Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1663-275/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2S-1663-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02013-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1663-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02013-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) J. A., K. G., Č. M., V. A. S. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. rezoliucijos (DOK-49564), civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai dėl 2020-06-17 Tarybos posėdžio sušaukimo pripažinimo neteisėtu ir jame priimtų sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Tarybos 2020-06-17 posėdis buvo sušauktas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; 2) panaikinti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Tarybos 2020-06-17 posėdyje priimtus sprendimus (Protokolo sprendimai Nr. 1, 2, 3); 3) panaikinti D. V. registravimo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Tarybos pirmininku įrašą VĮ „Registrų centras“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Teisme gautas prašymas, kad pareiškėjai J. A., K. G., Č. M., V. A. S. ir D. V. 2020-08-14 pateiktu pareiškimu būtų pripažinti trečiaisiais asmenimis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje Nr.e2-7527-723/2020.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino prašymo įtraukti trečiaisiais asmenimis pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus J. A., K. G., Č. M., V.-A. S. ir D. V..

4. Nurodė, kad įtraukimas naujų trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus yra netikslingas ir nebūtinas, vilkinantis bylos nagrinėjimą, kai šiai dienai yra labai aiški ginčo šalių pozicija (CPK 46 str.).

5. Teisme buvo gautas pareiškėjų atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties.

6. Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius 2020 m. spalio 9 d. rezoliucija DOK-49564 nutarė nepriimti pareiškėjų atskirojo skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kadangi skundas pateiktas dėl neskundžiamos nutarties.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantai (pareiškėjai) J. A., K. G., Č. M., V. A. S. ir D. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo Vilmanto Ambrulevičiaus 2020 m. spalio 9 d. rezoliuciją DOK-49564, kuria nuspręsta nepriimti pareiškėjų atskirojo skundo dėl 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties.

8. Nurodė, kad CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskirtai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tik tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 76-421/2016). Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjas Vilmantas Ambrulevičius akivaizdžiai užkirto kelią dalyvauti procese konkretiems asmenims - pareiškėjams ir 2020 m. spalio 9 d. rezoliucija gali būti skundžiama, atsižvelgiant į nurodytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje kilo ginčas dėl teisėjo 2020 m. spalio 9 d. rezoliucijos DOK-49564, kuria nuspręsta nepriimti pareiškėjų atskirojo skundo dėl 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290 straipsnio 5 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.

12. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-574-464/2020), kad galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl teisėjo priimtos rezoliucijos turėtų būti užtikrinta ir tuo atveju, jeigu procesinis klausimas, kuris privalėjo būti išspręstas rašytine nutartimi, buvo išspręstas priimant rezoliuciją. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad siekiant įvertinti teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos, teisėtumą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar teismo procesinis sprendimas, nepriklausomai nuo to, kokia procesine forma (rezoliucija ar nutartimi) konkretus klausimas buvo išspręstas, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos nenumato galimybės apskųsti teisėjo rezoliucijos ar teismo nutarties, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, taip pat tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Be to atsisakymo įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, apskundimas atskiruoju skundu yra negalimas, nes to nenumato įstatymas (CPK 46 str. 3 d.).

14. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama rezoliucija, kuria nuspręsta nepriimti pareiškėjų atskirojo skundo dėl 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektu, nes tokia apskundimo apeliacine tvarka galimybė nenustatyta (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

16. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama rezoliucija pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektu, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantų atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. rezoliucijos (DOK-49564), nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinį procesą nutraukus, atskirojo skundo argumentai nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pradėtą pagal apeliantų (pareiškėjų) J. A., K. G., Č. M., V. A. S. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. rezoliucijos (DOK-49564).

Teisėja Danutė Kutrienė