- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-560-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02607-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 889,15 Eur negrąžinto kredito, 111,91 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 6 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 317,25 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 425,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 6 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. balandžio 9 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 12 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur žyminio mokesčio, 242,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo M. B. 889,15 Eur negrąžinto kredito, 111,91 Eur palūkanų, 33,07 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 425,39 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 459,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m, rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 233,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovo M. B. 2021 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-jd5764m5 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 900,00 Eur dydžio kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. balandžio 9 d. bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 556,80 Eur palūkanų ir 324,00 Eur Sutarties sudarymo mokesčio Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ bei ieškovė UAB „Legal Balance“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria UAB ,,BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
4. Nustatė, kad ieškovės įrodymai patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus, dėl ko susidarė 889,15 Eur skola už negrąžintą kreditą ir jos iki šios dienos nėra grąžinęs. Todėl sprendė iš atsakovo ieškovei priteisti 889,15 Eur negrąžinto kredito ir Sutartyje numatytas pelno palūkanas, kurios iki Sutarties nutraukimo dienos sudaro 111,91 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas sprendė priteisti ieškovės naudai 425,39 Eur nuostolius (negautas pajamas). Pažymėjo, kad Sutartyje buvo numatytos metinės palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kadangi Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurie paskaičiuoti nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos ir sudaro 425,39 Eur.
6. Spręsdamas dėl sutarties sudarymo mokesčio teismas pažymėjo, kad nutraukus Sutartį ieškovės teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas) kurias pradinė kreditorė/ieškovė tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl Sutarties sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką. Nurodė, kad ieškovės paskaičiuotas 317,25 Eur Sutarties sudarymo mokestis Sutarties mokėjimo grafike numatytas mokėti nuo 2021 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. Tačiau įvertinęs teismų praktiką, sutarties sudarymo mokesčio tikslą bei įvertinęs tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs dalį Sutarties sudarymo mokesčio, ieškovės reikalavimą dėl 317,25 Eur Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė 33,07 Eur (6,75 Eur x 4 mėn. + 6,07 Eur (6,75 Eur / 30 x 27 d.)) Sutarties sudarymo mokesčio iki Sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 6 d.).
7. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 12 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remdamasi Sutarties 6.2 papunkčiu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, teismas sprendė vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų „Sutartinė atsakomybė“ 6.2 papunkčiu numatytą 12 procentų dydžio metinę procesinių palūkanų normą kaip prieštaraujančią imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, mažina iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio metinės palūkanų normos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 459,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 281,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 39,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur ieškovės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkintas 83 procentais (ieškinio suma – 1 743,70 Eur; priteista suma - 1 459,52 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 233,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą už akių dalyse dėl: 1) sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti 317,25 Eur sutarties sudarymo mokestį; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovo visas patirtas 262 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti iš atsakovo 21 Eur žyminį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. sutarties 1.18 punkte aiškiai apsibrėžta sutarties sudarymo mokesčio paskirtis bei mokėjimo tvarka. Šis mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pažymėtina, kad pradinis kreditorius geranoriškai išdėstė šį mokestį visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui ir nereikalavo iš anksto sumokėti sutarties sudarymo mokestį. Todėl teismas nepagrįstai priteisė sutarties sudarymo mokestį tik iki sutarties nutraukimo dienos;
9.2. šalių sudaryta sutartis ir jame numatytas sutarties sudarymo mokestis atitinka protingumo kriterijus ir VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, nepažeidžia atsakovo ir pradinio kreditoriaus interesų. Sutarties sudarymo mokestis aiškiai nurodomas ir sutarties specialiose sąlygose, o mokėjimo grafike išskirta grafa, kurioje nurodomas kiekvieną mėnesį mokamo sutarties sudarymo mokesčio dydis;
9.3. atsakovas sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta sutartyje, atsakovas jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad sutartyje numatyta sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui;
9.4. pripažinus, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, keistinas ir teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsakovas M. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista dalis sutarties sudarymo mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Byloje nustatyta, kad tarp tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovo M. B. 2021 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-jd5764m5, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 900,00 Eur dydžio kreditas ir jį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. balandžio 9 d. bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 556,80 Eur palūkanų ir 324,00 Eur Sutarties sudarymo mokesčio Sutartyje numatyta tvarka ir terminais.
16. Pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,BnP Finance“ bei ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria uždaroji akcinė bendrovė ,,BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimo nevykdė, todėl 2021 m. rugsėjo 8 d. pranešimu buvo informuotas apie susidariusį įmokų įsiskolinimą bei nurodyta, jog nustatytu terminu nepadengus įsiskolinimo, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Nustatyta, kad atsakovas liko skolingas pirminei kreditorei 889,15 Eur negrąžinto kredito, 111,91 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 6 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 317,25 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 425,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 6 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. balandžio 9 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
17. Nustatyta, jog pradinė kreditorė UABė ,,BnP Finance“ bei ieškovė UAB „Legal Balance“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria uždaroji akcinė bendrovė ,,BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą (2021 m. lapkričio 30 d. pranešime, kuris išsiųstas atsakovui el. paštu, nurodoma, jog reikalavimo teisė į atsakovo skolą perimta 2021 m. lapkričio 29 d. priedu prie Reikalavimo perleidimo sutarties). Nustatyta, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 30 d. pranešimu kartu buvo informuotas ir apie reikalavimo teisės perleidimą.
18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra sutarties sudarymo mokesčio suma per visą 48 mėn. laikotarpį sudarys 324,00 Eur, sutarties sudarymo mokestis per mėnesį sudaro 6,75 Eur.
19. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteistiną sutarties sudarymo mokestį nuo 317,25 Eur iki 33,07 Eur, priteistiną sutarties sudarymo mokesčio sumą skaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. spalio 6 d. (Sutarties nutraukimo dienos). Motyvavo tuo, kad nutraukus Sutartį, ieškovo teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas), kurias pradinis kreditorius / ieškovas tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, tačiau sandorio sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką.
20. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
23. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
25. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
26. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18. punkte nustatyta, kad sandorio sudarymo mokestis – tai kliento bendrovei mokamas mokestis už pateiktos paraiškos nagrinėjimą, kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokestis išdėstomas visam sutarties laikotarpiui. Sandorio sudarymo mokesčio dydis – 324,00 Eur. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstytas per visą Sutarties terminą (iki 2025 m. balandžio 9 d.), nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį (6,75 Eur).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aptartos sąlygos įtvirtinimas Sutartyje savaime nėra pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo visa apimtimi. Sprendžiant dėl jos priteisimo, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, reikalinga nustatyti, kokia jos paskirtis, už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.
28. Nors pagal Vartojimo kredito sutarties 1.18. punktą sutarties sudarymo mokestis yra vienkartinis, skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidų pradinė kreditorė patyrė dėl sutarties sudarymo (paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie atsakovą surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą).
29. Išlaidų dydis, kurį ieškovė nurodė kaip patirtą pradinės kreditorės dėl sutarties sudarymo (324,00 Eur) akivaizdžiai neatitinka ieškovės įvardintų ir Vartojimo kredito sutarties 1.18. punkte nurodytų pradinės kreditorės veiksmų, atliktų iki sutarties sudarymo, pobūdžio ir masto. Sutarties sudarymo mokestis nurodyta apimtimi neatliko išlaidų, kurias pradinė kreditorė patyrė iki sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovo periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu.
30. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).
31. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteistina tik sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 33,07 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybės, sprendžia, kad reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo 2021 m. spalio 6 d. (sutarties nutraukimo diena) iki 2025 m. balandžio 9 d. (sutarties pabaigos diena) priteisimo tenkinti nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022).
32. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Netenkinus apeliacinio skundo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Konstatavus, kad sutarties sudarymo mokestis buvo sumažintas pagrįstai, laikytina, kad ir bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
34. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys, 302 straipsnis).
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą už akių nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.