Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.), dėl nuompinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip visiškai nepagrįstus virš paminėtais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teisė, siekdama įgyvendinti socialinio reguliavimo funkciją, užtikrinti visokeriopą civilinių teisių teisminę gynybą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) ir palieka teisę tam tikrais atvejais sutartinius civilinius teisinius santykius nustatyti teismo sprendimu. CK 1.138 straipsnio 5 punktas numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos ribų, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį ar kitais įstatymų nustatytais būdais (8 punktas). Remiantis dispozityvumo principu asmuo pats pasirenka, kokiu būdu ginti pažeistas civilines teises, kokį ieškinio reikalavimą pateikti teismui, kuris spręstų šio reikalavimo pagrįstumą. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo 2007-05-29 pirkimo - pardavimo sutartimi nusipirko dalį žemės sklypo ir jame esantį namą su šio namo priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-14). Pagal sutartį nekilnojamieji daiktai parduoti už bendrą 900.000,00 Lt kainą. Nurodytą sumą pirkėjas (A. G.) turėjo sumokėti dalimis, t.y. 300.000,00 Lt sumokėti per vieną dieną sutarties pasirašymo; 200.000,00 Lt iki 2007-07-30 d. ir 400.000,00 Lt iki 2007-09-30 d. Tą pačią dieną tarp paminėtų šalių buvo surašytas turto priėmimo - perdavimo aktas (b.l. 15). Sutartyje taip pat ir turto priėmimo - perdavimo akte nėra aptarta, jog pardavęs bei perdavęs turtą pardavėjas (atsakovas V. K.) ir toliau gali naudotis parduotu turtu. Tarp šalių nėra jokio ginčo dėl to, jog atsakovas V. K. po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir toliau liko gyventi paminėtame name ir jame gyvena iki šiol. Tačiau tarp šalių yra ginčas, dėl to kokiu pagrindu parduodame name ir toliau liko gyventi V. K.. Ieškovas tvirtino ir įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis. Tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad tarp šalių susiklostė gyvenamųjų patalpų panaudos teisiniai santykiai.

Neabejotina, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai teisiniai santykiai, dėl nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo. Šalys rašytinių sutarčių tuo klausimu nėra sudarę, tačiau abi teigia, kad dėl daikto naudojimosi yra sudarytas žodinis susitarimas (nuomos sutartis) (taip teigia ieškovas) arba tarp šalių jų konkliudentiniais veiksmais sudarytas susitarimas (daikto naudojimasis panaudos pagrindais) ( taip teigia atsakovas).

Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.478 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Pagal CK 6.629 straipsnio 2 d. neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai (panaudos sutarčiai) atitinkamai taikomos taip pat CK 6.478, straipsnio nuostata, t.y. nuostata, jog sutartis dėl daikto naudojimosi ilgesniam kaip vieneriems metams taip pat turi būti sudaroma raštu. Nors šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gelgotas transportas“ v. I. S., bylos Nr. 3K-3-224/2012).

Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą, ir sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-151/2011). Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į LR CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad šalys buvo susitarusios dėl nuomos mokesčio. Per visą laikotarpį pradedant nuo 2007 m. gegužės 29 d. atsakovas niekada jokio nuomos mokesčio nemokėjo. Tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl nuomos mokesčio patvirtina ir tai, kad ieškovas įrodinėdamas nuomos mokesčio dydį, pateikė tik nekilnojamojo turto agentūros konsultaciją „Dėl galimos turto nuomos kainos“. Tokiu būdu atsakovas patvirtino, kad susitarimo dėl nuomos mokesčio dydžio tarp šalių nebuvo (b.l. 27-29). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad per visą daikto naudojimosi laikotarpį, ieškovas būtų pasiūlęs atsakovui sudaryti nuomos sutartį ar reikalavęs mokėti nuomos mokestį. Ieškovo pakviesto liudytojo S. R. parodymai apie tai, kad jam V. K. sakė, jog jam (V. K.) yra brangu mokėti nuomą A. G., nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog V. K. mokėjo nuomos mokestį ir tokiu būdu tarp A. G. ir V. K. buvo sudaryta nuomos sutartis. Pastebėtina, kad pats V. K. tai neigia. Be to pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas viešai pripažino naudojantis (ieškovui) nuosavybės teise priklausantį daiktą nuomos sutarties pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 11 30 parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal jo (ieškovo) ieškinį atsakovui dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo (Klaipėdos m. apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-14022-642/2009). Kadangi minėtame posėdyje atsakovas pripažino gyvenantis ieškovui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (dėl ko ir šioje byloje nėra ginčo), o jo (V. K.) atstovas advokatas A. P. patikslino - "pagal žodinį susitarimą atsakovas (V. K.) gyvena nuomininko teisėmis" ( b.l. 26). Kaip minėta byloje nėra ginčo, kad V. K. naudojasi (gyvena) (ieškovui) nuosavybės teise priklausančiame name. Šiuo atveju ieškovas akcentavo V. K. atstovo paaiškinimą, kad V. K. gyvena nuomininko teisėmis. Pagal CPK 177 str. 1 d. ir 2 d. šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai taip pat gali būti pripažinti įrodymais byloje, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus arba kad jų nėra. Tačiau šalių (tame tarpe ir atstovo) paaiškinimus reikia vertinti atsižvelgiant į paaiškinimo pateikimo kontekstą, nes šiuo atveju būtent kontekstas lemia paaiškinime pavartoto žodžio prasmę. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas (A. G. (pirkėjas)) įrodinėjo, kad atsakovas (V. K. (pardavėjas)), nors ir sudarė notarinę (duomenys neskelbtini) esančių nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, bei tą pačią dieną sudarė daiktų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau faktiškai priėmimo–perdavimo akte nurodyti daiktai nebuvo perduoti pirkėjui valdyti, taip pat teigė, kad valdymo kliūtys nėra pašalintos iki šiol, t.y. daiktus valdo atsakovas. Atsakovas V. K. (ir jo atstovas) su tuo nesutiko pabrėždami, kad tai, kad jis (V. K.) ten gyvena nėra pagrindas pripažinti, kad daiktai (nekilnojamas turtas) neperduoti. Taigi A. G. atsakovo V. K. gyvenimo (naudojimosi) parduotame name (duomenys neskelbtini), faktą naudojo, kaip įrodymą, apie paminėto turto neperdavimą. Tuo tarpu V. K. ir jo atstovas įrodinėjo, kad V. K. gyvenimo minėtame name fakto negalima vertinti, kad daikto neperdavimą, nes jis ten gyvena teisėtai. Teisė numato keletas teisėto svetimo daikto naudojimosi formų, tai ir renta, neatlygintinas naudojimasis daiktu (panauda), uzufruktas ir pan., tačiau labiausiai paplitusi svetimo daikto naudojimosi forma yra nuoma. Todėl dažnai buitiškai aiškinant tarp šalių susiklosčius teisinius santykius, dėl svetimo turto naudojimosi, aiškinama, kad toks asmuo ten gyvena nuomos pagrindais, nors iš tikro toks asmuo gyvena ne nuomos, o kitais Civiliniame kodekse išvardintais pagrindais. Teismas mano, kad ir šiuo atveju, tuometinis atsakovo atstovas, nors ir būdamas advokatu, sakydamas, apie tai kad V. K. gyvena nuomos pagrindais, norėjo pabrėžti, kad jis ten gyvena teisėtai, pavartodamas labiausiai paplitusią svetimo turto naudojimosi formą, t.y. nuomą. Tačiau įvertinus tos bylos kontekstą, laikytina, kad atstovas norėjo pabrėžti, atsakovo gyvenimo (naudojimosi) parduotu namu teisėtumą, ir negalimumą šio fakto vertinti kaip daikto neperdavimą.

Dėl išdėstytų motyvų teismas mano, kad po pirkimo pardavimo sutarties, tarp šalių, jų konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytas susitarimas, dėl daikto naudojimosi panaudos pagrindais. Tokia išvada darytina ir analizuojant šalių santykius panaudojant CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Byloje nustatyta, kad ieškovas siekė įgyti ir įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas – siekė ji parduoti ir pardavė. Tačiau atsakovas pardavęs turtą viso sutarto atlyginimo už jį negavo ir todėl negalėjo įgyti kito busto. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Teismas pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms, kai pardavėjas pardavęs būstą, kuriame pats gyvena ir negauna viso sutarto atlyginimo, tokiomis pat aplinkybėmis, analogiški šalims protingi asmenys, būtų sutarę, kad pirkėjas leis pardavėjui ir toliau parduodame bute gyventi iki bus galutinai su juo atsiskaityta arba jis įgis kitą tinkamą gyventi būstą. Priešingas aiškinimas neatitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijų, nes toks asmuo (pardavėjas) pardavęs namą neturėtų tinkamo gyvenamojo būsto ir kartu neturėtų (dar nebūtų gavęs) pinigų kitam būstui įsigyti. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių, protingi asmenys jokių būdu nebūtų sutarę, kad pardavėjas pardavęs turtą ir negavęs už jį pilno atlyginimo, tam pačiam savo skolininkui (pirkėjui) mokėtų pinigus (nuomos mokestį). Taip pat aiškinant sutartinius santykius atkreiptinas dėmesys į CK 6.193 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuo 2007-05-29 d. (kai anot ieškovo, atsakovas išsinuomavo jo turtą) ieškovas daugiau kaip šešis metus nereikalavo jokio nuomos mokesčio, taip pat nereikalavo, kad atsakovas išsikeltų (būtų iškeldintas) iš minėto namo. Šį aplinkybė taip pat patvirtina, kad jokio susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo nebuvo sudaryta ir buvo susitarta dėl daikto naudojimosi neatlygintinai (panaudos) pagrindais.

Dėl išdėstytų motyvų ieškinys atmestinas.

Įsiteisėjus sprendimui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. K. turto arešto, panaikinti.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šalies kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisimos iš antrosios šalies. Įvertinus tai iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 1500,00 litų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų ( CPK 88, 93, 98 str. ).

Vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. K. turto arešto, panaikinti.

Priteisti iš ieškovo A. G. ieškovo V. K. naudai 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.