Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-28 · Civilinė byla Nr. e2VP-20218-1101/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-28
Bylos Nr.
e2VP-20218-1101/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15030-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-20218-1101/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15030-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymo skyrimo E. Š., suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti E. Š. 100 Eur baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.

2. Antstolis nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-8-15480, įpareigojo skolininką raštu pateikti informaciją apie visą skolininkui priklausantą turtą. Teigia, kad patvarkymas kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiųstas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomas įteiktu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto patvarkymo skolininkas nevykdo, bei nenurodė jokių patvarkymo nevykdymą galinčių pateisinti priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

3. Prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

4. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo šių reikalavimų, antstolis gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 645 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą ir jo buvimo vietą. Už nurodytų reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

5. Iš teismui antstolio pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-101188 dėl 16 Eur baudos išieškojimo ir 2018 m. sausio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-2346 dėl 16 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. Š. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai.

6. Vykdymo procese antstolis 2021 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-8-15480 (pateikti informaciją apie visą skolininkui priklausantį turtą), kuris išsiųstas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir, anot antstolio, laikomas įteiktu CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl spręstinas klausimas dėl baudos jam skyrimo.

7. CPK 604 straipsnyje nustatyta, kad šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus.

8. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinių dokumentų įteikimas siunčiant juos registruotąja pašto siunta yra papildoma asmens informuotumo garantija, tačiau tai nėra vienintelis teisėtas tokių dokumentų įteikimo būdas. Dėl to svarbu yra tai, ar skolininką pasiekė būtina ir reikalinga informacija, o ne tai, kokiu būdu jis ją gavo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

9. Taigi, iš pacituotos kasacinio teismo praktikos akivaizdu, kad nepakanka vien registruotu paštu asmens deklaruotos gyvenamosios adresu išsiųsti antstolio patvarkymą, tam, jog būtų konstatuota, kad asmuo tą patvarkymą gavo, tačiau jo nevykdo ir už tai asmeniui skirtina bauda, o turi būti įsitikinta, kad asmeniui yra žinoma apie patvarkyme nurodytą pareigą pateikti informaciją. Kaip minėta, fizinis asmuo apie patvarkymą gali būti informuojamas įvairiais būdais, ne tik registruotu paštu.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis patvarkymą išsiuntė skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad minėti dokumentai nėra įteikti ir grąžinti antstoliui (CPK 179 straipsnio 3 dalis); šių aplinkybių neneigia ir antstolis, pateikdamas siuntos duomenis (iš kurių taip pat matyti, kad dokumentai antstoliui grįžo kaip neįteikti). Be to, antstolis teismui nepateikė vykdomosios bylos, iš kurios būtų galima nustatyti, ar skolininkas iš viso žino apie vykdomą išieškojimą, kitus galimus skolininko adresus ir pan.

11. Teismo vertinimu, procesinių dokumentų siuntimas (išsiunčiant vieną kartą dokumentus skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) laikomas tik formaliu informavimo teisės normose nurodytu būdu, tačiau ne tinkamu informavimu, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog skolininkui buvo suteikta reali galimybė susipažinti su dokumento turiniu ir įgyvendinti antstolio reikalavimus. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1657-803/2019; 2021 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-103-661/2021).

12. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, jog paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016; 2016 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą, t. y. asmuo žino apie antstolio įpareigojimą, tačiau sąmoningai jo nevykdo.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti E. Š. baudą, nes nagrinėjamu atveju dokumentai skolininkui nėra tinkamai įteikti.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog E. Š. bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą neskirtina, todėl antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo E. Š. už antstolio patvarkymo nevykdymą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 585, 593 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė