Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui T. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Ukmergės globos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus esamą situaciją šeimoje bei siekiant apginti R. R. teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, vadovaujantis Grėsmės vaikui lygių nustatymo ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5 punktu, buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas. Nustačius nesmurtinius vaikų teisių pažeidimus, kuomet vienintelis vaiko įstatyminis atstovas tėvas T. R. išvyko į užsienį ir neužtikrina tinkamos sūnaus priežiūros, vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Vadovaujantis grėsmės vaikui lygių nustatymo ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5.4 papunkčiu, 2018 m. spalio 2 d. buvo surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 3VLA-71, nepilnametis R. R. buvo paimtas ir laikinai apgyvendintas Ukmergės globos centre, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-12375-1040/2018, ieškovės prašymas buvo tenkintas ir buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį. 2018 m. spalio 15 d. likusiam be tėvų globos nepilnamečiui R. R. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-1529, buvo nustatyta vaiko laikinoji globa ir globėju paskirtas Ukmergės globos centras, vaiko globos vietą nustatant adresu: (duomenys neskelbtini).

6. Duomenų, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovui T. R. buvo laikinai apribota tėvo valdžia, ieškovė neturi. Priešingai, yra tik faktiniai duomenys, rašytiniai įrodymai, duodantys pagrindą ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios atsakovui apribojimo jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovo šeimoje pokyčių neįvyko. Nepilnamečiu R. R. tėvas nesidomi, jo nelanko, ryšys su vaiku nutrūkęs. 2022 m. spalio 21 d. atlikta vaiko R. R. rūpybos peržiūra, užpildytas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas registracijos Nr. 3GPA-758. Peržiūros metu nustatyta, kad R. R. ryšys su tėvu T. R. yra nutrūkęs. Vaikas su tėvu nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, apie tėvą vaikas nenori kalbėti. Šią vasarą būnant pas senelę, vaikas susitiko su tėvu, bet tėvas vartojo alkoholį, R. labai nusivylė ir su tėvu daugiau susitikęs nebuvo. R. pareiškė, kad su tėvu daugiau nebendraus. 2022 m. kovo mėnesį vykusio teismo metu tėvas pasižadėjo bendrauti su sūnumi, teikti išlaikymą, susitvarkyti svečiavimąsi savo namuose (duomenys neskelbtini), tačiau nieko iš pažadėtų dalykų neįvykdė. Būdamas Lietuvoje vaiko neaplankė ir juo nesidomėjo. Tokie tėvo veiksmai neatitinka geriausių vaiko interesų ir laikinas tėvo valdžios ribojimas tampa kliūtimi sprendimams dėl vaiko ateities. 2022 m. spalio 18 d. užpildytas globojamo vaiko R. R. aplankymo aktas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Vaikas R. R. apie tėvą kalbėjo mažai, paskutinį kartą matėsi pas močiutę šių metų gegužės - birželio mėnesiais. Tėvas vartojo alkoholi, švaistėsi pinigais, vaikui davė 20 Eur. Tai jau ne pirmas kartas, kai vaikas nusivilia savo tėvu, visada laukdavo ir tikėdavosi, kad tėvas jį susigrąžins, dėl to vaikas jaučiasi blogai, tapo labiau uždaras, užsisklendęs, nenori nieko pasakoti. Pats tėvas darbuotojams neskambino ir apie vaiką nesiteiravo, vaiko šeimynoje neaplankė. Ukmergės globos centras 2022 m. spalio 4 d. pateikė informaciją, registracijos Nr. V9- 356. R. R. su tėvu T. R. bendravo epizodiškai nuo 2022 m. kovo iki 2022 m. birželio mėnesio, socialinių tinklų pagalba. Nuo 2022 m. birželio mėnesio vaiko bendravimas su tėvu nutrūko. Šiuo metu vaikas su tėvu jokių santykių nepalaiko. T. R. paskutinį kartą vaiko išlaikymui skirtą sumą pervedė 2022 m. sausio mėnesį, jokių dovanų vaikui nepirko ir neatsiuntė. Duomenų apie tai, kad T. R. būtų kreipęsis dėl sūnaus R. R. svečiavimosi (duomenys neskelbtini), nėra.

9. 2022 m. kovo 21 d. teismui pratęsus laikinąjį tėvo valdžios ribojimą, situacija pasikeitė į blogąją pusę, atsakovas visiškai nustojo bendrauti su vaiku, vaikas nenori tėvo matyti ir neturi apie ką su juo šnekėti. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas teiktų savo sūnui priteistą išlaikymą. Atsakovas taip pat nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jam tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisiimtų visas tėvams tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo nepilnametį sūnų, atsakovo elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir visiškas nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo sūnui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, manytina, kad yra visos sąlygos T. R. taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi tokia situacija yra užsitęsusi ir šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad padėtis galėtų pasikeisti. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą. Ieškovės duomenimis, nepilnametis preliminariai nuo 2018 metų spalio mėnesio, kai atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), gyvena atskirai nuo tėvo T. R. ir nepatiria jo meilės bei rūpesčio. Ieškovės vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas vyras, turėjo pakankamai laiko imtis realių veiksmų, kad pakeistų situaciją šeimoje, pagerintų savo finansinę situaciją ir siektų susigrąžinti sūnų į šeimą. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos, todėl neterminuotas tėvo valdžios ribojimas atsakovui yra neišvengiamas ginant nepilnamečio R. R. teises ir teisėtus interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą (el. b. l. 1-8).

11 Atsakovas T. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pranešė apie nedalyvavimą teismo posėdyje (el. b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio R. R. motina, K. Č., mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Atsakovas T. R. oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba (el. b. l. 12). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą T. R. taip pat nėra (el. b. l. 13). Gyventojų registro duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini); taip pat, registro duomenimis atsakovas turi dar du vaikus – V. R. ir V. R., kurie taip pat yra deklaruoti kaip gyvenantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). 2021 m. spalio 20 d. išduota pažyma „Dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo“ Nr. 8-609, kurioje nurodyta, kad R. R. nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, vidutiniai (48 balai) (el. b. l. 30), sudarytas vaiko individualus socialinės globos planas (el. b. l. 31-36). Į bylą pateiktas Ukmergės globos centro 2022 m. spalio mėnesio raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad T. R. su sūnumi jokių ryšių nepalaiko, dovanų neatveža, grįžęs į Lietuvą vartojo alkoholį, todėl R. nenori bendrauti su tėvu (el. b. l. 28-29). 2022 m. spalio 18 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad vaiko rūpintojas tinkamai atlieka savo pareigas; siūloma tęsti nuolatinę rūpybą (el. b. l. 21-27). 2022 m. spalio 21 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu nustatyta, kad vaiko rūpyba vykdoma tinkamai, siūloma tęsti nuolatinę rūpybą, kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (el. b. l. 17-20).

18. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos jo auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, kadangi nepilnamečio vaiko tėvas, atsakovas T. R., yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), visiškai nusišalinęs nuo savo sūnaus R. R. priežiūros ir nededa jokių pastangų, kad atstatytų ryšį su sūnumi.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas vaiko neprižiūri ir neaugina. Atsakovas, būdamas informuotas apie vyksiantį teismo posėdį, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Visą tai parodo abejingą atsakovo požiūrį į savo vaiką, jo psichologinį ir fiziologinį vystymąsi.

20. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Į bylą pateiktas 2022 m. spalio 21 d. vaiko išklausymo aktas Nr. 3VAIK-268, iš kurio matoma, kad R. R. nurodo, kad tėvas su juo nebendrauja, jis tėvui nėra įdomus; jeigu tėvas parašytų ar paskambintų, jis pats su tėvu nebendrautų; daugiau klausiamas apie tėvą nieko nenorėjo pasakoti (el. b. l. 16).

21. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovo šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

22. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui jo nepilnamečiui vaikui yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

23. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl globos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

24. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nepilnamečiui R. R. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, nuolatiniu rūpintoju paskirtas Ukmergės globos centras, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta Ukmergės globos centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), teismas neiškelia bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nepilnamečiui R. R. ir dėl nepilnamečio vaiko globos (rūpybos) plačiau nepasisako.

25. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu iš atsakovo T. R. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui R. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatytas nepilnamečio vaiko teikiamų lėšų administratorius Ukmergės globos centras, todėl teismas šiuo klausimu taip pat nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75 Eur. Pritaikius ieškinio padavimo teismui metu galiojusį vartojimo kainų indeksą 135,70, turėjo būti mokamas 102 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas iš atsakovo T. R. priteisia 102 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies).

28. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad apribojus tėvo valdžią, atsakovui T. R. sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaiką, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 102 Eur (vieną šimtą du eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Informuoti atsakovą, jog žyminio mokesčio išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.