- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- AN2-68-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00262-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo buvo patenkintas E. Č. skundas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 81-ANR_N-2760-2018, kuriuo E. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalį buvo paskirta 580 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių, bei administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 580 Eur bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 1.25 val. (duomenys neskelbtini), E. Č. vairavo automobilį „BMW 5ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų: kokaino (COC), marihuanos (THC).
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimu patenkintas E. Č. skundas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. Č. pagal 422 straipsnio 6 dalį buvo paskirta 580 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių, bei administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK veiklos skyrius prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir palikti Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad kaip matyti iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (toliau - medicininės apžiūros aktas), gydytoja, apžiūrėdama pristatytą asmenį, nustatė eilę sutrikimų, kuriuos įrašė į medicininės apžiūros aktą. Apklausiama teismo posėdžio metu gydytoja K. T. nurodė, kad tuo metu nebuvo susipažinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1312 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau - Metodika), todėl medicininės apžiūros akte, išvados laukelyje neįrašė - apsvaigęs. Tačiau ji nurodė, kad nors E. Č. konkrečiai neatsimena, tačiau pagal savo užpildytą medicininės apžiūros aktą ir jame aprašytus požymius, ji patvirtina, kad asmuo, apžiūros metu buvo apsvaigęs. To neįrašė išvadoje tik dėl nežinojimo, jog tai būtina. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai rėmėsi ne E. Č. apžiūrėjusios gydytojos K. T. parodymais, o gydytojo specialisto pateiktu abstrakčiu situacijos vertinimu. Gydytoja specialistė pateikė apibendrintą teorinę išvadą, kuri negali būti vertinama konkrečioje situacijoje.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad teismas nutarime nurodė, kad „...nesant užfiksuotos konkrečios gydytojos pozicijos dėl E. Č. apsvaigimo (apsvaigęs/neapsvaigęs), teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad asmuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 1.25 val. buvo tokios būsenos, jog negalėjo vairuoti transporto priemonės“. Tačiau teismas nevertino gydytojos teisme duotų parodymų, kur ji davė išvadą - apsvaigęs.
3.3. Pažymi, jog teismas, priimdamas nutarimą, nevertino policijos pareigūnų parodymų, kurie yra reikšmingi, nes įrodo, jog asmuo atrodė apsvaigęs, o gydymo įtaigoje atliktas testas ir gydytojos duota išvada šį faktą patvirtina.
Atsiliepimas
4. E. Č. atsiliepimu į Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK veiklos skyriaus apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad medicininė apžiūra jam atlikta nesilaikant Metodikos reikalavimų. Nors Medicininės apžiūros akte užfiksuota dalis asmens būklės požymių, kurie neatitinka normos, kiti požymiai atitinka normą - pavyksta stovėti ant vienos kojos, vyzdžiai simetriški, atmintis, dėmesys, mąstymas nesutrikę, kalba rišli ir t. t., todėl nesant užfiksuotos konkrečios gydytojos pozicijos dėl jo apsvaigimo (apsvaigęs/neapsvaigęs), teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad jis 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 1.25 val. buvo tokios būsenos, jog negalėjo vairuoti transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada dėl E. Č. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant E. Č. administracinės atsakomybės klausimą ir pažymima, jog įrodyta, kad E. Č. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, priešingai nei to nenustatė apylinkės teismas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei atlikęs įrodymų tyrimą, t. y. ištyręs pateiktą medicininės apžiūros aktą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, medicinos gydytojos bei specialistės parodymus ir kitus dokumentus, sutinkamai su apylinkės teismo nutarimu sprendžia, kad E. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. E. Č. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismas, tenkindamas E. Č. skundą panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną E. Č. atžvilgiu, nurodydamas, kad nesant užfiksuotos konkrečios gydytojos pozicijos dėl E. Č. apsvaigimo (apsvaigęs/neapsvaigęs), teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad asmuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 1.25 val. buvo tokios būsenos, jog negalėjo vairuoti transporto priemonės.
9. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aktualioje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad E. Č. pareigūnų buvo sustabdytas, bendraujant su juo, jis pradėjo rėkauti, elgtis piktybiškai, buvo susinervinęs, sutrikęs, pasimetęs. Paklausus ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, E. Č. nurodė, kad nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų. Tikrinant asmenybes pamatė, kad asmenys negali nustygti vietoje, jų koordinacija sutrikusi. E. Č. vyzdžiai buvo išsiplėtę, kūno kalba bei kiti požymiai atitiko asmens, pavartojusio psichoaktyvių medžiagų. Asmenis pristačius į (duomenys neskelbtini) ligoninę, E. Č. bei su juo kartu buvusio G. S. šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų (administracinė bylos medžiaga, b. l. 2-3). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu buvo nustatyta, jog E. Č. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas (kokainą, marichuaną) ir vairuoti negali. Akte nurodyta ir tai, kad einant pėda po pėda susvirduliuoja, nepavyksta eiti lygia linija, rankų pirštai nežymiai dreba. E. Č. sutiko su išvada (administracinės bylos medžiaga, b. l. 8).
10. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. Č. pateiktą skundą, įvertino byloje esančius įrodymus, ištyrė esančius prieštaravimus, juos analizavo ir gretino su kitais byloje surinktais įrodymais, ko pasėkoje, įvertinęs juos visumoje nustatė pagrindą E. Č. skundo tenkinimui ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą dėl įrodymų vertinimo, kas nulėmė teisingo sprendimo priėmimą.
11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Šiame kontekste, be kita ko paminėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).
Žemesnės instancijos teismas
12. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog pareigūnams privažiavus prie E. Č. automobilio ir tikrinant asmenybę, pagrįstai kilo abejonės dėl E. Č. būsenos ir jie, vadovaudamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, ėmėsi veiksmų vairuotoją (E. Č.) ir su juo buvusį draugą, pristatyti į (duomenys neskelbtini) ligoninę medicininės apžiūros atlikimui dėl asmens apsvaigimo nustatymo. E. Č. atžvilgiu buvo paimtas šlapimas, atlikti tyrimai ir gautos medikų – specialistų išvados. Šių dokumentų turinys kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra reikšmingas vertinant nusižengimo požymių visumos inkriminavimą kaltininko atžvilgiu.
13. Sutinkamai su Metodikos 2 punktu, kuriame nustatyta medicininės apžiūros sudėtis, kuri susideda iš: asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo, išvados formulavimo; 7 punktu, kuriame nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos; 9.1.2. punktu, kuriame nurodyta, kad dėl psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) nustatymu (šlapimo rekomenduojama imti ne mažiau kaip 30 ml); 10.3. punktu, kuriame nurodyta, kad skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs / nevartojęs, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto turinį, tiek jį gretino su kitais byloje turimais duomenimis. Medicinos tyrimo akte nurodyta, kad buvo atliktas bendras E. Č. būklės įvertinimas, padaryti įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą) ir asmens šlapimo tyrimo rezultatai, kurie patvirtino, kad pareiškėjo šlapime rasta kokaino ir marichuanos, tačiau kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, medicininės apžiūros aktas užpildytas nesilaikant anksčiau aptartų Metodikos reikalavimų (medicininės apžiūros metu 2.20 val. buvo paimtas bioterpės bandinys, tačiau nenurodyta, kokios bioterpės – kraujo ar šlapimo bandinys ir koks kiekis, duomenys, koks šlapimo kiekis buvo tirtas, nėra fiksuoti ir šlapimo teste), taip pat aktą pildžiusi gydytoja K. T. išvados, kad E. Č. yra apsvaigęs nepadarė, akto skiltyje „išvada“ įrašydama, jog asmuo „vartojęs“, o ne „apsvaigęs“, be to, kaip matyti iš teismo posėdžio metu liudytojos K. T. parodymų, ji taip užrašė remdamasi šlapimo testo rezultatais, bei pažymėjo, kad vien pagal asmens apžiūros požymius negalėtų teigti, kad asmuo apsvaigęs, tokį vertinimą darytų tik turėdama tyrimų rezultatus. Toks medicininės apžiūros akto neatitikimas keliamiems Metodikoje nurodytiems reikalavimams, bei gydytojos K. T. negalėjimas konkrečiai patvirtinti, kad būtent E. Č. apžiūros metu buvo apsvaigęs, kelia pagrįstų abejonių dėl duomenų patikimumo. Taip pat vertinant apylinkės teisme apklaustos specialistės gydytojos psichiatrės D. J. parodymus matyti, kad specialistė pažymėjo, jog kokaino pėdsakai šlapime gali išsilaikyti iki 4 parų, o marihuanos iki 30 parų, bei pažymėjo, kad medicinos apžiūros akte užfiksuotų duomenų išvadai, kad asmuo yra apsvaigęs, nepakanka.
14. Apygardos teismas, įvertinęs medicininės apžiūros akto, t. y., vienintelio objektyvaus dokumento turinį, E. Č. apsvaigimo fakto konstatavimo taip pat neįžvelgia. Vis tik byloje lieka tik pareigūno tarnybinio pranešimo ir parodymų duomenys apie jo atliktą pirminį vairuotojo E. Č. elgsenos būsenos vertinimą ir abejonę dėl jo apsvaigimo, tačiau atlikus įstatyminę pareigą ir asmenį pristačius į medicinos įstaigą dėl šios abejonės patvirtinimo ar atmetimo, gauti duomenys pareigūnų išvados nepagrindė, kadangi iš paties medicininės apžiūros akto matyti, kad E. Č. suprato kur yra, laike orientuotas, atmintis nesutrikusi, dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus, kalba rišli ir t.t., kas neduoda išvados dėl asmens negalėjimo vairuoti. O be to, sutinkamai su apylinkės teismo argumentu, dėl kitų asmens būklės požymių, kurie neatitinka normos - aukštas pulsas ir kraujospūdis, einant pėda po pėdos – susvirduliuoja, nepavyksta eiti lygia linija, duriant pirštu į nosį judesiai sulėtėję, rankų pirštai nežymiai dreba, vyzdžiai susiaurėję, nepaneigti asmens susijaudinimu dėl patirto streso jį sulaikant policijos pareigūnams ir kartu įvertinant paros metą, kad viskas vyko nakties metu.
15. Išanalizavus pateiktą administracinio nusižengimo medžiagą duomenų, jog E. Č. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Apygardos teismas pažymi, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiama, jog E. Č. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį iš esmės remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog E. Č. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nes byloje liko nepaneigta E. Č. kelta versija, jog jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų kelios dienos iki jį sustabdant pareigūnams, o automobilį vairavo nebūdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad E. Č. versiją, jog jis buvo vartojęs kokainą/marichuaną kelios dienos iki jis buvo sustabdytas pareigūnų, o įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs, iš esmės patvirtina ir byloje apklaustos specialistės parodymai dėl narkotinių medžiagų išsilaikymo organizme, kuri tuo pačiu patvirtina ir gydytojos, atlikusios E. Č. apžiūrą, medicininės apžiūros akte nurodytą išvadą „vartojęs“. Byloje esantis medicininės apžiūros aktas nepatvirtina E. Č. negalėjimo vairuoti transporto priemonės, nes nebuvo apsvaigimo požymių.
16. Apygardos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose kuomet pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-18-942/2015, kurioje nurodyta, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalį) neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, visa įvertinęs visumoje daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju be E. Č. pozicijos, jog jis nebuvo apsvaigęs automobilio vairavimo metu bei policijos pareigūno įvertinimo dėl vairuotojo būsenos įtarumo, nurodant jį tarnybiniame pranešime, apygardos teismas nenustatė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų apsvaigimo fakto buvimui konstatuoti. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismui, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, kilo pagrįstų abejonių dėl taikytos administracinės atsakomybės E. Č., todėl atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, visos abejonės bei neaiškumai, kurie liko nepašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Analogiškos praktikos laikomasi ir Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-485/2018).
17. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. Č. 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 1.25 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl E. Č. atžvilgiu apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylos teiseną pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje E. Č. veiksmus negalima traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 6 dalyje, požymius, nes E. Č. veikoje nebuvo nustatyta objektyviojo administracinio nusižengimo požymio – transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl E. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Naikinti apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas pripažįsta, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.