Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. A. ir M. A. ieškinį atsakovams A. Č. ir V. P. dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovų A. Č. ir V. P. priešieškinį ieškovams S. A. ir M. A. dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų (namo nuomotojų) prievolės grąžinti ieškovams (namo nuomininkams) sumokėtą užstatą ir sumokėti nuomos sutartyje nustatytas netesybas, taip pat ieškovų prievolės atlyginti atsakovų patirtą žalą ir sumokėti skolą (ne)buvimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina; ieškinys tenkintinas; priešieškinis tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl atsisakymo nuo ieškinio ir priešieškinio dalies

42. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus iki 3 719,77 Eur ir 5 600 Eur sumų priteisimo (nuo 5 600 Eur ir 5 600 Eur); taigi, teismas šį ieškinio reikalavimų sumažinimą vertina kaip atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1 354,84 Eur ir 525,39 Eur sumų priteisimo.

44. Teismo vertinimu, ieškovų ir atsakovų atsisakymai nuo dalies atitinkamai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalys dėl 1 354,84 ir 525,39 Eur sumų priteisimo iš atsakovų bei dėl 1 354,84 ir 525,39 Eur sumų priteisimo iš ieškovų nutrauktinos (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

46. Atsakovai, teikdami priešieškinį, sumokėjo 242 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta, atsisakė dalies reikalavimų, todėl jiems grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju 32,25 Eur ((242 Eur - 199 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų priteisti užstatą ir netesybas

54. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Taigi, kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

57. Pažymėtina, kad CK 6.485 straipsnio 1 dalyje expresis verbis įtvirtinta, jog nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo, o šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad, nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Specialiosios gyvenamosios paskirties patalpų nuomą reglamentuojančios CK 6.576 straipsnio normos numato, kad nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį, o CK 6.581 straipsnis numato, kad gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamoji patalpa.

58. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų – šalių ir jų atstovų paaiškinimų, gausių rašytinių įrodymų (nuotraukų, šalių el. susirašinėjimo duomenų, ieškovų pasitelktų specialistų aktų/išvadų) visuma – daugiau negu pakankamai įrodo aplinkybę, jog ieškovams apsigyvenus ginčo name, pradėjo ryškėti įvairūs patalpų trūkumai (CPK 12, 178, 185 straipsniai), trukdantys ieškovams naudotis ginčo patalpomis, t. y. 1) vanduo iš lauko skverbėsi pro vienos iš patalpų langą, dėl ko langas sunkiai vartėsi, per jį patekdavo vanduo ir kaupėsi pelėsis; 2) per lubas bėgdavo vanduo; 3) prasidėjus šaltajam sezonui, namo šildymo sistema tinkamai neveikė; 4) kiti smulkesni defektai – stalviršio įtrūkimai, ledu apšąlantis šaldytuvas, durų rankenų gedimai, reguliatorių neveikimas.

59. Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės esminis ginčo namo trūkumas – netinkamas šildymo sistemos veikimas, pasireiškė prasidėjus šildymo sezonui; byloje nekilo ginčo dėl to, jog sudarant nuomos sutartį (2023 m. birželio mėn.), šalys netikrino šildymo sistemos, nes tuo metu nebuvo tam poreikio. Teismo vertinimu, dėl šio trūkumo, kuris, teismo vertinimu, yra ieškovų įrodytas jų pateiktais įrodymais, be kita ko, V. J., UAB „Šilumos servisas“, UAB „Balticvita“ surašytais defektiniais aktais, ginčo namo patalpų nuotraukomis, ieškovai iš esmės neturėjo galimybės tinkamai, patogiai ir savo nuožiūra naudotis ginčo namu pagal paskirtį ir patyrė nepatogumų dėl žemos temperatūros ginčo name (ypač antrajame aukšte), dėl žemos temperatūros name kaupėsi drėgmė, drėko sienos/lubos, nuolat turėjo bendrauti su atsakovais dėl šio trūkumo pašalinimo, jį fiksuoti (siekiant įrodyti atsakovams šio trūkumo egzistavimą) ir pan. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat patvirtina aplinkybę apie tai, kad nepaisant daugkartinių ieškovų prašymų imtis veiksmų dėl šildymo sistemos remonto/priežiūros/meistrų iškvietimo, taip pat raginimų tą padaryti kuo operatyviau, atsakovai faktiškai nesiėmė veiksmų aiškiems atsakymams pateikti, operatyviam nustatytų trūkumų pašalinimo procesui organizuoti (atsakovas pripažino, kad porą kartų buvo atvykęs į namą ir pakėlė slėgį, tačiau, kaip matyti iš bylos įrodymų ir ieškovų paaiškinimų, slėgis vis tiek po tam tikro laiko krisdavo dėl esančių nesandarumų šildymo sistemoje (tikėtinai radiatoriuose)), taip pat atsakovai nekvietė savo pasitelktų meistrų (nors tą žadėjo daryti), o ieškovų kviestais meistrais/specialistais deklaratyviai nepasitikėjo. Teismo vertinimu, atsakovų pateiktas 2024 m. birželio 5 d. UAB „Dadmitus“ dujinio katilo apžiūros aktas, kuris sudarytas po beveik trijų mėnesių nuo ieškovų išsikraustymo, nepaneigia aplinkybės, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuomos sutarties galiojimo metu, šildymo sistema veikė netinkamai.

60. Kaip matyti iš bylos įrodymų, pati atsakovė, susirašinėdama su ieškovais, pripažino, jog namo patalpose nėra pakankamai šilta, dėl to ieškovai turi naudoti papildomus šildymo įrenginius; byloje nekilo ginčo dėl to, jog ši aplinkybė ieškovams, sudarant nuomos sutartį, nebuvo atsakovų nurodyta/atskleista; be to, kaip minėta, sudarant nuomos sutartį buvo vasara, atitinkamai ieškovai neturėjo galimybės tuo metu patikrinti/įsitikinti šildymo sistemos tinkamu veikimu. Teismo vertinimu, toks atsakovų elgesys, t. y. nesiėmimas spręsti atsiradusios problemos dėl netinkamo šildymo sistemos veikimo, delsimas kviesti savo meistrus, o ieškovams pasitelkus savo meistrus/specialistus – deklaratyvus abejojimas šių specialistų išvadomis, siūlant naudoti papildomus šildymo įrenginius, vertintinas kaip akivaizdus atsakovų, kaip nuomotojų, savo pareigų, nurodytų nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose, pažeidimas.

61. Be to, teismas kritiškai vertina atsakovų teiginius, kad nagrinėjamu atveju patys ieškovai privalėjo prižiūrėti, be kita ko, lietvamzdžius/latakus ir juos valyti. Nors nuomos sutartyje nėra aiškiai/tiesiogiai nurodyta kas privalo juos prižiūrėti, tačiau sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktus darytina išvada, jog tokia pareiga teko būtent atsakovams. Kaip minėta, nurodytuose sutarties punktuose nustatyta atsakovų, kaip nuomotojų, pareiga rūpintis vidaus ir išorės inžineriniais tinklais ir sistemomis (be kita ko, atliekant profilaktinius patikrinimus, sistemų nuorinimus, nuotekų sistemų užsikimšimus ir pan.), todėl, teismo vertinimu, pagal šiuos punktus atsakovai prisiėmė pareigą prižiūrėti, be kita ko, ir kritulių nuvedimo sistemą, atitinkamai ir pareigą periodiškai valyti lietvamzdžius/latakus, dėl kurių užsikimšimo, anot pačių atsakovų, į namą patekdavo vanduo/drėgmė. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai iki nuomos sutarties sudarymo ir perduodant ginčo namą ieškovams minėtus lietvamzdžius/latakus buvo išvalę, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovams iš esmės viso nuomos sutarties galiojimo metu skundžiantis/nurodant aplinkybę dėl lašančių lubų, atsakovai net nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti tokio lašėjimo priežastį (dėl užsikimšusios kritulių nuotekų sistemos, žemos temperatūros, langų nesandarumo ir pan.), nesiūlė valyti kritulių nuotekų sistemos, o šiuos argumentus/atsikirtimus pradėjo reikšti tik ieškovams pasikreipus į teismą.

63. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

64. Kaip minėta, atsakovų padarytas pažeidimas yra esminis, kadangi namo inžinerinių sistemų remontas, priežiūra, tinkamo jų veikimo ir patalpų naudojimo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių nuomotojų pareiga pagal šalių sudarytą nuomos sutartį (nuomos sutarties 7.1, 7.2 punktai). Šiuo atveju ieškovai iš esmės nuo pat šildymo sezono pradžios pradėjo reikšti pretenzijas dėl netinkamos šildymo sistemos veikimo, tačiau atsakovai faktiškai iki šildymo sezono pabaigos – 2024 m. kovo mėn., kai sutartis ieškovų buvo vienašališkai nutraukta, šios problemos/trūkumo nesprendė, todėl ieškovai iš esmės visą žiemos sezoną negalėjo tinkamai naudotis šildymo sistema ir turėjo atsisakyti normalių, sveikų ir patogių gyvenimo sąlygų, kurių pagrįstai tikėjosi; be to, tikėtina, kad dėl netinkamai veikusios šildymo sistemos, šildymo kaštai, kuriuos ieškovai patyrė, padidėjo (dėl esančių nesandarumų sistemoje (dėl to slėgiui nesilaikant) dalis šilumos nepasiekdavo radiatorių/grindinio šildymo pirmame ir ypač antrame aukšte; ieškovams vis keliant temperatūrą, ji pakildavo labiausiai rūsyje, tačiau dėl žemo slėgio, kurio reguliavimas/padidinimas neišspręsdavo problemos, nepasiekdavo aukščiau esančių šildymo įrenginių). Minėtas atsakovų pažeidimas yra esminis ypač dėl to, kad ieškovai negalėjo naudoti namo pagal paskirtį, ypač šaltuoju metų laiku, kuomet patalpų šildymo sistemos tinkamas veikimas yra būtinoji ir esminė sąlyga naudotis patalpomis gyvenamosioms reikmėms.

87. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, todėl viena sutarties šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys).

88. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovai, kaip nuomininkai, pagrįstai vienašališkai anksčiau termino nutraukė nuomos sutartį būtent dėl atsakovų, kaip nuomotojų, kaltės remiantis nuomos sutarties 12.3 punktu, t. y. dėl to, jog ginčo namas buvo nebetinkamas naudotis ir/arba atsakovai pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl inžinerinių sistemos priežiūros, taip pat nepašalino atitinkamo pažeidimo per nuomininkų nurodytą protingą, ne trumpesnį negu 10 kalendorinių dienų, terminą, ieškovai turi teisę pagal nuomos sutarties 12.4.2 punktą atgauti sumokėtą užstatą – 5 600 Eur, ir reikalauti užstato dydžio sutarties nutraukimo kompensacijos/netesybų – 5 600 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pripažino savo prievolę sumokėti atsakovams nuomos mokestį už 2024 m. kovo mėn. – 1 354,84 Eur, taip pat 525,39 Eur dydžio mokesčius už dujas, todėl šiomis sumomis sumažino reikalaujamą grąžinti užstato sumą iki 3 719,77 (5 600 - 1 354,84 - 525,39) Eur.

89. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų 3 719,77 Eur užstatą/depozitą ir 5 600 Eur kompensaciją/netesybas, laikytini pagrįsti, todėl tenkintini.

90. Tenkinant ieškovų prašymą, solidariai iš atsakovų priteistinos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 9 319,77 (3 719,77 + 5 600) Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d. – ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų atlyginti žalą ir priteisti skolą už komunalines paslaugas

91. Atsakovai byloje pateiktu priešieškiniu, kurio reikalavimus patikslino/sumažino bylos nagrinėjimo metu, prašo priteisti iš ieškovų 8 606,10 Eur nuostolių atlyginimą (kuriuos sudaro 4 949 Eur išlaidos sienų tvarkymui; 2 867,10 Eur išlaidos parketo ir klijų įsigijimui; 290 Eur išlaidos veidrodžio rėmo taisymui; 500 Eur išlaidos stalviršio taisymui/keitimui), 235,76 Eur skolą už komunalines paslaugas (kurią sudaro 41,26 Eur skola už vandenį, 80,33 Eur už šiukšles, 114,17 Eur už dujas). Taigi, ginčas tarp šalių kilo ir dėl ieškovų (nuomininkų) atsakomybės už netinkamos būklės namo grąžinimą (CK 6.499-6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių – bei jų dydžio, atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai), taip pat skolos už komunalinių paslaugų suteikimą.

92. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

93. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

94. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudami nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti atsakovai. Jie taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovai privalo įrodyti neteisėtus ieškovų veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

95. Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju atsakovai (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiga įrodyti perduoto nuomininkui daikto kokybę tenka nuomotojui, tuo tarpu nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

96. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytas namo perdavimo–priėmimo aktas (perduodant namą ieškovams); jame neužfiksuota jokių namo (ir/ar jame esančių daiktų) sugadinimų/defektų, tik nurodyta, jog namas perduotas nesutvarkytas. Taigi, formaliai galima būtų laikyti, jog namas ieškovams perduotas geros būklės (nefiksavus perdavimo akte jo trūkumų). Kita vertus, vėliau, nuomos sutarties vykdymo metu, atsakovai iš esmės pripažino, kad stalviršis buvo įtrūkęs iki nuomos sutarties sudarymo; be to, kaip nustatyta aukščiau šiame sprendime, išryškėjo ir kiti namo trūkumai/defektai, t. y. tinkamai neveikianti šildymo sistema, nesandarus langas, besiskverbiantis vanduo pro lubas ir kt.

97. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, remdamasis įrodinėjimo taisyklėmis (nurodytomis sprendimo 55 punkte), sprendžia, kad atsakovų reikalavimai dėl 4 949 Eur išlaidų sienų tvarkymui ir 500 Eur stalviršio keitimui atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai ir atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad stalviršis jau buvo įtrūkęs iki nuomos sutarties sudarymo; vien tai, jog nuomos laikotarpiu minėtas įskilimas galimai padidėjo (naudojant įtrūkusį stalviršių ir jam natūraliai dėvintis), savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovai atsakingi už šio stalviršio keitimo/remonto išlaidas. Be to, kaip nustatyta šiame sprendime, atsakovai netinkamai atliko savo pareigą prižiūrėti ir rūpintis inžinerinėmis sistemomis, t. y. namo šildymo sistema tinkamai neveikė (laikėsi žema temperatūra), lietvamzdžiai/latakai buvo nevalyti, langas buvo nesandarus, dėl ko į namą patekdavo vanduo/kaupėsi drėgmė, dėl to, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, ir buvo apgadintos sienos/lubos, kurių taisymo/remonto išlaidų atsakovai reikalauja iš ieškovų, todėl ir šioje dalyje atsakovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovai šio reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovai namo sienose įkalė apie 10 vinių ir pakabino 4 lentynas. Kita vertus, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog būtent ieškovai įkalė (ir jeigu įkalė – kiek) nurodytų vinių, nes ieškovams nesutinkant su šita atsakovų pozicija ir nesant kitų tai galinčių pagrindžiančių įrodymų, nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta; vien antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos vinys (be kita ko, nenustatytas tikslus jų skaičius) sienose savaime neįrodo, jog juos įkalė būtent ieškovai, nes nėra jokių duomenų apie padėtį name iki nuomos sutarties sudarymo (iš pateiktų nuotraukų, darytų iki nuomos sutarties sudarymo, neįmanoma nustatyti ar atsakovų nurodyti vinys jau buvo ar ne). Teismas taip pat pritaria ieškovų pozicijai, kad keturių lentynų įrengimas name (ką ieškovai patvirtino), įvertinus minėtų lentynų būklę, estetiškumą (iš pateiktų nuotraukų), nevertintinas kaip namo būklės pabloginimas, o priešingai – jos pagerinimas (už ką ieškovai nereikalauja kompensavimo).

98. Likusioje dalyje, t. y. dėl parketo ir veidrodžio rėmo sugadinimo, teismas vertina, kad, labiau tikėtina, būtent ieškovai atliko šiuos atsakovų nurodomus ginčo namo apgadinimus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

99. Teismo vertinimu, šias aplinkybes, pirmiausia, patvirtina atsakovų pateiktos nuotraukos, darytos iki nuomos sutarties sudarymo (el. b. t. 2, l. 53-54) bei 2024 m. kovo 21 d. nuotraukos (el. b. 2 t., l. 113-126), t. y. po nuomos sutarties nutraukimo, taip pat antstolio užfiksuota namo būklė. Nurodyti daiktų sugadinimai neleidžia daryti išvados, jog jų būklė pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo, o būtent dėl mechaninio poveikio (sugadintas veidrodžio rėmas, subraižytas parketas). Nagrinėjamu atveju ieškovai deklaratyviai teigė, kad jų išsikraustymo iš namo metu nurodytų sugadinimų nebuvo, tačiau nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų (pavyzdžiui, sugadinimo vietų nuotraukų ar kt.); ieškovų iškelta versija, kad veidrodžio rėmą sulaužė patys atsakovai, taip pat laikytina neįrodyta; tuo labiau, mažai tikėtina, kad namo savininkai (atsakovai) sąmoningai gadintų savo turtą.

100. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovai įrodė byloje, jog namas po jo grąžinimo ieškovų buvo apgadintas, t. y. sugadintas/sulaužytas veidrodžio rėmas, subraižytas parketas svetainėje; teismo vertinimu, šie apgadinimai padaryti ne dėl normalaus/natūralaus nusidėvėjimo, o padaryti mechaniniai pažeidimai ieškovams gyvenant ginčo name. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Narinėjamu atveju atsakovai pateikė įrodymus, kad veidrodžio rėmo sutvarkymas kainuotų iki 290 Eur; ieškovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti šių išlaidų dydžio, teismas taip pat nenustatė, jog jie būtų neadekvačiai dideli, todėl ši suma priteistina atsakovams solidariai iš ieškovų.

101. Kita vertus, dėl subraižyto parketo keitimo išlaidų, kurios, anot atsakovų, sudaro 2 867,10 Eur išlaidos parketo ir klijų įsigijimui, taip pat papildomos išlaidos jo montavimui, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog šiuo atveju būtina keisti būtent 30 kv. m parketo plotą (tuo labiau įvertinus aplinkybę, jog iš nuotraukų matosi, kad subraižytos buvo/yra apie 6 parketo lentos). Teismo vertinimu, atsakovai nepagrindė aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju techniškai būtų neįmanoma pakeisti sugadintų/subraižytų parketų lentų (arba mažesnio ploto nei atsakovų nurodomi 30 kv. m), arba jas nušlifuoti/nulakuoti (kas, teismo vertinimu, pareikalautų mažesnių sąnaudų); atsakovas bylos nagrinėjimo metu tik deklaratyviai nurodė, kad tokių techninių galimybių nėra.

102. Taigi, teismas sprendžia, kad, įvertinus parketo sugadinimo/subraižymo pobūdį, mastą, atsakovų deklaratyvią poziciją dėl parketo nurodyto ploto keitimo (o ne, pavyzdžiui, šlifavimo/lakavimo), atsakovų nurodytos parketo tvarkymo išlaidos mažintinos iki 1 000 Eur, kurios priteistinos atsakovams solidariai iš ieškovų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

103. Nors nagrinėjamu atveju atsakovai faktiškai nurodytų nuostolių dar nepatyrė, nes neatliko namo remonto darbų pagal byloje pateiktus komercinius pasiūlymus (byloje tokių įrodymų nepateikta), tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia atsakovų teisės reikalauti minėtų nuostolių atlyginimo, nes ginčo namas buvo apgadintas ir jo (jame esančių ir sugadintų daiktų) vertė dėl to sumažėjo, bei norint ją atstatyti, atsakovai faktiškai patirs nurodytas išlaidas. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

104. Atsakovai taip pat prašė priteisti 235,76 Eur skolą už komunalines paslaugas (kurią sudaro 41,26 Eur skola už vandenį, 80,33 Eur už šiukšles, 114,17 Eur už dujas).

105. Nagrinėjamu atveju ieškovai pripažino, kad nuomos sutarties galiojimo metu nemokėjo už atliekų išvežimą, nes atsakovai nebuvo pateikę jiems sąskaitos (teismas pažymi, kad įprastai sąskaitos už atliekų išvežimą pateikiamos vieną kartą metuose), todėl šioje dalyje teismas priteisia atsakovams solidariai iš ieškovų 80,33 Eur skolą už atliekų išvežimą (ieškovai, gyvenę ginčo name apie 9 mėn., turi pareigą apmokėti mokesčius už jiems teiktas paslaugas – šiuo atveju, dėl atliekų išvežimo; ieškovai neįrodinėjo, jog ši paslauga jiems nebuvo teikta).

106. Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovai neįrodė ieškovų 41,26 Eur skolos už vandenį ir 114,17 Eur skolos už dujas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų išsikraustymo metu buvo užfiksuoti 240 kub. m geriamojo/šalto vandens rodmenys; ieškovai pateikė įrodymus, kad jie 2024 m. kovo 21 d., t. y. namo perdavimo dieną, apmokėjo vandens tiekėjai UAB „Vilniaus vandenys“ būtent iki 240 kub. m rodmenų. Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti už kokį laikotarpį susiformavo jų prašoma priteisti skola už vandenį (nors teismas ne kartą siūlė atsakovams tokius įrodymus pateikti), pateikę tik 2024 m. balandžio 12 d. išrašą iš komunalinių paslaugų sistemos, iš kurio nėra galimybės nustatyti skolos susiformavimo laikotarpio (t. y. ji susidarė iki nuomos sutarties sudarymo, ar jos galiojimo metu), todėl šioje dalyje atsakovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

107. Be to, teismo vertinimu, dėl iš esmės tų pačių priežasčių (kaip ir skola už vandenį), laikytina neįrodyta ieškovų 114,17 Eur skola už dujas, t. y. iš atsakovų pateiktų įrodymų/išklotinių, nėra galimybės nustatyti už kokį laikotarpį susidarė nurodyta skola (iki nuomos sutarties sudarymo ar po), nes iš jų matyti, kad kiekvieną mėnesį buvo perkeliama skola už ankstesnius laikotarpius. Atsakovai pateikė duomenis apie dujų sąskaitas ir jų apmokėjimą ne nuo nuomos sutarties sudarymo pradžios, t. y. 2023 m. birželio mėn., o nuo 2023 m. rugsėjo mėn. (nors teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi buvo įpareigoti juos pateikti), todėl šiuo atveju aplinkybės dėl dujų skolos vertinamos atsakovų nenaudai. Kita vertus, iš atsakovų pateiktos paskutinės 2024 m. kovo mėn. sąskaitos už dujas matyti, jog pagal 2024 m. kovo 21 d. užfiksuotus rodmenis (35597 kub. m; kurie atitinka ir namo perdavimo akte užfiksuotiems rodmenims), ieškovai turėjo sumokėti 528,55 Eur (524,56 Eur už dujas ir 3,99 Eur abonentinį mokestį); be to, iš 2024 m. vasario mėn. sąskaitos matyti, jog taip pat nebuvo sumokėtas abonentinis mokestis (3,99 Eur), t. y. už 2024 m. vasario mėn. priskaičiuota mokėtina suma 784,19 Eur, o sumokėta 780,20 Eur. Kaip minėta, ieškovai sutiko/pripažino turintys 525,39 Eur skolą už dujas, kuria sumažino prašomo priteisti užstato dydį, todėl atsakovams solidariai iš ieškovų papildomai priteistina 7,15 Eur (528,55 (mokėtina suma už 2024 m. kovo mėn.) - 525,39 (ieškovų pripažinta skola) +3,99 (skola už 2024 m. vasario mėn.)) Eur skolos už dujas.

108. Taigi, nagrinėjamu atveju bendra ieškovų mokėtina atsakovams suma (tiek žala, tiek skola) sudaro 1 377,48 Eur, kurią sudaro 87,48 (80,33 Eur skola už atliekų išvežimą ir 7,15 Eur skola už dujas) skola už komunalinius mokesčius, 1 290 (290 Eur už veidrodžio rėmą + 1 000 Eur už parketo subraižymą) Eur nuostoliai/žala už sugadintus daiktus, kuri atsakovams priteistina solidariai iš ieškovų (CK 6.249-6.251 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

109. Tenkinant atsakovų prašymą, solidariai iš ieškovų priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 1 377,48 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 17 d. – priešieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

110. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

111. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

112. Ieškovai patyrė byloje 6 011,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 210 Eur mokėtinas žyminis mokestis ir 5 801,95 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

113. Atsakovas V. P. patyrė byloje 2 614,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 199 Eur mokėtinas žyminis mokestis ir 2 415,99 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

114. Teismo vertinimu, ieškovų ir atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos iš esmės neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

115. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys buvo tenkintas visiškai, o atsakovų priešieškinis – iš dalies (15,58 proc.; atsakovai prašė priteisti 8 841,86 Eur, priteista – 1 377,48 Eur). Tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo nagrinėjami bendrai; atskirti šalių atstovavimo išlaidų, patirtų dėl ieškinio ir/ar priešieškinio, iš esmės nėra galimybės, todėl šiuo atveju atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos 5 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (jas sumažinant atsižvelgiant į dalies priešieškinio tenkinimą) (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

116. Byloje iš viso patirta 22,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Atlikus įskaitymą, atsakovams grąžintina 9,60 Eur (32,25 Eur grąžintino žyminio mokesčio dalis - 22,65 Eur mokėtinos pašto išlaidos) žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovų S. A. ir M. A. atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 1 354,84 ir 525,39 Eur sumų priteisimo iš atsakovų A. Č. ir V. P..

Priimti atsakovų A. Č. ir V. P. atsisakymą nuo priešieškinio dalies.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 1 354,84 ir 525,39 Eur sumų priteisimo iš ieškovų S. A. ir M. A..

Ieškovų S. A. ir M. A. ieškinį atsakovams A. Č. ir V. P. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 719,77 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų 77 ct) užstato, 5 600 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus eurų) netesybų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 319,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 5 500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 750 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovų A. Č. ir V. P. priešieškinį ieškovams S. A. ir M. A. dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 87,48 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 48 ct) skolos, 1 290 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 377,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovams S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,50 Eur (trisdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu advokatės Jolitos Žukovienės (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZM84201).

Grąžinti atsakovams A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,60 Eur (devynis eurus 60 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu atsakovo V. P. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZN12574).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.