- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- I-3900-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04093-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- S. S., A. S., M. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Daivai Černauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S. (S. S.), A. S. (A. S.) ir M. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme 2015-08-13 gautas pareiškėjų S. S., A. S. ir M. A. skundas, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 1SS-1890-(7.5.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti jų nuosavybėn priklausančias žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad 2015 m. birželio 5 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su reikalavimu per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos perduoti neatlygintinai 0,4215 ha dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir užbaigti žemės grąžinimo procedūrą, pradėtą 1999 m. spalio 21 d.
Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamame 2015 m. liepos 16 d. sprendime Nr. 1SS-1890-(7.5.) nurodė, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Justiniškių ir Gileikių gatvių sankirtoje, yra troleibusų (autobusų) apsisukimo žiedas, o šio žemės sklypo ribos ir plotas yra suprojektuoti detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 6 d. prašymą Nr. A51-5341-(2.14.1.34-TR2) valstybinės žemės panaudos 2009 m. liepos 21 d. sutartimi Nr. K01/2009-57 žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei troleibusų parkui įrengti ir eksploatuoti, todėl žemė priskirta valstybės išperkamai ir natūra negali būti grąžinta.
Mano, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. gegužės 10 d. nutarime konstatavo, kad „natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. [...] visuomenės poreikiai - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra suformuluotos iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų kylančios sąlygos, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) pretendentams gali būti negrąžinamas, o laikomas išperkama valstybės žeme. Šios sąlygos yra: 1) turtas turi būti būtinas visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra.
Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A7-276-2004 ir nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 324 nėra nuorodos į konkretų visuomenės poreikį dėl ginčo žemės sklypo. Kadangi tokia informacija neteikiama, vadinasi, žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžinama natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106¹ punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad valstybės išperkama žemė negali būti grąžinama natūra. Pareiškėjų nurodytame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Justiniškių ir Gileikių gatvių sankirtoje, yra troleibusų (autobusų) apsisukimo žiedas, o šio žemės sklypo ribos ir plotas yra suprojektuoti detaliajame plane, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ ir kuris 2009 m. liepos 21 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. KO 1/2009-57 perduotas neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei troleibusų parkui įrengti ir eksploatuoti. Apie tai, kad ginčo teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo tuometį Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių 2009 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-5341-(2.14.1.34-TR2) „Dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis“.
Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba paprastai neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti vadovaudamasi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
1999 m. spalio 21 d. M. A., S. S. ir A. S. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. (K. R.) 3,9978 ha žemės sklypą Pašilaičiuose atkūrimo grąžinant natūra (b. l. 33).
2002 m. balandžio 8 d. M. A., S. S. ir A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydami atkurti nuosavybės teises į senelio K. R. turėtą žemę, taip pat į papildomą tėvo turėtos žemės plotą ir atlikti kartografiją (b. l. 37–38).
2002 m. rugsėjo 10 d. surašytas 3,9978 ha ploto sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/02/15-75 (b. l. 39–40).
2002 m. gruodžio 4 d. S. R., A. S., S. S., V. D., L. D., J. D., K. R., G. R. ir R. R. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, nurodydami, kad jie yra pretendentai į buvusio savininko K. R. 3,9978 ha žemės sklypą Pašilaičiuose ir pageidauja žemę susigrąžinti natūra (b. l. 41).
2002 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/02/17-3025 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės valdybą dėl buvusio savininko K. R. 3,9978 ha ploto žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo M. A., A. S., S. S., S. R., V. D., L. D., K. R., G. R. ir R. R. (b. l. 42–43).
2005 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-491 nustatyti suformuoto natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypo prie Gineitiškių gatvės duomenys ir patvirtintas žemės sklypo planas. Sklypo dokumentai ir duomenys perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai (b. l. 47–51).
2007 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-4987 atkurtos nuosavybės teisės į M. A. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0588 ha žemės, grąžinant natūra 0,0588 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8725 ha ploto žemės sklype prie Gineitiškių g., Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su A. S., S. S., S. R. (mirusia 2006-08-22), V. D. (mirusiu 2005-08-16), J. M. (mirusiu 2001-09-28), L. D., K. R., G. R., M. R. ir R. R.. Nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,2743 ha žemės bus atkurtos vėliau (b. l. 56–57).
2007 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-4988 atkurtos nuosavybės teisės į A. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0588 ha žemės, grąžinant natūra 0,0588 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8725 ha ploto žemės sklype prie Gineitiškių g., Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su M. A., S. S., S. R. (mirusia 2006-08-22), V. D. (mirusiu 2005-08-16), J. M. (mirusiu 2001-09-28), L. D., K. R., G. R., M. R. ir R. R.. Nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,2743 ha žemės bus atkurtos vėliau (b. l. 58–59).
2007 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-4991 atkurtos nuosavybės teisės į S. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0589 ha žemės, grąžinant natūra 0,0589 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8725 ha ploto žemės sklype prie Gineitiškių g., Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su M. A., A. S., S. R. (mirusia 2006-08-22), V. D. (mirusiu 2005-08-16), J. M. (mirusiu 2001-09-28), L. D., K. R., G. R., M. R. ir R. R.. Nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,2743 ha žemės bus atkurtos vėliau (b. l. 60–61).
2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydami grąžinti likusią žemės dalį Vilniaus miesto ribose (b. l. 62).
2009 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities viršininkas raštu Nr. 20-763 informavo pareiškėjus, kad 2007 m. gegužės 5 d. sprendimais nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą prie Gineitiškių g., Vilniuje, o už likusią neatkurtą žemės dalį pareiškėjai gali rinktis vieną ar kelis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytus kompensavimo būdus; taip pat informavo, kad pareiškėjai yra įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę: M. A. eilės Nr. yra 2836, A. S. – 2838, S. S. – 2839. Nurodė, kad lygiavertis sklypas perduodamas piliečiams, prašyme įvardijus perduodamo neatlygintinai sklypo plotą, rajoną ir seniūniją (b. l. 63–64).
2010 m. vasario 23 d. M. A. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė parengti išvadą 0,2743 ha žemės ploto išsikelti į Vilniaus rajono Buivydžių kadastrinę vietovę (b. l. 65). 2010 m. kovo 4 d. A. S. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė parengti išvadą 0,2743 ha žemės ploto išsikelti į Vilniaus rajono Sudervės kadastrinę vietovę (b. l. 66).
2010 m. rugsėjo 6 d. A. S., M. A. ir S. S. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą pranešti, dėl kokių priežasčių nėra atkurtos nuosavybės teisės į likusią dalį K. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Pašilaičių k., Vilniuje, ir nurodyti, kada ji bus grąžinta (b. l. 67).
2010 m. spalio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 33212-200 informavo pareiškėjus, kad už likusį natūra negrąžintą žemės plotą, į kurį pareiškėjams turi būti atkurtos nuosavybės teisės, bus kompensuota vienu ar keliais pasirinktais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais kompensavimo būdais, apie pasirinktą būdą prašoma informuoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (b. l. 68).
2010 m. gruodžio 23 d. pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydami už likusią natūra negrąžintą žemės plotą kompensuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste (b. l. 69).
2011 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 49SF-38 informavo pareiškėjus, kad žemės ūkio ministras 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-373 patvirtino Specialųjį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Kauno ir Vilniaus miestuose veiksmų planą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo parengti ir patvirtinti perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų už miestuose nuosavybės teise turėtą žemę detaliuosius planus iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose: per 2009 m. – ne mažiau kaip 100 sklypų, per 2010 m. – ne mažiau kaip 100, per 2011 m. – ne mažiau kaip 200, per 2012 m. – ne mažiau kaip 400 sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad piliečiams bus perduota neatlygintinai nuosavybėn apie 800 naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, į tai, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 2.3-1354-(01) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę naujam žemės sklypui gauti, pagal prašymo padavimo datą M. A. eilės Nr. yra 2534, A. S. – 2536, S. S. – 2537, perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai ir lygiavertį turėtajam naują sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste nebus galimybės. Tačiau pareiškėjai gali pasirinkti bet kurį kitą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. nurodytą kompensavimo būdą (b. l. 70–71).
Pareiškėjai dėl 2011 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 49SF-38 iškėlė ginčą teisme. 2011 m. spalio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-2732-602/2011 Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą atmetė ir, inter alia, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad negrąžinta žemės dalis priskirta valstybės išperkamai žemei (b. l. 72–79, 76). 2012 m. vasario 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius A. S., S. S. ir M. A. informavo apie galimybę pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašymą pateikiant Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iki 2012 m. birželio 1 d. (b. l. 80–85).
2012 m. vasario 28 d. pareiškėjai informavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad negali pateikti atsakymo, kadangi nepasibaigę teisminiai procesai, ir nurodė, kad pageidauja žemę susigrąžinti natūra (b. l. 86). 2012 m. gegužės 22 d. M. A., A. S. ir S. S. pareiškė, kad reikalauja, kad žemė būtų atkurta natūra (b. l. 90-92).
2014 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas per mėnesį nuo rašto gavimo pateikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą / laisvus (neužstatytą / neužstatytus) žemės sklypą / sklypus, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirti valstybės išperkamai žemei, grąžinti natūra buvusio savininko K. R. turėtos žemėvaldos buvusio Pašilaičių kaimo, Vilniuje, teritorijoje (b. l. 93).
2014 m. rugpjūčio 20 d. S. S. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pateikti informaciją, kiek laisvo žemės fondo yra Vilniaus mieste; kiek iš laisvo žemės fondo Vilniaus mieste yra skirta formuoti individualius žemės sklypus individualiai statybai; kiek žemės sklypų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos perdavė neatlygintinai piliečių nuosavybėn nuo 2010 metų; kiek laisvų žemės sklypų Vilniaus mieste buvo 2011 m. vasario 8 d., 2011 m. spalio 13 d., 2012 m. vasario 8 d., 2012 m. spalio 13 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 8 d.; kada ir kokiu aktu Pašilaičių kaimas prijungtas prie Vilniaus miesto teritorijos (b. l. 94–95). Analogišką prašymą pateikė ir A. S. (b. l. 96–97).
2014 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 1SS-(8.5)-2414 informavo S. S., kad iki 2014 m. sausio 30 d. 6,4 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą Vilniaus mieste. Nuosavybės teisės atkurtos į 2,05 tūkst. ha žemę, t. y. į 39,12 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Iki 2014 m. sausio 30 d. Vilniaus mieste priimta 9,6 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises į 2,05 tūkst. ha žemę, iš jų 6,3 tūkst. sprendimais 1,15 tūkst. ha žemės grąžinta natūra (turėtoje vietoje); 1,05 tūkst. sprendimais piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn esamų namų valdų ar kitai paskirčiai naudojami žemės sklypai, kurių bendras plotas – 322 ha; 1,7 tūkst. sprendimais perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai, kurių bendras plotas – 179 ha; už turėtą 144 ha žemės plotą kompensuota vertybiniais popieriais (196 sprendimai), o už turėtą 250 ha žemės plotą – pinigais ir kitais būdais (315 sprendimų). Liko atkurti nuosavybės teises 4,0 tūkst. piliečių į 3,19 tūkst. ha žemės plotą. Kaimo teritorijos dalis Vilniaus miesto administracinėms riboms buvo priskirta 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šiame įstatyme dalis Pašilaičių kaimo teritorijos yra nurodyta kaip dalis buvusios Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos teritorijos, kurios plotas – 1 011,3 ha. Kita Pašilaičių kaimo teritorijos dalis Vilniaus miesto teritorijai priskirta ankstesniu teisės aktu iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo (b. l. 98–99). A. S. buvo informuotas analogiško turinio 2014 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 1SS-(8.5)-2415 (b. l. 100–101).
2014 m. lapkričio 5 d. Nacionalinė žemės tarnyba informavo pareiškėjus, kad jeigu jie pageidauja pasinaudoti galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko valstybės išperkamą žemę, valdytą Vilniaus mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą (b. l. 102, 103, 104).
2015 m. vasario 26 d. S. S., M. A. ir A. S. pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai skirti jiems po 12 a sklypą Vilniaus mieste, o likusią dalį grąžinti lygiaverčiu miško plotu (b. l. 106–108).
2015 m. birželio 5 d. pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą reikalaudami per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos perduoti neatlygintinai 0,4215 ha dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir užbaigti žemės grąžinimo procedūrą, pradėtą 1999 m. spalio 21 d. (b. l. 116–117).
2015 m. liepos 16 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1SS-1890-(7.5.) (b. l. 125–130).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).
Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Atkūrimo įstatymą ir Tvarką.
Pažymėtina, kad konstitucinės justicijos bylose ne kartą yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (inter alia, Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (inter alia, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Aleksa prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05).
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemė laikytina valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 yra išaiškinusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai) nagrinėja vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“ (Tvarkos 1061 p.), iš esmės apibrėžiančios Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teigia, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomas valstybės išperkama žemė, tačiau duomenų, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu žemės sklypas, į kurį pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei (t. y. sprendimai dėl suformavimo, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir kt.), yra pripažinti netekę galios ar nuginčyti, šioje byloje taip pat nėra.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Lietuvos Respublikai, jo paskirtis – „Kita“ (b. l. 139–140). Šio žemės sklypo ribos ir plotas yra suprojektuoti detaliajame plane, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, o 2009 m. birželio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-11312-(01) nustatyta, kad pagrindinė tikslinė ginčo žemės paskirtis, būdas ir pobūdis yra inžinerinės infrastruktūros teritorija (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektų statybos), ginčo žemės sklypas šiuo įsakymu perduotas Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai naudotis 99 metus (b. l. 133–134). 2009 m. liepos 21 d. buvo sudaryta ginčo žemės panaudos sutartis Nr. K01/2009-57 su Vilniaus miesto savivaldybe (b. l. 135–136).
Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo sklypas priklauso valstybės išperkamai žemei (b. l. 11–12, 133–134). Bet to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai dar administracinėje byloje Nr. Ik-2732-602/2011 pripažino, kad žemės sklypas, į kurį jie siekia atkurti nuosavybės teisę natūra, yra valstybės išperkama žemė (b. l. 76).
Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės nesivadovauti pateikta informacija ir ignoruoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, nuosavybės teisės į juos negali būti atkuriamos natūra. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba pagal nagrinėjamos bylos duomenis atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir faktas, kad ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. S. (S. S.), A. S. (A. S.) ir M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.