Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau – PAR) atstovei Jolantai Bružaitei, atsakovo A. A. atstovui advokatui Sauliui Putriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės ieškinį atsakovams A. A. (A. A.) ir A. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovės ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovė patikslintu ieškiniu dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nekomercinėmis sąlygomis nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti neterminuotą gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Šaipių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., nuomos sutartį nekomercinėmis sąlygomis; 2) iškeldinti atsakovą iš ieškovės patikėjimo teise valdomų, valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Šaipių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. Pirminio ieškiniu reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad gyvenamojo namo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Šaipių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., kurią be teisinio pagrindo šiuo metu valdo atsakovai, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma ieškovės. Ginčo patalpos – pasienio užkarda su visais pastatais ir statiniais buvo perimta ieškovės iš Rusijos Federacijos kariuomenės karinės dalies Nr. 2114. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba atstatė nepriklausomą Lietuvos valstybę, todėl buvo pradėtas spręsti TSRS ginkluotojų pajėgų buvimo Lietuvos Respublikoje klausimas. Nurodė, kad ginčo patalpos, kaip ir visas pastatas, savivaldybei nebuvo perduotas. Nurodė, kad atsakovui A. A. (A. A.) neperėjus dirbti į policiją ar krašto apsaugos sistemą dirbti Lietuvos Respublikai, jis su šeima, turėjo išsikelti iš užimamų gyvenamųjų patalpų, gyvenamosios patalpos nebuvo paskirtos atsakovui A. A. (A. A.), nebuvo sudaryta nuomos sutartis, tarp šalių niekada nebuvo darbo (tarnybos) santykių, o valstybės turto nuoma nekomerciniais tikslais nebuvo galima. Pažymėjo, kad atsakovas A. A. (A. A.), kuris buvo užėmęs 72,31 m² gyvenamojo namo ploto, skirtingai nuo kitų gyventojų, nemoka nuomos mokesčio, o tik komunalinius mokesčius. Nurodė, kad patalpos ieškovei reikalingos apgyvendinti pareigūnams, be to, ieškovė siekdama racionaliai naudoti valstybės turtą bei užtikrinant viešąjį interesą 2014 m. liepos 16 d. ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštais pareikalavo atsakovus išsikelti iš ieškovės tarnybinių patalpų. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas ieškovės gyvenamojo namo dalies teisėto valdymo faktas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ankščiau teismų priimtus sprendimus, ieškovę ir atsakovus sieja tik faktiniai nuomos santykiai, nors atsakovai nuomos mokesčio niekuomet nėra mokėję, todėl tarp šalių egzistuojantys santykiai turi tiek neterminuotos nuomos tiek panaudos žodinės sutarčių požymių. Atsakovai raštais buvo įspėti apie tai, jog jų užimamos patalpos yra valstybės nuosavybė, reikalingos ieškovei ir kad atsakovai privalo atlaisvinti užimamas patalpas kartu su jose gyvenančiais šeimos nariais. Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, kad ginčo patalpos niekada nebuvo atsakovo ir jo tėvo nuosavybe, jos yra valstybės nuosavybė. Visos aplinkybės ieškovės ir atsakovo nuomos santykius kvalifikuoti kaip neterminuotus, todėl šiam ginčui yra taikytini bendrieji neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagrindai. Ieškovė atsakovui nesiėmė griežtų priemonių iškeldinti darbo santykiais nesusijusių asmenų iš ginčo patalpų, todėl nėra priežasčių ar įstatyminių pagrindų dėl kurių ieškovės ir atsakovo, kaip nuomininko šeimos nario gyvenamųjų patalpų žodinė nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad atsakovas tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, patalpose nuolat negyvena, pagal nustatytas sąlygas turi socialinių garantijų, tame tarpe ir gyvenamųjų patalpų išlaidų kompensavimą. Nurodė, kad valstybės ilgalaikį materialųjį turtą galima išnuomoti tik viešo konkurso būdu (atsakovas nėra subjektas, kuriam būtų taikoma ne konkurso tvarka).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. A. (A. A.) 2017 m. balandžio 13 d. mirė. Atsižvelgiant į tai, kad teisių perėmimas nėra galimas, byla atsakovo A. A. (A. A.) atžvilgiu nutrauktina.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-173-838/2015, teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios Šaipių k. 15, Kretingalės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vieno buto pastatas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų Nr. 906 (1992 m., lapkričio 27 d.), Nr. 620 (1994 m. liepos 18 d.) ir Steigėjo įsakymų Nr. 602/644 (1994 m. rugpjūčio 24 d.), Nr. 146 (1997 m. balandžio 30 d.) ir Įsakymo Nr. 73 (2001 m. kovo 14 d.) pagrindu. Patikėjimo teise pastatą valdo VATS PAR. Nuo 2005 m. gegužės 6 d. ginčo objekto 47,65 m² išnuomota fiziniam asmeniui.

Iš 2003 m. spalio 24 d. Klaipėdos rajono migracijos tarnybos pažymos nustatyta, kad atsakovas nuo 1994 m. rugpjūčio 22 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu Šaipių k., Klaipėdos r.

2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. V6-141 „Dėl gyvenamųjų patalpų priskyrimo tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms“ 1.1. punkte, patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias patalpas – gyvenamąjį namą priskyrė tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms bei to pateis įsakymo antru punktu sudarė sąrašą darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos (civilinė bylos Nr. 2-173-838/2015, 1 t., b. l. 19).

2014 m. liepos 16 d. raštu Nr. 21/23-15-2009 atsakovas A. A. (A. A.) buvo informuotas, kad patalpos, kuriuose jis gyvena priklauso valstybei, todėl jo prašoma iki 2014 m. rugpjūčio 16 d. išsikelti iš gyvenamųjų patalpų su gyvenančiais šeimos nariais (civilinė byla Nr. 2-173-838/2015, b. l. 1 t., b. l. 20).

Prijungtoje byloje pateikta 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pažyma Nr. 2002/01-882 „Dėl A. A. skundo ištyrimo“ (civilinė byla Nr. 2-173-838/2015, 1 t., b. l. 42-44), kurioje iš esmės nurodyta, kad butas, dėl kurio privatizavimo buvo kreiptasi, priskirtas tarnybinių butų kategorijai ir yra neprivatizuojami, atsakovui A. A. (A. A.) buvo siūlyta spręsti klausimą dėl tarnybinių patalpų statuso panaikinimo bei siūlyta kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti patalpas pagal butų privatizavimo įstatymą.

Iš 1992 m. vasario 28 d. pareiškimo nustatyta, kad atsakovas A. A. (A. A.) išreiškė pageidavimą privatizuoti namą (civilinė byla Nr. 2-173-838/2015, 1 t., b. l. 61). Iš 1993 m. gegužės 26 d. pažymėjimo Nr. 031158, nustatyta, kad atsakovas A. A. (A. A.) gyvena Šaipių k., Klaipėdos r. (civilinė byla Nr. 2-173-838/2015, 1 t., b. l. 63).

Pagal 1994 m. vasario 2 d. Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės viršaičio V.Gūžo pažymą Nr. 7 nustatyta, kad atsakovas A. A. (A. A.) yra informuotas, kad buto privatizuoti negali tuo pagrindu, kad turtas yra Krašto apsaugos apskaitoje (civilinė byla Nr. 2-173-838/2015, 1 t., b. l. 66). 1998 m. birželio 22 d. Pasienio policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 21/9-43-1371 atsakovą informavo, kad 1992 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 210 nustatė, kad panaikinus Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusios TSTR gynybos ministerijos butų ir komunalinio ūkio eksploatavimo dalis, miestų, rajonų savivaldybės, perėmusios šių dalių butų fondą į savo balansus, turėjo sudaryti su gyvenamųjų namų, butų nuomininkais gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuriai sudaryti nuomininkas turėjo pateikti dokumentus, pateisinančius jo apsigyvenimą tame name ar bute, be to buvo pažymėta, kad ginčo pastatas 1997 m. gegužės 15 d. buvo įregistruotas kaip tarnybinis butas, kuris pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. „Butų privatizavimo įstatymo“ 3 straipsnį, neprivatizuojamas (civilinė byla Nr. 2-173-838/2015, 1 t., b. l. 67-68).

Pateikta 2002 m. rugsėjo 16 d. Elektros energijos ir šalto vandens tiekimo sutartis Nr. FS17-21/23-8-25-43 tarp VSAT PAR ir atsakovo A. A. (A. A.), kurioje nurodyta, kad atsakovas A. A. (A. A.) atsiskaito pagal skaitliukų parodymus. Pateiktas 2014 m. rugpjūčio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/14/F-11, kuriame fiksuotas ginčo objektas (civilinė byla Nr. 2-173-838/2015, 1 t., b. l. 92-100).

Iš 2017 m. balandžio 14 d. mirties įrašo Nr. 802, nustatyta, kad A. A. (A. A.) 2017 m. balandžio 13 d. mirė. Klaipėdos rajono trečiasis notarų biuras atsakovui A. A. 2017 m. liepos 14 d. išdavė paveldėjimo teisė pagal įstatymą liudijimą.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi konstatavo, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo A. A. (A. A.) – jo šeimos) yra susiklostę ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad valstybei priklausančios ginčo gyvenamosios patalpos atsakovams de facto buvo (yra) nuomojamos, o aplinkybės, kad atsakovai nėra sudarę su ieškove nuomos sutarties, jog atsakovai ieškovei nemoka nuomos mokesčio (moka komunalinius mokesčius) nepaneigia atsakovų teisės turėti, naudotis ir valdyti ginčo patalpą, iki būsto savininkė (valstybė) nuspręs šiuos faktinius šalių nuomos santykius nutraukti, šiai procedūrai realizuoti taikydama CK reglamentuotą gyvenamųjų patalpų nuomos teisinį reguliavimą.

Dėl neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nekomercinėmis sąlygomis nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tarp šalių susidariusių santykių specifiškumą, priimdamas sprendimą byloje, pirmiausia, turi išspręsti klausimą dėl ilgalaikės gyvenamųjų patalpų nekomercinėmis sąlygomis nuomos sutarties nutraukimo (nenutraukimo).

Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į Klaipėdos apygardos teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad būsto savininkė (valstybė) faktinius nuomos santykius norėdama nutraukti turi taikyti CK reglamentuotą gyvenamųjų patalpų nuomos teisinį reguliavimą.

Kartu teismas pažymi, kad tarp šalių esantys santykiai klostosi daugiau nei 30 metų, tačiau net ir po Klaipėdos apygardos teismo priimto sprendimo, nei viena iš šalių neišreiškė valios sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri atitiktų įstatymo numatytus reikalavimus. Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nei viena iš šalių neturi tikslingos valios sudaryti nuomos sutartį, atitinkančią CK reikalavimus. Atsakovo atstovas posėdžio metu (ir atsiliepime į patikslintą ieškinį) teigė, kad ieškovė turėjo rodyti iniciatyvą sudaryti nuomos sutartį atitinkančia įstatymo reikalavimus. Tačiau teismas pažymi, kad sudaryti nuomos sutartį inicijuoti galėjo ir atsakovas, tačiau jis žinodamas apie situaciją, jog patalpos, kuriuose jis gyvena, kuriuose gyveno jo tėvas, nėra jo, jos priklauso valstybei, jis nemoka nuomos mokesčio, ką protingas ir rūpestingas žmogus turėtų suprasti, todėl turėjo ir galėjo imtis iniciatyvos kreiptis į ieškovę ir dėti pastangas sudaryti nuomos sutartį, atitinkančią įstatymo reikalavimus, tačiau to nedarė.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (CK 6.610 straipsnis).

CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Įstatyme nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu, kurią pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas (CK 6.579 straipsnio 1dalis). CK 6.580 straipsnio 1 dalyje numatytas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties turinys. Įstatyme numatyta, kad sutartis gali būti neterminuota ir terminuota.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatytas savarankiškas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – nuomininko padaryti nuomos sutarties sąlygų pažeidimai. Ši teisės norma gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota, ar neterminuota, taip pat nuo to, ar gyvenamoji patalpa nuomojama komercinėmis sąlygomis, ar nekomercinėmis sąlygomis. CK 6.614 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, nuomotojui suteikiama teisė šioje teisės normoje nustatytomis sąlygomis vienašališkai nutraukti ne bet kurią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o tik komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011).

CK 6.612 straipsnis numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad valstybei (ieškovės patikėjimo teise valdomos) nuosavybės teise priklausančios patalpos de facto atsakovui buvo (yra) nuomojamos nekomercinėmis sąlygomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.611 straipsnyje nurodytą normą būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą. Nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovai nėra sudarę su ieškove nuomos sutarties, jog atsakovai ieškovei nemoka nuomos mokesčio (moka komunalinius mokesčius) nepaneigia atsakovų teisės turėti, naudotis ir valdyti ginčo patalpą, iki būsto savininkė (valstybė) nuspręs šiuos faktinius šalių nuomos santykius nutraukti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė yra nusprendus santykius, kurių faktinį buvimą konstatavo teismas, nutraukti, be to, sprendžiant iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šiuos santykius siekė nutraukti jau 2014 metais, ragindama raštu atsakovus išsikelti iš ginčo patalpų.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo teisės principais. Vertindamas byloje nustatytas svarbias aplinkybes, jog atsakovas niekada nebuvo ir nėra ieškovės pareigūnas, patalpose gyvena nesudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kuri atitiktų aukščiau aptartą įstatyminį reguliavimą, nemoka nuomos mokesčių. Konstatuotina, jog ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis laikytini pasibaigusiais, kadangi tarp šalių nebuvo ir nėra ir ateityje nebus (nėra šalių valios) sudaryti rašytinę nuomos sutartį, iš kuriuos turinio būtu aišku, kokios patalpos nuomojamos, koks nuomos mokestis, jo mokėjimo terminas, kas yra nuomininkas ir kas yra nuomotojas. Atsižvelgiant į išdėstyta, tarp šalių susiklostę ilgalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos nekomercinėmis sąlygomis santykiai nutraukiami, šalims neišreiškus valios sudaryti gyvenamųjų namų patalpų nuomos sutartį, atitinkančią įstatymo reikalavimus (CK 6.577, 6.578, 6.579, 6.580, 6.610 straipsnis).

Dėl reikalavimo iškeldinti atsakovą A. A. iš ieškovės patikėjimo teise valdomų, valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.

Teismui konstatavus, kad atsakovas ginčo patalpose gyvena nesudaręs nuomos sutarties, t. y. savavališkai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis iškeldinimas teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama (CK 6.612 straipsnis). Kaip aukščiau nurodyta, atsakovas ginčo patalpose gyvena be teisinio pagrindo.

CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ginčo patalpos priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau patalpos yra ieškovės valdomos patikėjimo teise, dėl ko ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo. Vienu iš pagrindų apsigyventi gyvenamojoje patalpoje yra gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Kaip nustatyta aukščiau su atsakovu nėra sudaryta ginčo patalpos nuomos sutartis, todėl jo gyvenimas ginčo patalpose yra neteisėtas. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Teismas pažymi, kad bylos duomenimis su atsakovu nepilnamečiai jo vaikai negyvena.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovo atstovas posėdžio metu prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms. Atsakovas A. A. 2017 m. sausio 19 d. prašymu dėl baudos ieškovei paskyrimo, prašė skirti ieškovei baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį , o 50 procentų šios baudos paskirti atsakovui. Atsiliepime nurodė, kad tapataus ieškinio pareiksimais neigiamai atsiliepė jo sveikatai, sužinojus apie iškeltą bylą, patyrė didelį stresą.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovų prašymą dėl baudos ieškovei paskyrimo prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad iš nagrinėjamoje byloje prijungtos bylos, matyti kad ieškovė reiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė, atsižvelgdama į įsitiesėjusią teismo nutartį, kurioje nustatyta, kad tarp šalių egzistuoja ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos, o ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis, teikė teismui ieškinį kitu reikalavimu – nutraukti nuomos santykius nekomercinėmis sąlygomis ir išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nurodė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį(2005 m. balandžio 4 d. nutartis, civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė, gindama savo teises, kaip turtą patikėjimo teise valdantis asmuo, įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė atsakovams kitus reikalavimus, nei buvo išnagrinėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustatyta, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų reikalavimas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, todėl šios išlaidos – 30,75 Eur žyminio mokesčio priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 9,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 9,12 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti žodinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nekomercinėmis sąlygomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iškeldinti atsakovą A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančias daiktais iš Lietuvos Respublikai priklausančių gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Šaipių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., ieškovės valdomų patikėjimo teise.

Įpareigoti atsakovą, išsikelti iš patalpų per keturių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylą atsakovo A. A. (A. A.) atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 9,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.