- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- TS-2-791/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00609-2004-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- J. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 28 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. sausio 27 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam J. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), rekomenduojant nuteistajam dalyvauti elgesio korekcijos programoje ,,Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos - nužudytas žmogus. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo pagrindinį išsilavinimą, tęsia mokslą ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisyklių, kreipėsi dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programoje, nuteistajam reikšmingi nerimo ar įtampos ženklai nestebimi, socialinės izoliacijos sunkumai nebūdingi, nuteistasis turi bendravimo ratą už šeimos ribų, kuriame su aplinkiniais palaiko bendravimą įvairiais lygmenimis, savęs vertinimas adekvatus, savimi pasitikintis, taip pat nuteistajam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje tik apie vieneri metai, dirbęs trijose darbovietėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, laisvėje ne visuomet turėjo pragyvenimo šaltinį, todėl finansinio stabilumo galėjo trūkti. Šiuo metu nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia minimaliai. Nors jo ankstesnė artimų santykių patirtis gera, tačiau šiuo metu artimų santykių su niekuo nepalaiko. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistojo bendravimas su bloga kompanija, vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymas yra dažniausi laisvalaikio praleidimo būdai ir tai sukurdavo situacijas nusikalsti. Analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimuose, gyvenimo stiliuje, būdingas tų pačių klaidų pakartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo ir minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Nors nuteistasis kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko, tačiau didelis teistumų skaičius rodo, jog nuteistojo pažiūros į įstatymus ir tvarką nėra visai teigiamos. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, bausmės atlikimo metu nebaustas ir neskatintas, nusikalstamo elgesio rizika nors ir kinta, bet nežymiai, išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: turi nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikingas, pavojingas, impulsyvus elgesys, negeba atpažinti visų turimų problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus, nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Dėl šių aplinkybių Komisija sprendė, kad padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti nepagrįstą, šališką, neteisingą Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija nutarimą grindė statiniais veiksniais, kurie nepasikeis. Komisijos argumentai nėra teisingi, klaidinantys, nutartis yra neobjektyvi, šališka nepagrįsta. Jo teistumai yra išnykę, todėl neteisinga jį laikyti teistu. Įstatyme įtvirtinta, kad jei ankstesni teistumai yra panaikinti, laikoma, kad jis yra teisiamas pirmą kartą. Paskutinis jo padarytas nusikaltimas yra padarytas 2004 m. ir tai rodo, kad jis yra linkęs keistis ir negrįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo. Nesutinka su Komisijos išvada, jog Lietuvoje dirbo tik vienerius metus, nes beveik 10 metų gyveno užsienyje, iš kurių 9 metus – Anglijoje, kur išmoko anglų kalbos, įgijo dvi specialybes, jo požiūris į darbą yra normalus, yra linkęs į sąžiningą gyvenimo būdą. Komisija turėjo tai įvertinti. Iš jį charakterizuojančios medžiagos darytinos atvirkštinės išvados, nei kad jas padarė Komisija. Be to lygtinis paleidimas nėra privilegija, o tik galimybė būti prižiūrimam, greičiau adaptuotis visuomenėje, įsidarbinti, atlyginti žalą. Prašo pašalinti visus prieštaravimus ir aiškiai nurodyti, kaip privalo elgtis, kad išeitų iš pataisos namų.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo J. V. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos II tomas, lapai 194-195).
Nuteistasis J. V. yra atlikęs įstatymo – BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo pagrindinį išsilavinimą, tęsia mokslą ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisyklių, kreipėsi dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programoje, nuteistajam reikšmingi nerimo ar įtampos ženklai nestebimi, socialinės izoliacijos sunkumai nebūdingi, jis turi bendravimo ratą už šeimos ribų, kuriame su aplinkiniais palaiko bendravimą įvairiais lygmenimis, jo savęs vertinimas adekvatus, savimi pasitikintis, taip pat nuteistajam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo J. V. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2020 m. vasario 12 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Po to sekančių dviejų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo nuoseklių jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai.
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo J. V. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus daugiau nei pusę skirtos bausmės, vis dar išlieka ne tik kad daug statinių kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas, būdingas teisės pažeidimų modelis ir nusikaltimų sunkėjimas, bet ir labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: nestabili darbo patirtis, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas atpažinti visų turimų problemų, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nors nebaustas, bet ir neskatintas, vertinimo metu nuteistasis bendravo priešiškai, bausmės atlikimo metu vykdo tik kai kurias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pvz., nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl darbo, nes jam tinkamo darbo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo nuomone, nėra. Tokią nuteistojo poziciją dėl darbo atliekant bausmę teismas vertina itin neigiamai, atsižvelgęs į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki šios bausmės atlikimo laisvėje buvo įgijęs tik pradinį išsilavinimą ir tik bausmės atlikimo vietoje įgijo pagrindinį išsilavinimą. Be to pagal Sodros duomenis oficiali nuteistojo darbinė patirtis Lietuvoje - tik apie vieneri metai ir per tą laiką jis dirbęs trijose darbovietėse. Nors vertinimo metu nuteistasis teigė, jog yra oficialiai dirbęs užsienyje, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Tai leidžia spręsti, jog jis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, todėl Komisija nutarime pagrįstai rėmėsi šiomis išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, menkas išsilavinimas ir tik minimalios nuteistojo darbinės patirties laisvėje buvimas, o taip pat ir didelių piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.
Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis šioje įmonėje ketina dirbti tiekėju, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jo legali darbinė patirtis tik minimali, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis, tuo labiau, kad nestabili nuteistojo darbinė patirtis išlieka kriminogeniniu veiksniu. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, turėjimas taip pat gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, gyvendamas laisvėje jis ne visuomet turėjo pragyvenimo šaltinį, todėl finansinio stabilumo galėjo trūkti, be to anksčiau ne kartą teistas už turtino pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimą). Pagal paskutinį teismo nuosprendį nuteistajam priteista atlyginti nukentėjusiems 576,51 Eur turtinės žalos ir 60 000,00 Eur neturtinės žalos. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistojo vardu gauta ieškinių, pagal kuriuos skola – 5 716,50 Eur, ir nors 2022 m. lapkričio 14 d. nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl savanoriško žalos atlyginimo ir šiuo metu iš pateiktų ieškinių atlyginęs tik gana simbolinę sumą - 412,60 Eur, kai likusi neatlyginta skolos dalis – 5 303,90 Eur. Svarbu paminėti ir tai, kad dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo nuteistasis susirūpino tik prieš pat Komisijos posėdį, kurio metu buvo sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimuose, gyvenimo stiliuje, būdingas tų pačių klaidų pakartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo ir minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Nuteistasis kalba apie išsikeltus ateities tikslus tolimesnėje gyvenimo perspektyvoje, nors konkrečių bei nuoseklių žingsnių, kaip to sieks, nedetalizuoja. Vertinimo metu nuteistasis teigė, jog kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko, tačiau didelis teistumų skaičius rodo, jog nuteistojo pažiūros į įstatymus ir tvarką nėra teigiamos. Teigia suprantantis, jog buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau ne visuomet praeityje pavykdavo to laikytis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir neskatintas, nors yra atlikęs daugiau nei pusę ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Pažymima, kad kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis anksčiau buvo teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, jo kriminalinės istorijos pradžia yra nuo 17 metų. Nors iš paskutiniojo nuosprendžio, pagal kurį J. V. yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir dabar atlieka bausmę, matyti, kad ankstesni nuteistojo teistumai iki šio nuosprendžio priėmimo buvo išnykę, tačiau įvertinus tai, kad nuosprendžio ir socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis anksčiau buvo nuteistas ir už smurtinius nusikaltimus, taip pat yra nusikaltimą įvykdęs ir užsienio valstybėje, teismas daro išvadą, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika nebuvo stebima, o vykdyti nusikaltimai tik sunkėjo. Paskutinis nusikaltimas yra sunkiausias palyginti su ankstesniais, tačiau nėra teisės pažeidėjui būdingų nusikaltimų modelio dalis. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą - kvalifikuotą žmogžudystę (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), jo nusikaltimai sunkėja ir nuteistojo teistumai, smurtinio elgesio istorija bei smurtinis elgesys yra jo kriminogeniniai veiksniai. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Būtent dėl šių motyvų teismas sprendžia, kad Komisija pagrįstai vertino padarytą nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, ir ankstesnius teistumus.
Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad J. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis J. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. V. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo J. V. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. V. skundą atmesti.
Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.