė išsiaiškinti, kas pardavė alkoholį nepilnametėms. Detalesnius paaiškinimus dėl tyrimo gali pateikti teismo posėdyje dalyvaujantis liudytojas. Kadangi liudytojos yra nepilnametės, policijos bendravimas su jomis yra ribojamas, todėl jos buvo apklaustos tik vieną kartą, nepaisant to, kad buvo parodymų nesutapimų. Be to, parodymų nesutapimai nėra esminiai, aplinkybės, kad alkoholis buvo nupirktas toje parduotuvėje, patvirtintas. Kad kažkoks kitas asmuo būtų nupirkęs alkoholį, byloje nebuvo nurodyta, todėl tos versijos netyrė. Prašo skundo netenkinti.
Pareiškėja G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisimena tą dieną, kada pas ją atvyko policija apklausai ir pasakė, kad apklaustos neblaivios nepilnametės, kurios nurodė, kad pirko alkoholį parduotuvėje, kurioje ji dirba. Nepilnamečiams alkoholio ji nepardavinėja, yra susipažinusi su taisyklėmis. Jei ateina jaunuoliai, kurie atrodo, kaip dvidešimties, ji paprašo asmens dokumentų. Nė viena pardavėja, brangindama savo darbo vietą, neparduotų nepilnamečiui alkoholio ir ji niekada neparduoda. Ji pati turi penkis vaikus, iš kurių vienas dar nepilnametis. Jokių įrodymų, kad ji pardavė, policija nepateikė. Nurodyta, kad alkoholis buvo 6 laipsnių, tačiau pas ją tokio stiprumo sidro nėra ir nebuvo, yra tik 6,5 – 7 laipsnių. Mergaitės nurodė, kad pirko raudonos spalvos sidrą, tačiau tokios spalvos sidro taip pat nėra ir nebuvo. Nepilnamečių liudytojų ar jų tėvų ji nepažįsta, nes tik viena mergaitė yra iš (duomenys neskelbtini). Iš matymo gal ir pažintų, nes vaikai atbėga iš mokyklos pastoviai per pertraukas į parduotuvę, perkasi kažką skanesnio, negu mokykloje yra. Ji kartu su savininke tikrino kasos aparato kvitus ir nerado, kad būtų tokiu laiku parduotas alkoholis. Toje parduotuvėje ji dirba jau tris metus ir visi (duomenys neskelbtini) žino, kad ji pardavėja, nes toje parduotuvėje dirba viena, todėl ją atpažinti nesunku. Gal mergaitės kažką bandė užtarti, kas joms nupirko alkoholio. Sidro kaina esančio parduotuvėje yra kažkur virš dviejų eurų. Mergaičių parodymuose nurodyta, kad ji sidro pardavimo „neįmušė“ į kasą, tačiau ji niekada taip nedaro. Prašo nutarimą panaikinti.
Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog nepilnametėms nustatytas girtumas. Apklausus nepilnametes, šios nurodė pardavėją, kuri joms pardavė alkoholį ir iš jų parodymų buvo surašytas protokolas. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas 2019 m. lapkričio 8 d., o protokolas tik šiais metais, nes buvo atliekami veiksmai kitose medžiagose. Parduotuvės vaizdo kamerų įrašų netikrino, nes parduotuvės savininkai nurodė, kad kameros parduotuvėje yra, bet neveikė. Kasos aparato kvitų netikrino todėl, nes nepilnametės nurodė, kad pardavėja „nemušė“ į kasos aparatą. Be to, iš kasos aparato kvitų nesimatytų, kas buvo pirkta, nes nebuvo aiškus nei tikslus pirkimo laikas, nei sidro kaina, ir kvituose matosi tik kainos, o prekių pavadinimų nėra. Ar buvo prekiaujama parduotuvėje tokiu sidru, jis netikrino, nes liudytojos nenurodė pirkto sidro pavadinimo. Jo nuomone buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltę. Kiek laiko saugomi miesto vaizdo kamerų įrašai, jis nežinojo. Nemano, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašė skundą tenkinti ir jos atstovaujamosios atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti, kadangi byla paremta trijų nepilnamečių liudytojų parodymais, kurios neneša atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, jų parodymų detalės visai nesutampa, išskyrus tą dalį, kad pirko šioje parduotuvėje. Institucija iki galo neištyrė galimo nusižengimo aplinkybių, nes nepilnametės apklausose apibūdino alkoholį, tačiau institucijos atstovas nematė reikalo tirti ar parduotuvėje buvo parduodamas nepilnamečių nurodytas alkoholis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė numatyta už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims.
Šiuo atveju G. M. nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), G. J. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pardavė alkoholinį gėrimą – sidrą A. B. (gimusiai (duomenys neskelbtini)), asmeniui jaunesniam nei 20 metų, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimo.
Pareiškėja G. M. su jos atžvilgiu priimtu nutarimu pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį ir jai skirta 75 Eur dydžio bauda nesutinka ir nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę.
Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. P. 2020 m. sausio 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-48-2020 neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų nutarimo turiniui, tuo pačiu nutarimas neatitinka nustatytos formos. Pagal ANK 618 straipsnio 5 dalį, ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 596 1.2 punktu patvirtinta nutarimo administracinio nusižengimo byloje forma, kurioje, kaip ir ANK 618 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad šiame dokumente turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, nutarimą priėmusi pareigūnė nenurodė jokių motyvų bei nevertino jokių aplinkybių, tiesiog nurodė pažeidimo esmę. Todėl teismui šiuo atveju neaišku, kurios aplinkybės, nutarimą priėmusios pareigūnės įsitikinimu, neabejotinai pagrindžia G. M. kaltę. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad institucijos, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą, atsiliepime į G. M. skundą, nurodyta, kad priimtas nutarimas yra teisiškai motyvuotas ir pagrįstas, tačiau, kaip jau buvo minėta, būtent motyvų ir pagrįstumo skundžiamame nutarime nėra.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, negalima patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga, priimant sprendimą, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Kaip jau buvo minėta, nutarimą, konstatuojantį G. M. kaltę, priėmusi pareigūnė savo tokio spendimo visai nemotyvavo, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas, administracinio nusižengimo protokolą surašęs, R. T. parodė, kad neabejotinai G. M. kaltę įrodo nepilnamečių A. B., L. S. bei A. Z., parodymai.
R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad, jo nuomone minėtų liudytojų parodymai nėra prieštaringi, tačiau teismas su šia pozicija visai nesutinka.
Iš byloje esančių A. B., L. S. bei A. Z. apklausos protokolų matyti, kad minėtos nepilnametės skirtingai nurodo 2019 m. lapkričio 8 d. aplinkybes. Visų pirma nesutampa parodymai, kas ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio, nes A. B. bei A. Z. nurodė, kad abi ėjo į parduotuvę, o L. S. nurodė, kad jos su A. ėjo atsilikusios nuo A. ir tik išėjus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės pamatė, kaip nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ateina A., t. y., kad A. į parduotuvę ėjo viena. Nesutampa pinigų sumos, kuriomis nepilnametės prisidėjo prie alkoholio pirkimo, sidro kaina ir pan. Be to, iš trijų nepilnamečių tik vienai L. S. buvo nustatytas neblaivumas, nes pagal A. Z. parodymus, kai (duomenys neskelbtini) joms patikrino girtumą, jai nenustatė, nes ji buvo negėrusi, o A. B. nurodė, kad jai ir A. nenustatė neblaivumo, nes jos buvo tualete. Be to, pagal nepilnamečių liudytojų parodymus, tik dvi iš trijų nurodė, kad žino, kuri pardavėja pardavė alkoholį, nes L. S. nurodė, kad į parduotuvę nėjo ir pardavėjos nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, be visų minėtų nesutapimų, atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad išsamiausi parodymai buvo mažametės ((duomenys neskelbtini) metų) A. B., kuri buvo apklausta vėliausiai, kai nuo tariamo įvykio buvo praėję beveik 1,5 mėnesio, o nuo likusių dviejų nepilnamečių liudytojų apklausos buvo praėjęs beveik mėnuo, ir tikėtina, kad per šį laiką jos galėjo būti spėję tarpusavyje aptarti policijai duotus parodymus.
Jokiais kitais įrodymais G. M. kaltės tyrimą atlikęs pareigūnas nebandė pagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo kreiptasi į Pakruojo rajono savivaldybės administraciją dėl (duomenys neskelbtini) centro vaizdo stebėjimo kamerų išrašų, tačiau paaiškėjo, kad minėti įrašai saugomi ne ilgiau 14 dienų. Parduotuvėje esančių vaizdo kamerų įrašų pareigūnas net netikrino, pasitikėdamas įmonės savininkės paaiškinimu, kad kameros neveikia. Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytojas R. T., jis nematė būtinybės patikrinti parduotuvėje parduodamo sidro asortimento ar kasos čekių, t. y. net netyrė aplinkybių ar parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas raudonos spalvos, 6 laipsnių stiprumo sidras, kokį, apklausos metu nurodė pirkusi mažametė A. B., ar nurodytą dieną ir nurodytu laiku buvo parduota tokia prekė.
Kad institucija atliko neišsamų ir nenuoseklų tyrimą liudija ir tas faktas, kad be to, jog tarp liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausų buvo pakankamai ilgi laiko tarpai, tačiau ir tai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas alkoholio gėrimo asmeniui neturinčiam 20 metų amžiaus pardavimo aplinkybėms patikslinti paprašė atlikti atpažinimo procedūrą, nes ši tyrimo metu nebuvo padaryta, nors nepilnametės liudytojos nė viena tiksliai nenurodė alkoholį pardavusios pardavėjos vardo ar pavardės, o tik abstrakčiai apibūdino, tai yra, A. Z. nurodė, kad pardavėja ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini), o A. B. -, kad apie 50 metų ir tamsių plaukų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad mažametė A. B. parodė, kad jai alkoholį pardavė G. M., tačiau teismas nevertina to, kaip neabejotinai G. M. kaltę pagrindžiančio įrodymo, nes, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėja, ji parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba jau tris metus, (duomenys neskelbtini) mažas, žmonės vieni kitus pažįsta, parduotuvės miestelyje vos kelios, todėl vaikas ir atpažino, kuri iš parodytų moterų yra „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pardavėja G. M..
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Visų aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tai yra, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. M. kaltę, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-48-2020, priimtas G. M. atžvilgiu pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena G. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-48-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną G. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.