Utenos apylinkės teismo sprendimas

Institucijos , duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

Nedalyvaujant institucijos , duodančios išvadą, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui T. E. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo T. E. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos duodančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą dėl šalių ginčo ir paaiškino, jog šiuo metu tikslinga nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, o iš tėvo priteisti išlaikymą sūnui, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nurodė, jog tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai, emocijos ima viršų, todėl jos nepasibaigs ir su teismo sprendimu. Šiuo metu yra svarbiausia vaiko interesai. Ieškovė vaiką prižiūri, visur jį vežiojasi, samdo auklę jo priežiūrai . Dėl atsakovo bendravimo tvarkos, tai atstovas nurodė, jog šiuo metu dar reikia patirties atsakovui bendraujant su vaiku, todėl , kad atsakovas galėtų sūnų išsivežti iš jo gyvenamosios vietos būtinas ilgesnis laiko tarpas tėvui ir sūnui bendrauti sūnaus gyvenamojoje vietoje, todėl pritaria, jog tai būtų nuo kitų metų birželio mėnesio. Sutiko, jog šiuo metu nėra būtinybės nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką jo mokslo atostogų metu .

Institucijos , duodančios išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl reikalavimo palikti vaikui tik vieną pavardę, jam pritarė. Nurodė, jog pagal šimtametes tautos tradicijas įprasta turėti tik vieną pavardę. Mano, jog turėtų būti suteikta motinos pavardė- J.. Pritarė atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai, tik nurodė, jog kol šalių sūnus nelanko mokyklos, iš viso nenustatinėti bendravimo tvarkos. Tai gali būti padaryta ir vėliau, o gal iš viso nebus tokio poreikio. Prašė bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies .

Bylos medžiaga , ieškovės, jos atstovo, atsakovo, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė G. J. ir atsakovas T. E. nėra sutuoktiniai, tačiau draugavo, turėjo lytinių santykių. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų J. J. . Vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, jo pavardė nurodyta- J.. (b. l. 6 ) Šalys gyvena atskirai. Ieškovė gyvena su mažamečiu sūnumi. Kadangi atsakovas gera valia tėvystės nepripažino, tai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu, 2017-01-11 atsakovas pripažino tėvystę ir jų bendras pareiškimas buvo patvirtintas notaro. Šalių sūnui buvo prašoma suteikti pavardę – J. E.. (b. l. 59 ) Vėliau, atsakovui pakeitus nuomonę, byloje buvo paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. 2017-03-15 atlikus DNR ekspertizę buvo nustatyta, jog atsakovas T. E. yra J. J. biologinis tėvas. (b. l. 84) Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas byloje teikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip matyti iš

bylos , tai , kad atsakovas yra ieškovės sūnaus J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas , ginčo nebeliko. Atsakovas , iš pradžių gera valia buvo pripažinęs tėvystę, o kilus abejonėms, atlikta DNR ekspertizė, visas abejones išsklaidė, todėl atsakovas T. E. pripažintinas ieškovės sūnaus J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Nustačius tėvystę, nepilnamečio sūnaus J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – motina G. J.. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Byloje nustatyta, jog šalių

nepilnametis sūnus J. gyvena su motina ieškove G. J., kuri sūnumi rūpinasi ir jį išlaiko. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 150 eurų kas mėnesį , teigia, jog vaikui , jo poreikių patenkinimui , vienam mėnesiui vidutiniškai reikia apie 300 eurų. LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama , atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti. Byloje nustatyta, jog ieškovė dirba, tačiau pažymos apie gaunamą uždarbį nepateikė. Ji gauna išmokas vaikui- 28,50 eurų , šalpos pensiją neįgaliam vaikui- 168 eurai, priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją- 56 eurus (b. l. 8, 177 ) Ieškovė teigė, jog savo atlyginimą išleidžia auklei, kuri prižiūri vaiką, kol ji dirba. Duomenų apie mokamą atlyginimą auklei ieškovė nepateikė. Atsakovas sūnui J. teikė išlaikymą , tačiau nereguliariai ir mokėjo nedideles sumas (b. l. 20) Tik priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas reguliariai teikia ieškovei išlaikymą po 100 eurų kas mėnesį. Atsakovas vykdo individualią veiklą, išlaiko du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, moka jiems gyvybės draudimo sumas, moka paskolą už namo, kuriame gyvena renovaciją, turi nekilnojamojo turto (b. l. 35-36, 37-38,39-40, 96- 108) Šalių sūnus J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal galimybes ir sveikatos būklę lanko darželį. Pagal jo amžių reikia drabužių, įvairių priemonių lavinimuisi . Šalių sūnus yra neįgalus , jam diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas, todėl jam reikia papildomų lėšų vaistams, procedūroms. (b. l. 31) Teismas , įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas jų pajamas , bei orientuojantis į šių dienų kainas, mano, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus.

Ieškovė prašė priteisti ir išlaikymo įsiskonimą už laikotarpį nuo 2015m. gegužės 7d., iki 2016m. liepos 1d , t.y., už vienerius metus vieną mėnesį ir 23 dienas, po 110 eurų kas mėnesį , viso 1514,33 eurus. Nustatyta, jog gimus ieškovės sūnui atsakovas neteikė jam išlaikymo. Iš pateikto išrašo matyti, jog atsakovas siuntė ieškovei pinigus 2015m. gegužės 24d., 2015m. liepos 21d., , tačiau ieškovė pinigus grąžino atsakovui. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog gimus vaikui ji tikėjosi iš vaiko tėvo didesnės sumos, todėl gavusi tokią mažą pinigų sumą, ją grąžino atsakovui. Vėliau 2016m. birželio mėnesį atsakovas siuntė ieškovei du kartus po 20 eurų, liepos – rugsėjo mėnesiais siuntė po 60 eurų. (b.l. 20). Po to atsakovas išlaikymo vaikui neteikė . Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko mokėti išlaikymo įsiskolinimą, sakydamas, jog jis norėjo padėti atsakovei, tačiau ji jo pagalbos nepriėmė. Tokie atsakovo argumentai niekuo nepagrįsti. Jis nepateikė teismui jokių įrodymų , jog jis išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu sūnui teikė, jog įsiskolinimo nėra, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už minėtą laikotarpį - 1514.33 eurai.

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kaip nustatyta šalių tarpusavio santykiai labai įtempti, jie nuolat konfliktuoja ir tai akivaizdžiai pasireiškė nagrinėjant jų ginčą dėl tėvystės nustatyto ir kitų reikalavimų. Šalių vaikas yra mažametis, jam dveji metai , neįgalus, turintis sveikatos problemų . Atsakovas su vaiku nebendravo ir tik 2017m. rugpjūčio 5d., pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas bendravo sus sūnumi jo gyvenamoje vietoje. Atsakovas teikė byloje priešieškinį ir prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino savo reikalavimą ir atsisakė reikalavimo dalyje, kad būtų nustatyta su vaiku bendravimo tvarka jo mokslo atostogų metu. Ieškovė , jos atstovas taip pat pritarė atsakovo prašymui nenustatyti bendravimo su vaiku jo mokymosi atostogų metu tvarką. Dėl kitų tvarkos punktų ieškovė sutiko iš dalies . Dėl pirmo bendravimo tvarkos punkto, ieškovė nurodė, jog dėl priešiškų santykių su atsakovu , ji nenori, kad atsakovas su vaiku bendrautų vaiko gyvenamojoje vietoje. Jos manymu , jie galėtų bendrauti lauke, ar dar kur nors, tik ne namie. Taip pat ji nesutiko su nurodytomis valandomis . Siūlė, jog atsakovas iš ryto bendrautų su vaiku, nes po pietų jis turi miegoti. Įvertinus šalių argumentus dėl atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos pirmo punkto , teismas mano, jog atsakovo pirmame punkte nurodyta tvarka pagrįsta ir tenkintina. Ieškovė nenori , kad atsakovas lankytų sūnų jo gyvenamojoje vietoje. Tokie ieškovės nenorai niekuo nepagrįsti. Šalių sūnui tik dveji metai, jis neįgalus, todėl jų bendravimas turi vykti patalpoje, nes ne visada bus tinkamas oras jų bendravimui lauke. Ieškovė turi sudaryti sąlygas tėvui ir sūnui bendrauti. Įvertinus atsakovo gyvenamąją vietą , sūnaus amžių , teismo manymu tinkamos yra ir bendravimo valandos , nuo 12 valandos iki 18 valandos. Ieškovės teiginys, jog vaikas po pietų miega, teismo manymu netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku, jį migdyti popiečio miegui. Dėl tvarkos antro punkto šalys nesutarė dėl datos, nuo kada atsakovas galėtų sūnų pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir išsivežti. Atsakovas prašė nustatyti, jog tai vyktų nuo 2018m. sausio 30d. Atsakovė neprieštaravo, jog atsakovas pasiimtų sūnų jo nurodytu laiku, tik sutiko, jog tai vyktų nuo 2018 m. birželio 1d., nes sūnus dar mažas, turi praeiti ilgesnis laiko tarpas, kol tėvas ir sūnus pripras vienas prie kito. Teismas, išklausęs šalių argumentus dėl šio tvarkos punkto, mano, jog atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnui tik dveji metai, atsakovas nėra su juo bendravęs ankščiau, todėl yra būtinas ilgesnis laiko tarpas, kad tėvas ir sūnus priprastų vienas prie kito, kad tėvas geriau pažintų savo sūnų ir galėtų juo vienas pasirūpinti, todėl bendravimo tvarkos antrame punkte data keistina iš 2018-01-30 į 2018-06-01 . Dėl bendravimo tvarkos trečio- šešto punkto , ginčo tarp šalių nėra. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis ieškovė ir atsakovas neturi siekti nustatyti tokią tvarką, kuri būtų patogiausia tik jiems. Šiuo atveju turi būti tenkinami jų vaiko interesai, tėvams, tam su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiems tėvais , kad vaikas nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam vienodai prieinami ir lankstūs , kad abu tėvai juo rūpinasi , domisi ir jį globoja. Visiškai pagrįstai atsakovas ir ieškovė sutarė, jog šiuo metu nėra jokio pagrindo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką jo mokymosi atostogų metu, nes šalių sūnus dar mažas, turintis sveikatos problemų ir šiuo metu nėra aišku kokią mokyklą lankys ir kokios jos bus mokymosi atostogos. Dėl visų aukščiau išdėstytų motyvų, atsakovo patikslintas priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką, tokią, kokia yra galima pagal esamą situaciją. Pasikeitus aplinkybėms , šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka būtų pakeista.

4. Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo . Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės nustatymo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių, tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikui tėvystė nustatyta abiejų tėvų bendru pareiškimu pas notarą ir abiejų tėvų bendru sutarimu vaikui buvo suteikta dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. (b. l. 59) Byloje nėra nustatyta duomenų, kad tiek ieškovė, būdama vaiko motina, tiek atsakovas, būdamas vaiko tėvas, netinkamai įgyvendintų motinos ar tėvo valdžią vaiko atžvilgiu (CK 3.155 straipsnis), todėl nėra pagrindo suteikti vienam iš tėvų viršenybę vienas kito atžvilgiu, suteikiant vaikui tik vieno iš tėvų pavardę. Be to, CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, vaiko teisę žinoti savo identitetą, vaikui paliekama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.167 straipsnio 2 dalis), todėl šioje dalyje atsakovo patikslintas priešieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Tiek ieškovei, tiek atsakovui Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos sprendimais buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis 100 procentų , todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos bei teismo turėtos pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį , priešieškinį bei patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti , kad J. J. E., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra T. E. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio J. J. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove G. J. .

Priteisti iš T. E. nuo 2016 m. lapkričio 16d., išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. J. E., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam motinos G. J., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 120 eurų , iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti G. J. iš T. E. išlaikymo įsiskolinimą 1514,33eurų ( vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų 33 ct)

1) Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2018-06-01 T. E. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio neporinį šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 12 valandos iki 18 valandos.

2) Nuo 2018-06-01 T. E. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį praleidžia su nepilnamečiu sūnumi J. J. E., pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

3) Kiekvienais neporiniais metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E., Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 24d., 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir gruodžio 27d., iki 19 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

4) Kiekvienais neporiniai metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E., jo gimtadienį, pirmąjį savaitgalį po sukakties, pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

5 ) Kiekvienais metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E., Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

6) Kiekvienais metais T. E. praleidžia su sūnumi J. J. E., savo gimtadienį, pirmąjį savaitgalį po sukakties , pasiimdamas sūnų šeštadienį 12 valandą iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 valandos grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą .

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2017 m. gegužės 19d., teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo T. E. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. J. E., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 100 eurų dydžio išmokomis.

Įsiteisėjus teismo sprendimui , panaikinti 2017m. rugpjūčio 1d., teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą J. J. E. ir tėvo T. E. bendravimo tvarką.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.