Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – S. Ž., L. S., AS „Reverta“ ir antstolis M. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė savo prašymą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prašo padalinti turtą taip, kaip nurodyta patikslintame 2012-11-19 prašyme, bei priteisti iš skolininko visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstoliui M. D. išieškotojas A. M. pateikė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-16913-779/2011 dėl 68400 Lt skolos, 16600 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. Ž..

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuoti asmenys S. Ž. ir L. S. 1985-05-17 yra sudarę santuoką, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 46). Sutuoktiniai 2005-05-24 pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijimo žemės sklypą, esantį Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. 4400-0142-1721(b. l. 14, 71-73). Skolininkui S. Ž. nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas (unikalus Nr. 1399-9055-9018), kiti statiniai (unikalus Nr. 1399-9055-9029) ir žemės sklypas (unikalus Nr. 0101-0010-0145), esantys K. S. 3-oji g. 1, Vilniuje, Vilniaus m. sav.(b. l. 16-17, 67-70). VĮ „Regitra“ duomenimis, 2009-12-18 S. Ž. vardu įregistruota transporto priemonė SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas YS3EF45E8X3031756 (b. l. 79). 1999 m. kovo 15 d. sutuoktiniai pasirašė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią skolininkui S. Ž. atiteko 726 kv. m. žemės sklypas, esantis Kalvarijų g., Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Mokslas“ (b. l. 119-120).

Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad turtas turi būti padalijamas, kai kreditoriaus reikalavimas pareikštas vienam iš sutuoktinių ir tai yra vienas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 6 punktas). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas pareiškėjo prašymas nustatyti, kad skolininkui S. Ž. priklauso automobilis SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas YS3EF45E8X3031756, vidutinė rinkos vertė 5000 Lt, 0,610 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, esantis Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4400-0142-1721, vidutinė rinkos vertė 1800 Lt ir 76,25 kv. m. ploto sodo namelis, adresu Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4400-0868-3912, vidutinė rinkos vertė 72400 Lt. Atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą ir susiformavusią teismų praktiką, iš skolininko S. Ž. jo sutuoktinei L. S. priteistina 39600 Lt (79 200 : 2 = 39600) dydžio kompensacija už skolininkui priteistino turto dalį - automobilį SAAB 9-5 ir žemės ūkio paskirties sklypą bei sodo namelį, esančius Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkui S. Ž. nevykdant savo įsipareigojimų pagal 2006-08-31 kreditavimo sutartį Nr. KS/542, kreditoriaus prašymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-08 priėmė nutartį, kuria nusprendė priteisti hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“ naudai 204 433,72 EUR skolą, 130,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei kintamo dydžio sutartines metines palūkanas už laikotarpį nuo 2010-11-05 iki visiško skolos išieškojimo dienos, išieškojimą nukreipiant į skolininkui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu K. S. 3-oji g. 1, Vilniaus m. sav., o taip pat į tuo pačiu adresu esančius gyvenamąjį namą bei kiemo statinius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančius skolininkui S. Ž. ir jo sutuoktinei L. S.. 2012 m. spalio 29 d. turto arešto aktu (b t. 2, b.l. 4) antstolis V. Č. areštavo nekilnojamąjį turtą, adresu K. S. 3-oji g. 1, SB „Mokslas“, Vilniaus m, sav. Darytina išvada, kad gavęs turto vertinimo išvadą, antstolis skelbs įkeisto turto varžytynes.

Pažymėtina, CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008, Nr. 3K-7-364/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, AS „Reverta“, kaip hipotekinis kreditorius, turi pirmumo teisę į savo reikalavimo patenkinimą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio K. S. 3-oji g. 1, SB „Mokslas“, Vilniaus m, sav. Be to, net ir pardavus areštuotą turtą iš varžytynių, gali būti, jog nebus visiškai padengtas hipotekinio kreditoriaus reikalavimas skolininko S. Ž. atžvilgiu. Manytina, kad skolininko turto dalies nustatymas hipotekinio kreditoriaus naudai areštuoto nekilnojamojo turto atžvilgiu, pažeistų hipotekinio kreditoriaus teises ir sudarytų sunkumų jam greičiau gauti savo reikalavimų patenkinimą bei vilkintų skolos išieškojimo procedūrą. Remiantis nurodytu, netenkinamas išieškotojo A. M. prašymas nustatyti, jog pastatas-gyvenamasis namas, esantis K. S. 3-oji g. 1, Vilnius, unikalus Nr. 1399-9055-9018 skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso lygiomis dalimis: ½ dalis skolininkui ir ½ dalis jo sutuoktinei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, netenkinamas prašymas dalyje ir dėl naudojimosi minėtu turtu nustatymo skolininkui ir jo sutuoktinei.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Išieškotojas A. M. teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 88) ir prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš skolininko S. Ž., todėl ši suma priteistina iš skolininko S. Ž. išieškotojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso:

automobilis SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas YS3EF45E8X3031756;

0,610 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, esantis Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4400-0142-1721;

76,25 kv. m. ploto sodo namelis, adresu Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4400-0868-3912.

Iš S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti sutuoktinei L. S. (duomenys neskelbtini) 39600 Lt dydžio kompensaciją už automobilio SAAB 9-5 ir 0,610 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, adresu Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r., (unikalus Nr. 4400-0142-1721) bei sodo namelio, esančio Pavėsio g. 8, Kalvelių k., Vilniaus r., (unikalus Nr. 4400-0868-3912), dalis.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Priteisti iš skolininko S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt advokato pagalbai apmokėti išieškotojo A. M. naudai.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.