Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Anykščių rūmai) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-266/2017 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui T. E. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo T. E. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. E. ir prašė nustatyti, jog atsakovas yra jos sūnaus J. J. E., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Nustačius tėvystę, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui J. mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 eurų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-05-07 iki 2016-07-01 1514,33 Eurus.Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pakeisti vaiko pavardę, paliekant vieną pavardę – E.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį , priešieškinį bei patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad J. J. E., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas T. E., nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina ieškove G. J., priteisė jo išlaikymui po 120 eurų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė išlaikymo įsiskolinimą 1514,33 eurų, nustatė atsakovo bendravimo tvarką su vaiku: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2018-06-01 T. E. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio neporinį šeštadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 12 valandos iki 18 valandos. Nuo 2018-06-01 T. E. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį praleidžia su nepilnamečiu sūnumi J. J. E., pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais neporiniais metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 24d., 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir gruodžio 27d. iki 19 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais neporiniai metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E. jo gimtadienį, pirmąjį savaitgalį po sukakties, pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E. T. dieną, pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E. savo gimtadienį, pirmąjį savaitgalį po sukakties , pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą .Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nėra. Atsakovas iš pradžių gera valia buvo pripažinęs tėvystę, o kilus abejonėms atlikta DNR ekspertizė visas abejones išsklaidė, todėl atsakovas T. E. pripažintas ieškovės sūnaus J. J. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Nustačius tėvystę, nepilnamečio sūnaus J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove – motina G. J.. Ieškovė G. J. sūnumi rūpinasi ir jį išlaiko. Atsakovas sūnui J. teikė išlaikymą, tačiau nereguliariai ir mokėjo nedideles sumas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 150 Eur. Šalių sūnus yra neįgalus, jam diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas, todėl jam reikia papildomų lėšų vaistams, procedūroms. Teismas, įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas jų pajamas, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, orientuojantis į šių dienų kainas, padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies.Ieškovė prašė priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015m. gegužės 7d. iki 2016m. liepos 1d., t.y., už vienerius metus vieną mėnesį ir 23 dienas, po 110 eurų kas mėnesį, viso 1514,33 eurus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gimus ieškovės sūnui atsakovas neteikė reguliaraus išlaikymo. Kelis kartus yra atsiuntęs ieškovei nedideles pinigų sumas. Atsakovui nepateikus įrodymų, jog jis išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu sūnui teikė, jog įsiskolinimo nėra, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkino ir iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą 1514,33 Eur.Atsakovui prašant, teismas nustatė atsakovo su vaiku bendravimo tvarką. Ieškovės prieštaravimus dėl vaiko su tėvu bendravimo jos gyvenamojoje patalpoje atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs atsakovo gyvenamąją vietą , sūnaus amžių , teismo padarė išvadą, kad bendravimo valandos nuo 12 valandos iki 18 valandos yra tinkamos. Teismas, išklausęs šalių argumentus dėl šio tvarkos punkto, mano, jog atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnui tik dveji metai, atsakovas nėra su juo bendravęs ankščiau, todėl yra būtinas ilgesnis laiko tarpas, kad tėvas ir sūnus priprastų vienas prie kito, kad tėvas geriau pažintų savo sūnų ir galėtų juo vienas pasirūpinti, todėl bendravimo tvarkos antrame punkte data keistina iš 2018-01-30 į 2018-06-01 . Dėl bendravimo tvarkos trečio- šešto punkto , ginčo tarp šalių nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikui tėvystė nustatyta abiejų tėvų bendru pareiškimu pas notarą ir abiejų tėvų bendru sutarimu vaikui buvo suteikta dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. (b. l. 59). Byloje nėra duomenų, kad tiek ieškovė, būdama vaiko motina, tiek atsakovas, būdamas vaiko tėvas, netinkamai įgyvendintų motinos ar tėvo valdžią vaiko atžvilgiu (CK 3.155 straipsnis), todėl nėra pagrindo suteikti vienam iš tėvų viršenybę vienas kito atžvilgiu, suteikiant vaikui tik vieno iš tėvų pavardę. Be to, CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, vaiko teisę žinoti savo identitetą, vaikui teismas paliko dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos pavardžių (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.167 straipsnio 2 dalis), todėl šioje dalyje atsakovo patikslintas priešieškinys netenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė G. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: prašo padidinti priteistą išlaikymą nuo 120 iki 150 Eur, pakeisti atsakovo T. E. bendravimo su sūnumi tvarką ir išdėstyti ją taip: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2018-06-01 T. E. bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 valandos iki 14 valandos. Sūnaus gyvenamąją vieta laikoma jo motinos G. J. gyvenamosios patalpos. Nuo 2019-01-01 T. E. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Pateikė papildomus įrodymus Anykščių rajono policijos komisariato raštą, kurį prašo teismo priimti.Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė labai mažą išlaikymo 120 Eur sumą, kuri turėtų būti padidinta iki 150 Eur. 300 Eur yra minimali išlaikymui reikalinga suma, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista pusė šios sumos t.y. 150 Eur.Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo tikrąsias pajamas. Kadangi jis vykdo individualią veiklą, faktiškai jo deklaruojamos pajamos priklauso nuo jo paties valios. Atsakovas turi interesą šias pajamas slėpti, tiek vengdamas mokėti mokesčius, tiek išlaikyti nepilnametį vaiką. Nepilnamečiui vaikui dėl jo labai jauno amžiaus ir neįgalumo reikalinga nuolatinė ir betarpiška priežiūra, dėl to ieškovė turi ribotas galimybes dirbti. Ieškovės darbo metu vaikui reikalinga auklė, kuriai už darbą reikia materialiai atsilyginti. Atsakovo galimybės gauti jo išsilavinimą atitinkančias pajamas nėra apribotos.Skundžiamu sprendimu patvirtintos atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos 1 p. numato, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2018-06-01 T. E. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio neporinį šeštadienį. Su tokia sąlyga iš esmės ieškovė buvo sutikusi.Tačiau 2017-08-05 – 2017-08-06 dienomis atvykęs atsakovas T. E. piktybiškai sukėlė konfliktinę situaciją, gąsdino vaiką, reikalavo, kad apeliantė neitų į kambarį, kur jis buvo su vaiku, nors butas tik vieno kambario. Ieškovei nuėjus į balkoną, ją užrakino. Tada ieškovė iškvietė policiją. Po to įvykio ieškovė mano, kad atsakovo bendravimas su sūnumi turi būti ribojamas griežčiau.Teismo nustatytas 6 valandų trukmės pasimatymas su sūnumi aiškiai per ilgas, nes pasinaudodamas sūnaus lankymu, atsakovas gali provokuoti konfliktus, pažeidinėti ieškovės konstitucines teises.Atsižvelgiant į atsakovo elgesį, užtektų 4 valandų trukmės pasimatymo, apie 14 val. sūnus vaikas eina popiečio miego, todėl reikėtų, kad šią valandą tėvas duotų sūnui ramybės.Be to, nėra aiški pati sąvoka „neporinis šeštadienis“, kuri turėtų būti keistina į vienareikšmišką sąvoką „pirmas ir trečias mėnesio šeštadienis“. Taip pat atsakovas nesąžiningai aiškindavo sąvoką „sūnaus gyvenamoji vieta“ kaip apimančią visą Anykščių miestą, kad jis turi teisę išsivežti vaiką iš gyvenamųjų patalpų. Todėl pačioje tvarkoje turėtų būti apibrėžta, kad sūnaus gyvenamąja vieta laikomos apeliantės gyvenamosios patalpos.Pagal teismo nustatytą tvarką atsakovas nuo 2018-06-01, kai vaikas bus sulaukęs trijų metų amžiaus, galės jį išsivežti iš gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į vaiko negalią ir specialius jo poreikius, taip pat, kad atsakovui nepavyksta užmegzti sklandžiai patvarų ryšį su sūnumi, apeliantė mano, kad per anksti išsivežti J. Pereinamasis laikotarpis turėtų būti ilgesnis, bent jau iki 2019-01-01.Mano, kad patvirtintos bendravimo tvarkos 3-6 punktai turėtų būti iš viso panaikinti. Nurodo, kad vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini), o atsakovas – gegužės 11 d. atsakovas galėtų kiekvienais metais gegužės mėnesį pasiimti vaiką iš esmės visus keturis savaitgalius, tai jau būtų perteklinis, vaiką varginantis, jo interesų neatitinkantis bendravimas.Pagal bendravimo tvarką atsakovas turėtų teisę praleisti su vaiku ir Tėvo dieną . Teismo nustatytas kalėdinis pasimatymas taip pat dauguma kartotųsi su eiliniu pasimatymu, turinčiu vykti trečią mėnesio savaitgalį.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. E. prašo palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimą.Nurodo, kad apeliantė, teigdama, kad vaikui reikalinga 300 Eur išlaikymo suma, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie vaikui papildomai reikalingas procedūras, vaistus. Nepateikė įrodymų apie darbo užmokestį, mokamą mokestį už auklės paslaugas. Iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti ieškovės tikrosios turtinės padėties. Apeliantės abejonės dėl atsakovo gaunamų pajamų dydžio nėra pagrįstos jokiais įrodymais, priešingai, atsakovas pateikė visus turimus įrodymus, nuo vaiko gimimo stengėsi rodyti dėmesį, pagal galimybes paremti materialiai. Atsakovas prisiima savo pareigą teikti išlaikymą vaikui, teismo sprendimo neginčijo, nors su prašomu išlaikymo dydžiu ir su priteistu išlaikymo dydžiu nesutiko, atsižvelgiant į tai, kad turi dar du išlaikomus nepilnamečiu vaikus (12 ir 13 metų amžiaus), kuriems moka po 130 Eur kas mėnesį, bei į faktinę galimybę teikti išlaikymą.Ieškovė nesutinka su teismo patvirtinta atsakovo su vaiku bendravimo tvarka, tačiau bylos nagrinėjimu metu su tokia tvarka sutiko.Apeliantės prašoma patvirtinti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, pažeidžia atsakovo teisę maksimaliai matytis ir bendrauti su vaiku.Atsakovo nuomone, apeliantė nuo pat vaiko gimimo nebuvo suinteresuota, kad sūnus turėtų tėvą, su juo bendrautų. Priėmus teismo sprendimą, toliau stengiasi visokiais būdais trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku, kelia konfliktines situacijas. Apeliantės nurodytos svarbios priežastys niekaip neįrodo, kad atsakovo bendravimas su vaiku turi neigiamas pasekmes sūnaus vystymuisi, jo gerovei. Ankščiau atsakovei nėra nurodžiusi, kada vaikas miega pietų miego.Bendravimo tvarkoje nurodytą „neporinį mėnesio šeštadienį“ atsakovui buvo suprantama, kad bus skaičiuojama pagal mėnesio dieną, bet apeliantei nesutikus ir nurodžius, kad turi būti skaičiuojama pagal eiliškumą, atsakovas sutiko. Jei norima pakeisti, kad būtų pirmas ir trečias mėnesio šeštadienis, reiktų nurodyti ir penktą šeštadienį, nes būna ir tokių mėnesių. Norėdama atidėti vaiko pasiėmimą, apeliantė teigia, kad atsakovui nepavyksta užmegzti ryšio su vaiku, Atsakovas su vaiku gerai praleidžia laiką. Visos išvardintos šventės yra svarbios atsakovui, todėl jis nori jas švęsti kartu su sūnumi. Dėl apeliantės siūlymo sutrumpinti bendravimo tvarką iki 4 valandų, atsakovas nesutinka, nes atsakovas atvažiuoja su vaiku pasimatyti ilgą kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl nustatytas laikas nuo 12 iki 18 val. atsakovui yra priimtiniausias. Apeliantė nenurodė nei vienos svarbios priežasties, dėl kurios turėtų būti ribojama atsakovo teisė matytis su sūnumi, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo elgesys daro neigiamą įtaką vaiko raidai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.). Apeliantė prašo prijungti papildomą rašytinį įrodymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Pažyma iš policijos patvirtina ieškovės nurodomo 2017-08-05 kilusio konflikto su atsakovu faktą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

Dėl išlaikymo dydžio

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. J. E. išlaikymui priteisė per mažą išlaikymą po 120 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, sveikatos būklę, priteisė iš atsakovo 120 Eur išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui. Apeliantės nuomone tokia suma per maža ir prašo ją padidinti iki 150 Eur.Ieškovės paskaičiavimu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 317 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 51,74 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 117 Eur maistui, 85,91 Eur avalynei ir drabužiams, 32,92 Eur vaistams, kelionės išlaidoms, 30 Eur higienos prekėms, vitaminams. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių (2,5 metai), atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra neįgalus, jam nuo 2016-12-02 iki 2018-12-01 vidutinis neįgalumo lygis, nešioja akinius, taigi turi specialiųjų poreikių, į ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius duomenis, ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos 317 Eur per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra pagrįstos ir racionalios.Ieškovė šiuo metu viena augina sūnų, pastoviai nedirba, jos pastovios pajamas sudaro: 162 Eur pašalpos pensija neįgaliam vaikui, 31 Eur socialinė pašalpa, 54 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, išmoka vaikui. Tačiau 317 Eur išlaikymui reikalinga suma kompensuojama gaunamomis tikslinėmis išmokomis vaikui ir iš atsakovo priteistu išlaikymu( 252, 50 Eur +120 Eur=373 Eur). Ieškovė neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Bet šiuo atveju nesprendžiamas klausimas dėl paramos jai priteisimo, sprendžiamas išlaikymo vaikui klausimas, vaikui skirtos lėšos turi būti naudojamos tik jo interesais ( CK 3.203 str.).Atsakovas dirba, yra architektas, turi savo įmonę, jo deklaruotos 2016 metų pajamos yra 4018,99 Eur (mėn. 334,41 Eur). Atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Atsakovas turi dar du išlaikytinius, kuriems teikia išlaikymą, moka 34,19 Eur draudimo įmoką už vaikų draudimą, paskolą (9646,65 Eur) bankui už namo renovaciją. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netekto darbingumo lygį, todėl, teismo nuomone, jis privalo teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius ir savo galimybes. Nors atsakovo deklaruojamos pajamos yra minimalios 334,00 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra įmonės savininkas ir gali nusistatyti norimo dydžio atlyginimą, į tai, kad atsakovas yra architektas, turintis darbo patirties, yra apdovanotas už savo darbus, taigi yra paklausus, teismas daro išvadą, kad atsakovo deklaruojamos pajamos neatskleidžia tikrųjų atsakovo gaunamų pajamų. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad visos pajamos yra deklaruotos, tačiau nutylėjo, kad gauna atlyginimą už darbą (500,02, 678,60, 724,94 Eur) iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, kas patvirtina, kad atsakovas nėra linkęs atskleisti ir nurodyti visų savo gaunamų pajamų. Šie duomenys gauti iš viešai skelbiamos informacijos apie asmenį.Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo teismo posėdžio metu turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybę imtis priemonių, kad gautų pajamas, leidžiančias teikti pakankamą išlaikymą savo vaikui jo būtinų poreikių patenkinimui ir tai sėkmingai daro.Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, į aplinkybę, kad ieškovė viena šiuo metu augina šalių sūnų, į tai, kad atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 120 Eur per mėnesį, į kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl išlaikymo vaikui, visetą, į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę apie orientacinį išlaikymo dydį (1 MMA), teismas sprendžia, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį nuo 120 iki 150 Eur. Priteista išlaikymo suma bylos nagrinėjimo metu užtikrina nepilnamečio (duomenys neskelbtini) poreikius, tinkamas vystymosi sąlygas bei atitinka jo tėvo finansines galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Pasikeitus aplinkybėms išlaikymo dydis galės būti peržiūrėtas.

Dėl bendravimo tvarkos

Tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo. Sprendžiant kilusį ginčą aktualus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mažamečio šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Apeliaciniu skundu ieškovė siekia pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta šalių mažamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarka, siekdama sutrumpinti sūnaus su tėvu susitikimus bei užtikrinti, kad sūnus nuolat būtų savo gyvenamojoje aplinkoje. Apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme su patvirtintaiss bendravimo tvarkos 3-6 punktais sutiko. Taip pat sutiko su nustatyta bendravimo sąlyga, kad atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio neporinį šeštadienį nuo 12 iki 18 val. Apeliantės teiginiai, kad toks vaiko bendravimas su atsakovu (tėvu) yra per ilgas ir turėtų būti sumažintas iki 4 val., taip pat atsakovas per susitikimus su vaiku neturėtų jo išvežti iš gyvenamosios vietos t.y. ieškovės namų yra nepagrįsti. Teismas nesutinka su tokia apeliantės nuostata ir daro išvadą, kad bendravimo sutrumpinimui nėra pagrindo, o atsakovo bendravimas su vaiku tik atsakovės gyvenamojoje vietoje neatitinka nei atsakovo, nei šalių sūnaus interesų.Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta konfliktai, tik patvirtina abiejų šalių nenorą leistis į kompromisus ir susivienyti dėl svarbiausio tikslo – vaiko gerovės. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad, įgyvendindamas teisę auklėti sūnų, atsakovas kaip nors jam kenktų ar kaip nors pažeistų vaiko interesus ar jų neatitiktų, kad ieškovas negali, nesugeba pasirūpinti mažamečiu sūnumi, todėl nėra pagrindo keisti teismo patvirtintą vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Prie apeliacinio skundo pridėtas įrodymas – Anykščių rajono policijos komisariato raštas, tik patvirtina konfliktinius šalių santykius, nes ieškovė ir atsakovas vienas kitą pravardžiavo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas galimai smurtavo sūnaus atžvilgiu ar kitaip nederamai elgėsi jo atžvilgiu, todėl riboti nustatytą atsakovo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarką nėra pakankamo pagrindo.Nustačius, kad šalių santykiai yra konfliktiški nėra tikslinga apibrėžti vaiko bendravimo su atsakovu vietą, nurodant, kad bendravimas su vaiku turėtų vykti tik ieškovės gyvenamajame būste. Teismo nuomone, bendravimas su vaiku tik ieškovės gyvenamajame būste nebūtų visavertis, esant konfliktiškiems šalių santykiams neužtikrintų saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo, nepadėtų kurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšio. Nėra pagrindo atsakovui drausti vaiką išsivesti į kiemą, pasivaikščioti ar kitaip praleisti laiką, siekiant kuo greičiau užmegzti tvirtesnį ryšį. Ypač atsižvelgiant į tai, kad iki ieškinio pateikimo, atsakovas su sūnumi nebendravo. Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad geriausi vaiko interesai privalo būti svarbiausi ir, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, kartais gali nusverti tėvų interesus (žr. Plaza v. Poland, no. 18830/07, § 71, 2011-01-25). Ieškovė nors ir prašo sutrumpinti bendravimo tvarką dėl konfliktiškų šalių santykių, tačiau tuo pat metu nurodo, kad neleis atsakovui vaiko išsivežti. Tai tik patvirtina, kad ieškovė savo interesus iškelia aukščiau nei vaiko, o to neturėtų būti. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Taigi ji turi užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su tėvu, o ne siekti sudaryti tam kliūtis. Tai, kad šalys konfliktuoja, nėra pagrindas riboti sūnaus bendravimą su tėvu.Ieškovė taip pat nesutinka, kad atsakovas vaikui sulaukus 3 metų amžiaus, t.y. nuo 2018-06-01 galėtų jį pasiimti į savo gyvenamąją vietą, nes, jos teigimu, atsakovui nepavyksta užmegzti su vaiku ryšio ir nori nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį iki 2019-01-01. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pageidavo vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimti nuo 2018-01-01, tačiau atsižvelgdamas į vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, ieškovės pageidavimą, teismas nustatė, kad atsakovas į savo gyvenamąją vietą sūnų galėtų pasiimti nuo 2018-06-01. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas nėra bendravęs su sūnumi iki šios bylos iškėlimo, sūnus atsakovo gerai nepažįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone 10 mėnesių yra pakankamas pereinamas adaptacinis laikotarpis, per kurį tarp sūnaus ir tėvo atsiras bendravimo įgūdžiai, emocinis ryšys. Bylos duomenimis šalių sūnus gyvena su motina, atsakovas nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, pasiimti jį per šventes, tėvo dieną, gimtadienį. Teismo nuomone, toks bendravimas negali būti laikomas pertekliniu, vaiką varginančiu ar neatitinkančiu jo interesus. Priešingai, toks bendravimas užtikrina atsakovo lygias teises ir lygias pareigas savo vaikui, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Ieškovė bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu nurodė, kad specialios priežiūros vaikui nereikia. Atsakovas turi patirties auginant vaikus (yra užauginęs du), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi.Nagrinėjamu atveju nenustačius, jog šalių mažamečio sūnaus bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka kenkia vaiko interesams, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, jos intensyvumas yra pagrįsta bei nepažeidžianti prioritetiniais laikytinų vaiko interesų ir ieškovo teisės bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, atitinka vaiko interesą išlaikyti ryšį su abiem tėvais. Byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios naudojimą sūnaus atžvilgiu, nėra nustatyta, jog atsakovo bendravimas su sūnumi darytų jam neigiamą įtaką ar keltų pavojų jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vaiko bendravimas su tėvu negali būti ribojamas nesant jokių objektyvių duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaiko interesams.Iškilus neaiškumams dėl bendravimo tvarkoje nustatyto termino „neporinis mėnesio šeštadienis“, išaiškinama, kad šalių bendravimo tvarkoje „neporinis mėnesio šeštadienis“ skaičiuojamas pagal mėnesio dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.