Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-06-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-6782-1014/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-19
Bylos Nr.
e2YT-6782-1014/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02526-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
P. B.
Suinteresuotas asmuo
A. U., J. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-6782-1014/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02526-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.15.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,dalyvaujant pareiškėjo P. B. atstovui advokato padėjėjui Jan Zavadski, suinteresuotiems asmenims A. U. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. B., A. U., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. yra priėmęs savo (duomenys neskelbtini)mirusios sutuoktinės V. B. palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo sutuoktinė V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas paaiškina, kad po V. B. mirties liko palikimas: ½ negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio(duomenys neskelbtini) ir 18/1603 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurie registruoti P. B. vardu. Kadangi tiek garažas, tiek žemės sklypas buvo įgyti santuokoje būtent P. B. vardu, o taip pat įrašas garažo techniniame pase ir apskaitos byloje, pareiškėjas P. B., neturintis teisinio išsilavinimo, klaidingai manydamas, jog mirusiosios sutuoktinės dalis pereina jam savaime, bei nesikreipiant dėl paveldėjimo į notarų biurą palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu, palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė. Palikėjos sūnus J. B. ir dukra A. U. dėl turto paveldėjimo po motinos mirties taip pat į notarų biurą nesikreipė, manydami, kad nekilnojamąjį turtą po motinos mirties paveldėjo jų tėvas – pareiškėjas P. B.. 2023 m. vasario 20 d. testamentų registro išraše, kuriame nurodoma, kad testamentų registre duomenų apie paveldėjimo bylos pradėjimą po V. B. nėra. Nurodo, kad iki V. B. mirties, palikimą sudarantį garažą bei žemės sklypą valdė bei juo naudojosi kartu. V. B. mirus P. B. tęsia naudojimąsi garažu tiek naudodamas jį pagal tiesioginę paskirtį, tiek rūpindamasis juo. Rūpindamasis garažu jis mokėjo ir iki šiol moka tikslinius mokesčius už garažo priežiūrą, už garažui teikiamą elektros energiją ir atliekų išvežimą. Jis taip pat vienintelis paveldėjo bei naudojosi visais palikėjos daiktais: juvelyriniais dirbiniais, televizoriumi, spinta, puodais, knygomis.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu, neturi pretenzijų.

4. Suinteresuotas asmuo A. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu, neturi pretenzijų.

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

6. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą nagrinėti bylą jam teismo posėdyje nedalyvaujant. Byla išnagrinėta teismo posėdyje suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo P. B. atstovas advokato padėjėjas Jan Zavadski palaikė pareiškimą, paaiškino, kad nežino apie kitą V. B. turtą.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad tėvas garaže laiko savo daiktus. Jam nėra žinoma apie kitą turtą, kuris priklausytu jo motinai. Nurodė, kad tėvas nežinojo apie pareigą kreiptis į notarų biurą. Tėvo išsilavinimas profesinis, vidurinis.

9. Suinteresuotas asmuo A. U. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, patvirtino, jog po motinos mirties tėvas rūpinosi garažu, ji į tuos dalykus nesigilino. Apie kitą V. B. turtą jai nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog V. B. šeiminė padėtis – mirusi santuokoje (įregistruotoje (duomenys neskelbtini)), P. B. – našlys.

11. Iš 2023 m. vasario 1 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog nuosavybės teise pareiškėjui P. B. priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1991 m. rugsėjo 16 d. garažų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 67, bei 18/1603 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. sausio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Šis nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjui ir jo sutuoktinei esant susituokus, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš 2023 m. vasario 21 d. testamentų registro išrašo matyti, kad V. B. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota.

12. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

13. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

14. Po V. B. mirties nei pareiškėjas (mirusiosios sutuoktinis), nei V. B. įstatyminiai paveldėtojai (pilnamečiai vaikai) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau rūpinosi garažu bei žemės sklypu, moka mokesčius už garažo priežiūrą, naudojasi garaže esančiais daiktais. Nenustatyta, kad kiti asmenys po V. B. mirties naudotųsi ir tvarkytų jos garažo ir/ar žemės sklypo dalis. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po sutuoktinės mirties sprendė tiek viso garažo bei žemės sklypo naudojimo, tiek jų priežiūros klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis P. B. pradėjęs turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

15. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas P. B. priėmė sutuoktinės V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. garažą, žemės sklypą ar jų dalis (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui P. B. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip paveldėtojo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo P. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo P. B. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė