Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skunde pažymima, kad nors nebuvo kliūčių šalims bendradarbiauti, J. V. kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su juo (nors tai yra jo, ne direktorės, tiesioginės pareigos), taip pažeisdama sutarties sąlygas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) teises. Jeigu J. V. manė, kad jai neteisėtai taikomos sankcijos – bauda ir laikinas įvažiavimo apribojimas, tai turėjo būti sprendžiama CK pagrindu. Būtent direktorė, įvertinusi tai, kad J. V. kategoriškai atsisako bendradarbiauti ir laikytis sutartinių įsipareigojimų, žinodama, kad iki paviljono nuomos sutarties su J. V. buvo likę mažiau nei mėnuo (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.), nusprendė neatstatyti telefono registracijos vartų atpažinimo sistemoje iki sutarties pabaigos, bet atsisakė skirti baudą J. V. bei pranešti policijai dėl KET pažeidimo. Grįžusiai iš atostogų J. V. dirbti turguje buvo likę dvi savaitės. Vėliau sužinojęs nustebo, kad J. V., kuri atsisakė laikytis sutarties sąlygų, pranešė policijai, kad buvo pažeminta ir patyrė stresą, priverstine tvarka reikalaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pratęsti nuomos sutartį, pasinaudodama teisininkais ir policijos pareigūnais. J. V. savo pareiškime policijai teigia, kad kreipėsi į darbo inspekciją, į vartotojų teisių departamentą. Kitos institucijos nesiėmė spręsti įprasto civilinio ginčo dėl pagal sutartį paskirtos baudos, o reguliuoti komercinius santykius nusprendė policija.

Skunde taip pat nurodoma, kad iki sutarties su J. V. pabaigos, jis bendravo su pareigūnu M. G. dėl incidento, vėliau pareigūnas bendravo su žmona L. K., reikalaudamas, kad ne tik atstatytų J. V. telefoną vartų registre, bet ir pratęstų su ja nuomos sutartį. Priešingu atveju, policija tikrins įmonės veiklą, dokumentus. Direktorė paaiškino, kad policija neturi teisės reikalauti sutarties pratęsimo, bet sutiko atstatyti J. V. telefoną sistemoje ir pranešė tyrėjui, kad nemato problemos pateikti visus dokumentus, kurie patvirtintų, kad sankcijos J. V. buvo pritaikytos teisėtai. M. G. dar kartą skambino jo žmonai ir pranešė, kad tuo atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiktų pratęsti sutarties, turės problemų ir kad jam (Z. K.) bus skiriama bauda už savavaldžiavimą.

Be to, kai byla buvo perduota į kitą skyrių, M. G. pateikė tarnybinį pranešimą viršininkui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo. Pareiškėjo manymu, vaizdo įrašo aprašas sąmoningai nebuvo įtrauktas į bylą iki protokolo surašymo, nes protokole įvardinta tai, kad jis savo automobiliu užstatė kelią vairuotojui tam, kad sutrukdytų iškrauti prekes. Pareiškėjo teigimu, tai yra melas, nes vaizdo įraše matoma, kad incidentas prasidėjo nuo to, kad vairuotojas įvažiavo per kelio bortus į pėsčiųjų zoną; matoma, kad prekės buvo iškrautos ir nugabentos link J. V. paviljono, kai jo nebuvo šalia. Be to, J. V. pranešime policijai nepasakyta, kad tai jis savo asmeniniu automobiliu buvo užstatęs kelią, prekes atvežusiam vairuotojui.

Skunde pažymima, kad surašytame protokole ir nutarime yra kiti neatitikimai bei neįvertintos aplinkybės.

Antra, J. V. pareiškime parašyta „kad aš galiu naudotis užkardu ir kaip tai turiu daryti įrašyta nuomos sutartyje ir turgavietės vidinėse taisyklėse“. Pasak pareiškėjo, jis taip pat pateikė tuos pačius dokumentus kaip ir J. V., iš kurių matyti, kad buvo sutarties ir turgavietės vidaus taisyklių pažeidimas, už kurį jis turėjo teisę paskirti baudą nuo 5 iki 150 Eur ir pašalinti jos telefono registraciją vartų sistemoje. Taigi, tai turėjo būti sprendžiama civilinių ginčų sprendimo būdu, o ne pasitelkus policiją.

Trečia, J. V. pareiškime ir jo dokumentuose parašyta, kad teikiantis prekes vairuotojas įvažiavo į šaligatvį už turgaus ribų. Pasak pareiškėjo, tai yra KET, nuomos sutarties ir turgavietės vidaus taisyklių pažeidimas (tai matyti iš pateiktos nuotraukos, priedas Nr. 8).

Ketvirta, jo pateiktuose dokumentuose parašyta, kad neregistruoti (išregistruoti) vartų sistemoje vairuotojai, negali savarankiškai atidaryti turgaus vartų, bet gali važiuoti pro turgaus vartus, paskambinus administracijos atstovams. J. V. pareiškime parašyta, kad ji išvažiavo iš teritorijos „paskambinus tiesiogiai direktorei, kuri savo asmeniniu telefonu atidarė užkardą“. Pareiškėjo teigimu, po J. V. telefono išregistravimo, ji pati ar tiekėjai galėjo įvažiuoti į teritoriją (ar išvažiuoti). Skirtumas tame, kad prisiimdami sutartinius įsipareigojimus, įregistruoti vairuotojai gali atidaryti vartus savarankiškai, o tie, kurie pažeidinėjo taisykles, kaskart įvažiuodami turi skambinti administracijos atstovams.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pareiškėjas mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas (1 t., b. l. 128–157).

Institucijos vertinimu, Z. K. veiksmai, pašalinus J. V. telefono numerį ir taip neleidžiant įvažiuoti bei išvažiuoti iš turgaus teritorijos pro pakeliamą užtvarą, prieštarauja įstatymų reikalavimams. Z. K. nesilaikė geros moralės principų, veikė nesąžiningai ir savavališkai.

Z. K. skundas tenkinamas.

Pareiškėjas Z. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu jis dirbo turgaus administracijos vadovu, prižiūri tvarką, iškviečia apsaugą. Viskas įvyko rugpjūčio pradžioje, kai buvo pristatytas vaizdo įrašas, kuris neatitinka protokolo. Vaizdo įraše gerai matosi kaip automobilis užvažiavo ant šaligatvio, jis bendravo ne daugiau apie minutę su vairuotoju ir paskui su J. V., kuriai paaiškino kokios priemonės priimtos. Po to priėjusiai kontrolierei paaiškino tą patį, kad už tokį pažeidimą numatyta 50 Eur bauda. Kadangi vairuotojas elgėsi agresyviai, jis paliko savo darbo vietą. Vienas iš klientų priėjo prie vairuotojo ir paaiškino, kad jis (Z. K.) yra turgaus savininkas ir negalima taip grubiai elgtis. Po to, kai jis (Z. K.) norėjo išvykti iš aikštelės, vairuotojas iššoko iš automobilio ir sudarė avaringą situaciją, todėl buvo iškviesta Kelių policija, tai matoma vaizdo įraše. Pareiškėjo teigimu, stebina tai, kad J. V. jam reiškia pretenzijas, nors su ja nebuvo jokių konfliktų ir tik tada, kai reikia pratęsti sutartį, iškilo toks klausimas. Pareiškėjo manymu, galbūt J. V. norėjo lengvatinėmis sąlygomis pratęsti sutartį. Pareigūnas, kuris iškvietė į komisariatą, pasakė, kad nori jam išrašyti baudą dėl savivaliavimo, pradėjo grasinti, sakė, kad jei nesutiks dėl minimalios baudos, tai turės problemų. Bandė paaiškinti pareigūnui situaciją, prašė liudytojus pakviesti, bet pareigūnas pasakė, kad dėl to labai pasigailės ir, kad pastoviai turės problemų, sakė, kad per savivaldybę atims verslą. Pasakė pareigūnui, kad leis kalbėti su įmonės direktore, su kuria pareigūnas kalbėjo prie jo, ir kuriai buvo išsakomi tokie patys grasinimai. Direktorė sakė pareigūnui, kad pateiks visus reikiamus dokumentus. Pasak pareiškėjo, jie įjungė telefoną, pratęsė sutartį, bet po pareigūno pasakymo prasidėjo problemos, stresas. Vienas iš paskutiniųjų įvykių buvo po 5 mėnesių, kuomet atėjo darbo inspekcijos atstovai patikrinimui. Vienam inspektoriui pradingo, atsirado kitas, kuris įtikinėjo direktorę, kad jis (Z. K.) darbo metu išgėrinėja. Kai atvyko Kelių policija, jam buvo nustatytos 0,16 promilės, nors darbo inspekcijai norma yra 0,2 promilės, o policijai 0,4 promilės. Policijos pareigūnas viską pervertė aukštyn kojomis, nebuvo pridėto vaizdo įrašo, tai sužinojo spalio 13 d. susipažindamas su dokumentais. Pasakė tyrėjui, kad tai, kas surašyta protokole, neatitinka vaizdo įrašo, o tyrėjas pasakė, kad vaizdo įrašas nepadės. Galiausiai tyrėjas paskambinęs spalio 13 d. pasakė, kad byla perkeliama į lapkričio 27 d. ir nagrinėjimas vyks rašytine tvarka. Padavus prašymą susipažinti su byla, jo niekas nepriėmė. Po kreipimosi internetu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, jam paaiškino kaip tai padaryti ir pranešė, kad dokumentus priėmė ir byla bus nagrinėjama kitaip. Susipažinęs su dokumentais pamatė, kad neįkeltas vaizdo įrašas, jis buvo pristatytas tik vėliau. Tik po to, kai paprašė susipažinti, tyrėjas peržiūrėjo vaizdo įrašą ir neatitinkantys įrodymai buvo užrašyti protokole, t. y. buvo nurodytas straipsnis kartu su punktu kurio nėra. Gal tyrėjas turi ryšius su J. V., nes nuolat yra tikrinimas. J. V. 2 metus dirba lengvatinėmis sąlygomis. Iki tol su ja nebuvo jokių problemų. Vaizdo įraše matoma kaip laisvai iškrovė prekes ir kaip stovi jų automobiliai, bet yra įrašas, kuriame matoma kaip vairuotojas užvažiavo ant jo ir sukėlė avaringą situaciją. Po incidento paskambinusi J. V. pasakė, kad yra atjungtas užtvaras. Paklausė jos, kaip išvažiavo vairuotojas, J. V. pasakė, kad išvažiavo paskui kitą mašiną ir pati J. V. irgi laisvai išvažiavo. Pasak pareiškėjo, J. V. telefonas buvo atjungtas todėl, kad atsako tas asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis. Šiuo atveju sutartis buvo sudaryta su J. V.. Telefonas yra atjungiamas, kuomet būna grubus pažeidimas. Vaizdo įraše matoma, kad jis su J. V. kalbėjo aikštelėje apie 2 minutes, matoma kaip automobilis laisvai įvažiavo į teritoriją ir per jų teritoriją, per bordiūrus pažeidė KET reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, J. V. nėra pretenzijų, pretenzijos yra tik inspekcijai ir tyrėjui. Jis turi teisę užblokuoti numerį. Šiuo metu negali pasakyti, ar J. V. žinojo apie tiekėjo pažeidimą, bet žinojo apie tvarką pasirašant sutartį. J. V. žino, kad per pėsčiųjų taką ir veją važinėti negalima. Yra taisyklės prekiavimo turguje, kurios yra pakabintos ant durų. Atskiros informacijos apie įmones, kurios daro pažeidimus, nėra, tik yra atskiras segtuvas. J. V. gal ir nežinojo apie pirmą pažeidimą. Pareiškėjo manymu, su kuo sudaryta sutartis, tas ir atsakingas už tiekėją. Telefono numerį atblokavo po tyrėjo grasinimų.

Nukentėjusioji J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 4 d. apie 12 val. paskambinęs vairuotojas pasakė, kad veža prekių paletę ir reikia pakelti užtvarą, todėl išėjusi iš paviljono stebėjo užtvarą. Užtvaras pradėjo atsidarinėti, vairuotojas įvažiavo į teritoriją dar pilnai jam neatsidarius, nes užtvaras ilgai nepasikelia, užtrunka apie pusantros minutės kol jis atsidaro ir užsidaro. Ji stovėjo, laukė, kol užtvaras užsidarys, nes jei nestebi, tai skiriama 20 Eur bauda. Užsidarius užtvarui, nuėjo prie iškrovimo aikštelės. Vairuotojas darė apsisukimo manevrą, nes nebuvo vietos apsisukti, buvo pilna pristatyta automobilių, kas pagal vidaus taisykles neturi būti. Vairuotojas galėjo iškrauti paletę viduryje aikštelės, bet ji negali fiziškai užkelti paletės ant bordiūro. Pasak nukentėjusios, ji atėjo tuo metu, kai vairuotojas darė tokį manevrą, o pareiškėjas jau filmavo ir šaukė, kad bus bauda. Buvo nustebusi, nes iki tol neturėjo tokių situacijų. Pajuokaudama atsakė, kad nieko neatsitiko, o pareiškėjas visą laiką šaukė, kad kvies policiją. Tiekėjas iškrovė paletę, nuvežė ją iki paviljono, kol pasirašinėjo dokumentus, atėjo turgaus kontrolierė ir sakė sumokėti baudą, nes visi ją sumoka, kitaip iškvies policiją. Vairuotojas sakė, kad prie ko čia ji (J. V.), juk jis užvažiavo, sakė kviesti policiją. Ji liko paviljone, o vairuotojas sakė, kad laukia policijos. Po kiek laiko vairuotojas paskambinęs prašė atidaryti užtvarą, kad įleistų policiją, tačiau jau negalėjo jo atidaryti, nes telefonas buvo užblokuotas. Tada atvyko jos vyras, o ji buvo savo paviljone. Paskambinęs vairuotojas paprašė atidaryti užtvarą, tačiau ir vyro numeris buvo užblokuotas. Paprašius kito turgaus prekeivio atidaryti užtvarą, vairuotojas išvyko. Apie 18 val. bandant išvažiuoti iš turgaus teritorijos, jos ir vyro telefonai buvo užblokuoti. Paskambinus komercijos direktoriui, jis pasakė aiškiai „kaip tarsimės, kas čia bus, jei visi ant bordiūro važinės“ ir klausė, kaip išvažiavo ekspeditorius. Pasakė jam, kad išleido kitas prekeivis, o jis pasakė važiuoti kaip nori. Tada paskambinusi direktorei klausė jos, kaip išvažiuoti, o direktorė pasakė, kad paskambins vyrui pasikalbėti bei pasakė, kad išleis savo telefonu. Pasiteiravus direktorės, kaip bus kitą dieną, ši atsakė, kad namuose pakalbės su vyru ir perskambins, bet taip ir neperskambino. Atvykus į darbą negalėjo pakliūti. Direktorė pasikvietė pasikalbėti ir pripažino, kad tai jos problema, pasiūlė pasikalbėti su komercijos direktoriumi. Pasakė jai, kad nekalbės, nes išsigando, kadangi buvo pakeltas tonas ir pinigų reikalavimai jai nebepriimtini. Nukentėjusios teigimu, jai nebuvo išduotas joks kvitas ar pranešimas dėl baudos, tik pasakyta žodžiais mokėti 50 Eur. Rugpjūčio 6 d. pasakė direktorei apie savaitės atostogas, nes negalėjo vykdyti savo pareigų, tiekėjai atveždavo prekes per „Norfa“ parduotuvę, nes buvo užblokuotas užtvaras. Pranešė direktorei apie tai, kad nebus darbe, nes psichologiškai per sunku. Rugpjūčio 17 d. grįžus į darbą užtvaras vis dar neveikė, todėl parašė į policiją. Direktorė dar pasakė pakentėti, pranešė, kad su vyru pasikalbės ir išspręs viską draugiškai. Rugpjūčio 23 d. ji susitiko su tyrėju, rugpjūčio 25 d. tyrėjas apklausė Z. K. ir gavo žinutę iš direktorės, kad jos telefono numeris atstatytas, o rugpjūčio 26 d. gavo laišką iš direktorės, kad turi atlaisvinti patalpas per 5 darbo dienas. Pasak nukentėjusios, iki įvykio toje vietoje dirbo 2 metus ir iki tol nebuvo jokių pretenzijų. Apie pirmą pažeidimą nieko nežinojo, apie jį sužinojo tik tada, kai pasikvietė direktorė. Telefonas buvo užblokuotas po to, kai atvyko tiekėjas, ji negalėjo net policijos įleisti. Nieko nežino apie žymimus įmonių padarytus pažeidimus.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jos vyras yra jos pavaldinys ir beveik 2 metus yra administracijos vadovas – prižiūri turgavietės tvarką, jei būna incidentų turgavietėje, prižiūri ir techniškai, kad viskas vyktų. Vyras vykdė pareigas pagal jos parengtus pareiginius nuostatus, klientė dirba taip pat pagal jos parengtą sutartį. Su šia kliente užsitęsė konfliktas dėl vairuotojo, kuris sukėlė avarinę situaciją. Klientės telefonas buvo atjungtas, nes pagal pareigines nuostatas, už pažeidimus vyras turi teisę atjungti telefoną ir skirti baudą, ką jis ir padarė. Tai buvo daryta vienai dienai, kadangi kitą dieną, ji pati bendravo su kliente ir pati priėmė sprendimą. Po viso incidento vyras padarė, kad ta įmonė neįvažiuotų į turgų. Vyras paprašė klientės, kad ji užtikrintų, jog ta įmonė neįvažiuotų į turgų, tai pasakyta iš jos vyrų žodžių. Klientė atsisakė tai užtikrinti. Ji atsisakė mokėti baudą, parašyti pasižadėjimą, visi konfliktai lengvai sprendžiami, o čia buvo principas ir iš to iškilo konfliktas. Buvo padarytas užtvaras ir tai buvo įrašyta į sutartį, kad griežtai draudžiama važiuoti per veją. Taisyklėse taip pat buvo įrašyta, kad prekiautojai atsakingi už tiekėjus, nes kažkada buvo tvarka, kad jei gali įvažiuoti tik paskambinus administracijai, klientai patys sakė, kad kontroliuos tiekėjus, todėl klientų pageidavimu buvo įtrauktas toks sakinys į sutartį. J. V. susipažino pasirašant sutartį su taisyklėmis, byloje yra dokumentas, kuriame parašyta, kad ji susipažino, jas pateikė policijai, vadinasi turėjo jas, žinojo ir galėjo vertinti. Sutartyje irgi nurodytas punktas, kad ji turi vertinti situaciją. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, jame aiškiai matosi, kad per šaligatvį eina žmonės, vairuotojas praleido žmogų ir stovėjo ant šaligatvio, vejos, tada eina pėstieji, kurie prieina automobilį, apsisuka, eina aplink. Liudytojos teigimu, nežino, kodėl policijai reikia aiškinti, kad tai pažeidimas, kuris, jos manymu, yra akivaizdus. Kitą dieną bandė kalbėti su J. V., tarėsi palaukti, taikiai sutvarkyti problemą, bet ji principingai atsisakė eiti kalbėti su vyru, o jis turėjo priimti prašymą, kad atstatytų telefono sistemą. Kitą dieną vyrui sakė pasikalbėti su J. V., bet ji nuėjo „principo keliu“ per policiją. Šioje situacijoje didžiausia problema– policijos veiksmai. Pareigūnai bendraudami „presavo“, vyko nuolatiniai patikrinimai turgavietėje, jai asmeniškai sukelta įtampa. Vyrui policijoje buvo pasakyta, kad jis neteisingai pasielgė ir neturėjo atjungti klientės telefono, nors ji sakė, kad pateiks pareiginius nuostatus. Pareigūnas nurodė baigti konfliktą, įjungti telefoną ir dirbti toliau. Pasak liudytojos, tą pačią diena iš naujo atstatė telefoną. Grįžus J. V. iš atostogų pasakė, kad galima skambinti administracijos vadovams dėl užtvaro atidarymo. Telefono numeris užblokuojamas, jei pažeidimas grubus ar yra pavojus pėstiesiems. Tokiais atvejais, paprašius atstatyti telefono numerį, atstato. Sakinyje parašyta už pasikartojančius pažeidimus, o tiekėjas du kartus pažeidė taisykles, prekiautojas paprašė, kad ji tam tiekėjui neleistų įvažiuoti. Prieš atjungiant telefono numerį J. V. buvo pasakyta apie pakartotinį pažeidimą. Negali pasakyti, kada buvo atjungtas telefono numeris. Tačiau tai buvo du J. V. pažeidimai, nes ji už tai atsakinga ir nesutiko mokėti baudos, o tai yra nurodyta sutartyje. Nežino, ar J. V. žinojo pirmą pažeidimą. Liudytojos teigimu, jei žmogus normaliai prieitų ir pakalbėtų, kad užtikrins, jog prižiūrės, tai nebūtų atjungtas telefono numeris. Telefono numeris įjungiamas, kai pasirašo, kad prižiūrės. Praėjus keletui dienų, viskas atsistato.

Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo pas moterį išsikrauti prekių (duomenys neskelbtini) turgelyje. Nuvažiavo į teritoriją, užvažiavo ant šaligatvio, kad apsisuktų ir galėtų išsikrauti. Šalia stovėjo mašina, todėl užvažiavo ant šaligatvio. Tuo metu kitų būdu išsikrauti nebuvo galimybės, nes stovėjo automobilis. Atbėgęs pareiškėjas pradėjo rėkti, filmuoti, kaltinti tą moterį. Pasakė jam, kad kalta ne moteris, o jis (V. R.). Nuvežus krovinį laukė policijos. Tada pareiškėjas dingo, po to atėjo. Paklausė pareiškėjo, ar iškvietė policiją, o jis įsėdo į mašiną ir pradėjo bėgti. Dar kartą paklausė, ar iškvietė policiją, bet pareiškėjas tylėjo, todėl policiją iškvietė jis pats. Policija klausė, kur jis (V. R.) yra, sakė, kad negali atidaryti užtvaro. Todėl pareigūnai surašė protokolą ir jis buvo laisvas. Pareiškėjas buvo išgėręs ir įvažiavo į jo mašiną. Pasak liudytojo, iki tol taip pat teko pristatinėti prekes, bet jokių problemų nebuvo. Iki tol nėra matęs pareiškėjo. J. V. sakė, kad jos telefono numeris užblokuotas, ji ir policijos negalėjo įleisti. Nežino, kas jį išleido. Jis nieko nežinojo apie pažeidimus dėl įvažiavimo į turgavietę.