- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- Ik-2732-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. S., M. A., S. S.
- Kategorijos
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jevgenijai Bazarovai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), M. A. ir S. S. (S. S.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. S., M. A. ir S. S. 2011-04-27 teismui padavė skundą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-08 sprendimą Nr. 49 SF-38 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-04-04 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-37 (1 t., b. l. 1, 13-14).
Skunde nurodė, kad 2010-12-23 kreipėsi į atsakovą su prašymu atkurti nuosavybės teises į likusią dalį K. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naujus žemės sklypus individualiai statybai. Atsakovas ginčijamu 2011-02-08 raštu pranešė, kad tai padaryti nebus galimybės, nes iš viso Vilniaus mieste bus perduota neatlygintinai apie 800 naujų žemės sklypų, o M. A. eilės (duomenys neskelbtini), A. S. – (duomenys neskelbtini), S. S. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 1999-10-21. Vienas iš kompensavimo būdų už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai. 2007-05-05 buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, konstatuojant, kad buvęs savininkas K. R. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-12-10 raštu informavo, kad už likusią neatkurtą žemės dalį pareiškėjai gali rinktis vieną ar kelis kompensavimo būdus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali šios teisės įgyvendinti.
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjams pranešta tinkamai. Pareiškėjų atstovas advokatas A. S. raštu patvirtino, kad pareiškėjams apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra žinoma ir prašė bylą nagrinėti advokatui ir pareiškėjams nedalyvaujant. Todėl byla nagrinėjama pareiškėjams nedalyvaujant (ABTĮ 50 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 38-41).
Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas nustatyti, ar K. R. turėtoje žemėje yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-04-01 įsakymu Nr. 30-491 patvirtino K. R. turėtoje žemėje natūra grąžinamos 8725 kv.m. žemės sklypo planą ir kitus duomenis. Vilniaus apskrities viršininkas 2007-05-05 sprendimais atkūrė nuosavybės teises į 8725 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, grąžinant šį sklypą bendrosios nuosavybės teise visiems prašymus pateikusiems pretendentams, turėjusiems teisę atkurti nuosavybės teises į K. R. žemę. Likęs negrąžintas plotas – 3,1253 ha, t.y. po 2842 kv.m. kiekvienam pretendentui. Pareiškėjų 1999-10-21 prašyme buvo išreikšta valia grąžinti žemę natūra, kitas atlyginimo būdas iki 2003-04-01 nepasirinktas, todėl Vilniaus apskrities viršininkas nusprendė perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir įrašė pareiškėjus į atitinkamą eilę. Vilniaus apskrities viršininko 2010-02-09 įsakymu Nr. 2.3-1354-(01) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje pagal prašymo padavimo datą M. A. įrašyta (duomenys neskelbtini), A. S. – (duomenys neskelbtini), S. S. – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-02-08 raštu informavo, kad ir nesant galimybės perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai, pareiškėjai bus įrašyti į patikslintą eilę. Pareiškėjai nebuvo išbraukti iš sąrašo, nebuvo jokių veiksmų, turinčių įtakos pareiškėjų teisėms ir interesams. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į Specialiuoju veiksmų planu patvirtintas priemones, kuriose Vilniaus miesto savivaldybė numatė parengti detaliuosius planus ir suformuoti apie 800 naujų žemės sklypų individualiai statybai, vadovaudamasis Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 p., kuriame nustatyta, kad kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas įstatyme arba nurodytu būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo pasiūlyti kitus numatytus būdus. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-02-08 rašte nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdus, šis raštas yra informacinio pobūdžio ir neturi įtakos jų teisėms ir interesams.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad buvusiam savininkui K. R. nuosavybės teise priklausė 3,9978 ha ploto žemės sklypas Nr. 3 (duomenys neskelbtini) kaime, esantis ties (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95-96).
1999-10-21 M. A., S. S., A. S. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. 3,9978 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimo grąžinant natūra (1 t., b. l. 119).
2000-08-24 S. R. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. 3,9978 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimo grąžinant natūra (1 t., b. l. 120).
2002-04-08 pareiškėjai M. A., S. S. ir A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydami atstatyti nuosavybės teises į senelio K. R. turėtą žemę, taip pat į papildomą tėvo turėtos žemės plotą ir atlikti kartografiją (1 t., b. l. 101).
2002-09-10 surašytas 3,9978 ha ploto sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/02/15-75 (1 t., b. l. 109).
2002-12-04 S. R., A. S., S. S., V. D., L. D., J. D., K. R., G. R., R. R. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, nurodydami, kad jie yra pretendentai į buvusio savininko K. R. 3,9978 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pageidauja žemę susigrąžinti natūra (1 t., b. l. 108).
2002-12-17 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/02/17-3025 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės valdybą dėl buvusio savininko K. R. 3,9978 ha ploto žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo M. A., A. S., S. S., S. R., V. D., L. D., K. R., G. R., R. R. (1 t., b. l. 98-99).
2003-04-10 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas raštu Nr. 203-17-692 nurodė pateikti papildomą informaciją, ar ginčo sklype esančių pastatų savininkai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės grąžinimą natūra, ar nepretenduoja susigrąžinti žemę, bet pageidauja įsigyti namų valdą (1 t., b. l. 104). 2003-05-08 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/03/17-1176 pranešė, kad ginčo sklype esantys statiniai priklausė pareiškėjų tėvui P. S. (1 t., b. l. 102).
Remiantis ištrauka iš Vilniaus miesto plano suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, į buvusio savininko K. R. turėto žemės sklypo ribas patenka (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijos sklypai (1 t., b. l. 88, 89).
2003-06-30 S. R. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui peržiūrėti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, kuria žemė šiame sklype išnuomota Vilniaus troleibusų parkui, sąlygas ir spręsti klausimą dėl šios sutarties panaikinimo, o žemę grąžinti pareiškėjams (1 t., b. l. 97).
2005-01-13 Vilniaus apskrities viršininko administracijoje gautas M. A. ir S. R. prašymas natūra grąžinti visą likusį žemės plotą, kuris skiriamas infrastruktūrai (pagal (duomenys neskelbtini) kvartalo detalųjį planą) (1 t., b. l. 94).
2005-02-21 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/05/22-527 informavo M. A. ir S. R., kad žemės sklypų ribas formuoja, kadastrinius matavimus organizuoja, sklypo planus rengia ir specialiąsias sąlygas siūlo savivaldybė. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei pateikus žemėtvarkos skyriui žemės sklypo planą su kitais dokumentais, skyrius galės rengti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą (1 t., b. l. 92).
2007-05-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-4987 atkurtos nuosavybės teisės į M. A. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0588 ha žemės, grąžinant natūra 0,0588 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8725 ha ploto žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su A. S., S. S., S. R. (mirusia (duomenys neskelbtini)), V. D. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), J. M. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), L. D., K. R., G. R., M. R., R. R.. Nuosavybės teisės į 0,2743 ha žemės bus atkurtos vėliau (1 t., b. l. 65).
2007-05-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-4988 atkurtos nuosavybės teisės į A. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0588 ha žemės, grąžinant natūra 0,0588 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8725 ha ploto žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su M. A., S. S., S. R. (mirusia (duomenys neskelbtini)), V. D. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), J. M. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), L. D., K. R., G. R., M. R., R. R.. Nuosavybės teisės į 0,2743 ha žemės bus atkurtos vėliau (1 t., b. l. 62).
2007-05-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-4991 atkurtos nuosavybės teisės į S. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0589 ha žemės, grąžinant natūra 0,0589 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8725 ha ploto žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su M. A., A. S., S. R. (mirusia (duomenys neskelbtini)), V. D. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), J. M. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), L. D., K. R., G. R., M. R., R. R.. Nuosavybės teisės į 0,2743 ha žemės bus atkurtos vėliau (1 t., b. l. 64).
2009-11-02 pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydami grąžinti likusią žemės dalį Vilniaus miesto ribose (1 t., b. l. 61).
2009-12-10 Vilniaus apskrities viršininkas raštu Nr. 20-763 informavo pareiškėjus, kad 2007-05-05 sprendimais nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, o už likusią neatkurtą žemės dalį pareiškėjai gali rinktis vieną ar kelis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. nurodytais kompensavimo būdus; taip pat informavo, kad pareiškėjai yra įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę: M. A. eilės Nr. yra (duomenys neskelbtini), A. S. – (duomenys neskelbtini), S. S. – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad lygiavertis sklypas perduodamas piliečiams, prašyme įvardijus perduodamo neatlygintinai sklypo plotą, rajoną ir seniūniją (1 t., b. l. 59-60).
2010-02-23 M. A. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė parengti išvadą 0,2743 ha žemės ploto išsikelti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę (1 t., b. l. 57).
2010-03-04 A. S. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė parengti išvadą 0,2743 ha žemės ploto išsikelti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę (1 t., b. l. 58).
2010-09-06 pareiškėjai A. S., M. A. ir S. S. pateikė prašymą Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, prašydami pranešti, dėl kokių priežasčių nėra atkurtos nuosavybės teisės į likusią dalį K. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, ir nurodyti, kada ji bus grąžinta (1 t., b. l. 54).
2010-10-18 Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 33212-200 informavo pareiškėjus, kad už likusį natūra negrąžintą žemės plotą, į kurį pareiškėjams turi būti atkurtos nuosavybės teisės, bus kompensuota vienu ar keliais pasirinktais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. nurodytais kompensavimo būdais, apie pasirinktą būdą prašoma informuoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (1 t., b. l. 52).
2011-02-08 Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 49SF-38 informavo pareiškėjus, kad žemės ūkio ministras 2009-05-27 įsakymu Nr. 3D-373 patvirtino Specialųjį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Kauno ir Vilniaus miestuose veiksmų planą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo parengti ir patvirtinti perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų už miestuose nuosavybės teise turėtą žemę detaliuosius planus iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose: per 2009 m. – ne mažiau kaip 100 sklypų, per 2010 m. – ne mažiau kaip 100, per 201 m. – ne mažiau kaip 200, per 2012 m. – ne mažiau kaip 400 sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad piliečiams bus perduota neatlygintinai nuosavybėn apie 800 naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, į tai, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010-02-09 įsakymu Nr. 2.3-1354-(01) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, naujam žemės sklypui gauti, pagal prašymo padavimo datą, M. A. eilės Nr. yra (duomenys neskelbtini), A. S. – (duomenys neskelbtini), S. S. – (duomenys neskelbtini), perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai ir lygiavertį turėtajam naują sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste nebus galimybės. Informavo, kad pareiškėjai gali pasirinkti bet kurį kitą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. nurodytą kompensavimo būdą (1 t., b. l. 51).
2011-04-04 Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl 2011-02-08 Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius rašto Nr. 49SF-38, priėmė sprendimą Nr. 1T-(7.5)-37, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 2-6).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Tarnybos veiksmų, grąžinant likusį natūra negrąžintą žemės plotą, į kurį pareiškėjams turi būti atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo.
1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 str. 2 d. 1 p. yra nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiška nuostata yra nustatyta 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tvarka) 34 punkte.
Tvarkos 102 p. numatyta, kad piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba jiems atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais, išskyrus pinigus.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 str. yra numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant žemė yra išperkama atlyginant už ją pagal šio įstatymo 16 str. Atsakovas, darydamas išvadą, kad žemė yra išperkama, remiasi įstatymo 12 str. 3 p. numatytomis aplinkybėmis, o būtent įstatymo nuostata, kad yra išperkama valstybės žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Analogiškos nuostatos yra numatytos Tvarkos 70 punkte.
Pagal Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d., Tvarkos 82 p., už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 3) vertybiniais popieriais; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 5) pinigais - išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 6) pinigais - išpirkdama žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d.; 7) pinigais - Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 8) pinigais - piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį - už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį.
Pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Remiantis Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d., piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tvarkos 3 p. numatyta, kad kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 1999-10-21 pareiškėjų prašyme išreikštą valią 2007-05-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8725 kv. m žemės sklypą, natūra grąžinant dalį žemės sklypo. Nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią negrąžintą žemės dalį bus atkurtos vėliau. Bylos medžiaga patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad negrąžinta žemės dalis priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjų teigimu, jie įvykdė visas reikalingas sąlygas likusiai neatkurtai žemės daliai susigrąžinti, tačiau dėl atsakovo kaltės negali šios teisės įgyvendinti. Minėta, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjų Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateiktuose dokumentuose nurodytas būdas – grąžinti žemę natūra. Atsižvelgiant į tai, kad likusios žemės dalies grąžinti natūra nėra galimybės, nes ji priskirta valstybės išperkamai žemei, o pareiškėjai kito būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, nepareiškė, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., parinko atitinkamą atkūrimo būdą, t.y. nusprendė perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai.
Tvarkos 106 p. nustatyta, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, <...> perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, <...> priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Atsižvelgiant į minėtus duomenis dėl numatomą suformuoti sklypų skaičiaus ir į tai, kad pareiškėjai eilėje įrašyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) numeriais, perduoti žemės sklypą individualiai statybai šiuo metu nėra galimybės. Remiantis Tvarkos 3 p., kai nurodytuoju būdu negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. 2011-02-08 raštu atsakovas pasiūlė pareiškėjams pasirinkti kurį nors kitą Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. numatytą būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad šiuo raštu pareiškėjai nėra išbraukti iš anksčiau minėto sąrašo, nėra pakeistas jų eiliškumas.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktos kompetencijos ribose, todėl atsakovo veiksmais nėra pažeistos pareiškėjų teisės ir nėra pagrindo atsakovo įpareigoti atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 90 str.).
Pažymėtina, kad pareiškėjų prašomas panaikinti raštas neturėtų būti vertinamas kaip administracinis sprendimas, turėjęs įtakos pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams. Ginčijamu raštu pareiškėjams buvo suteikta informacija, todėl pareiškėjai neturėjo reikšti reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, pareiškėjai turėjo reikšti reikalavimą tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjų prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjoms nėra nustatomos teisės ar pareigos, juo atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus.
Nustatyta, kad pareiškėjai į Tarnybą kreipėsi, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-08 sprendimą Nr. 49 SF-38. Tarnyba 2011-04-04 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-37 pareiškėjų skundą atmetė, nenustačiusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teisingai išnagrinėjo pareiškėjų skundą (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir priima sprendimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (ABTĮ 3 str., 2 str., 89 str.). Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad administracinis teismas priima sprendimą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo. Administracinis teismas nagrinėja šį ginčą iš naujo, teisminio nagrinėjimo dalyku yra ir teismo sprendimas yra priimamas dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, nepriklausomai nuo to ar ginčas nagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ar nenagrinėtas. Jeigu ginčas nenagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tokiu atveju, kai tai buvo privaloma, yra sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą tvarkos tinkamo realizavimo, t.y. skundo palikimo nenagrinėtu ar bylos nutraukimo. Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje neišplečia teisminio nagrinėjimo dalyko, kuriuo bet kokiu atveju yra viešojo administravimo priimto sprendimo revizavimas ir su tuo susijusių pasekmių taikymas, kuriuo išsprendžiamas klausimas dėl materialinės teisės normose nustatytų pareiškėjo teisių gynimo ar atsisakymo ginti tokias teises (ABTĮ 92 str.).
Dėl nurodytų motyvų, šios bylos nagrinėjimo dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, kuris įgyvendina Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją, veiksmų ir sprendimų teisėtumo vertinimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjų A. S., M. A. ir S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.