Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-481-755/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-30
Bylos Nr.: 2A-481-755/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-06789-2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: G. M.
Trečiasis asmuo: A. S.

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 481 - 755 - 2014

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06789-2013-

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Nijolės D. S., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ir atsakovo G. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-198-400/2014 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui G. M., trečiajam asmeniui A. S. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. S. prašė priteisti iš atsakovo G. M. kas mėnesį mokamą 400 Lt dydžio išmokomis paramą nuo 2013-10-04 iki jis mokysis Panevėžio kolegijos koleginių studijų dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis nei 24 m. amžiaus. Nurodė, kad jis mokosi Panevėžio kolegijos studijų programos Aplinkos apsauga nuolatinių studijų 1 kurse, numatoma studijų baigimo data – 2016 m. birželio mėnuo. Jokio turto neturi, jokių pajamų negauna, galimybės savarankiškai užsidirbti neturi. Jam paramą teikia mama, tačiau ir jos turtinė padėtis yra sudėtinga – moka kreditą už būstą, draudimus, jokio kito turto, išskyrus butą ir automobilį, neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš G. M. paramą E. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt nuo 2013-10-04 iki E. S. mokysis Panevėžio kolegijos koleginių studijų dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei iki 2016-06-30. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovo sūnus, 2012-08-10 jis tapo pilnametis. Ieškovas mokosi Panevėžio kolegijos koleginių studijų dieniniame skyriuje, Panevėžio kolegijos studijų programos Aplinkos apsauga nuolatinių studijų 1 kurse, numatoma studijų baigimo data yra 2016 m. birželio mėnuo. Ieškovo turtinė padėtis – sunki: jis gyvena būste, kurį jam suteikia motina, vertingo turto neturi, negauna jokių pajamų. Užsiėmimai ieškovui vyksta kiekvieną darbo dieną, jų trukmė – daugiau nei pusę dienos. Dėl šios priežasties ieškovas neturi objektyvios galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui. Paskaitų lankomumas geras, mokymosi rezultatai patenkinami, jis baigia mokymosi kursą, 1 semestro rezultatų vidurkis – 7,3 akademinių įsiskolinimų neturi. Ieškovo motina A. S. turi dviejų kambarių butą, nedidelės vertės automobilį, jos darbo užmokestis yra apie 2 600 Lt per mėnesį, be to, grąžina būsto kreditą. Atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, sutuoktinę, kuri šiuo metu nedirba. Jis kartu su šeima gyvena užsienyje – Norvegijos Karalystėje. Darbo užmokestis yra apie 7367 Lt per mėnesį. Atsakovui priklauso privatus gyvenamasis namas Norvegijoje, už kurį jis grąžina kreditą (apie 2000 Lt per mėnesį). Teismo vertinimu, šie duomenys rodo, kad atsakovas ieškovui privalo teikti paramą. Teismo nuomone, atsakovo turtinė padėtis, vertinant ją paramos ieškovui teikimo aspektu, yra sunkesnė nei trečiojo asmens, kadangi atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, tretysis asmuo tokių pareigų neturi. Dėl to tretysis asmuo privalo didesne dalimi prisidėti prie paramos ieškovui teikimo nei atsakovas. Teismas, nustatydamas atsakovo dalį šioje prievolėje, atsižvelgė į paramos reikalingo pilnamečio asmens poreikius, į aplinkybę, jog paramos reikalingas šalių pilnametis vaikas siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, į atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas pats pasirinko gyventi su šeima valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis, taip pat kad ieškovui 2013-09-06 buvo išmokėta 11 854 Lt draudimo išmoka, prie kurios kaupimo yra prisidėjęs ir atsakovas, bei kitas nustatytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo už šioje byloje įrodymams surinktas pažymas iš VĮ „Regitra“ (2 pažymos po 6 Lt) ir VĮ Registrų centras (2 pažymos po 14,00 Lt ir 15,10 Lt) iš viso 41,10 Lt bei kitas su bylinėjimusi susijusias išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5, 3.192, 3.194, 3.196 str. Nepilnai aiškinosi atsakovo esamą turtinę padėtį: vadovavosi tik pažymomis apie atsakovo darbo užmokestį, neatsižvelgė į tai, kad per pastaruosius penkerius metus jis padidėjo daugiau nei 30 proc., nepareikalavo kitų dokumentų, pagrindžiančių atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas už esamą ar buvusį laikotarpį, vadovavosi tik pažyma, kad teismo proceso metu atsakovo sutuoktinė buvo bedarbė, nereikalavo duomenų apie atsakovo sutuoktinei paskirtą bedarbio pašalpą, taip pat nepareikalavo pristatyti pažymų apie jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Lietuvoje bei apie jų abiejų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Norvegijoje. Teismas, turėdamas visus rašytinius įrodymus, neteisingai aiškino, kad 2013-09-06 ieškovui buvo išmokėta 11 854 Lt draudimo išmoka. Nemotyvuotai aiškino, kad prie investicinio gyvybės draudimo yra prisidėjęs ir atsakovas. Būtent pasibaigus sutarčiai naudos gavėju galėjo būti tik vienas asmuo. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, per 2013 m. rugsėjo mėn. motinai ieškovas pervedė 11 000 Lt, dėl ko šiais pinigais jis niekaip nedisponavo. Teismas nesigilino į motinos turtinę padėtį, nenustatinėjo, kokia ji yra, nors visi procesiniai dokumentai rodė, kad ji yra sunki. Nepaisant to, kad teismui buvo pateikti visi įrodymai, kad jokių pajamų ieškovas negauna, mokosi pažangiai, jokio turto neturi, teismas nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-09-06 ieškovui buvo išmokėta 11 854 Lt draudimo išmoka, prie kurios kaupimo yra prisidėjęs ir atsakovas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad piniginėmis lėšomis, gautomis išmokėjus minėtą draudiminę išmoką, naudojasi jo motina. Tai rodo, kad ir be šios, gan nemenkos finansinės paramos, ieškovas turi pakankamai piniginių lėšų studijoms, draudimine išmoka nesinaudoja, vadinasi, ieškovo materialinė padėtis yra gera. Ieškovas neišnaudojo visu galimybių savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo pragyvenimui, o būtent: ieškovo paskaitos trunka pirmadieniais – ketvirtadieniais, kartais ir penktadieniais, kas leidžia teigti, kad ieškovas turi išnaudoti galimybę susirasti darbą penktadieniais arba pasirinkti neakivaizdines studijas; atsakovas, kuris su šeima gyvena ir dirba Norvegijoje, yra kvietęs ieškovą vasaros atostogų metu atvykti pas jį, kur galėtų savarankiškai dirbti ir užsidirbti; nesikreipė dėl paskolos gavimo. Teigia, jog ieškovo nurodytos išlaidos jo išlaikymui – apie 1 120 Lt per mėnesį yra nerealios, aiškiai per didelės ir nepagristos, nes ieškovas gyvenamojo būsto nesinuomoja, gyvena būste, kurį jam suteikia tretysis asmuo. Taip pat negalima teigti, kad ieškovas pažangiai mokosi. Ieškovo mokymosi rezultatai patenkinami, jis baigia mokymosi kursą, I-ojo semestro rezultatų vidurkis – 7,3 balo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys, kad toks ieškovo mokymosi vidurkis yra nepakankamas norint gauti stipendiją, todėl jeigu ieškovas dėtų daugiau pastangų ir pažangiau mokytųsi, jam būtų mokama stipendija. Tuo tarpu šiai dienai vienintelis šeimos pajamų šaltinis yra vien tik atsakovo mėnesinis atlyginimas, kadangi nuo 2013-10-31 sutuoktinė dėl pertvarkų fabrike yra laikinai nedirbanti ir registruota darbo biržoje. Be to, kiekvieną mėnesį kredito reikia moka apie 2 000 Lt būsto kredito įmoką. Taip pat 2013-04-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista parama E. S. kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2012-08-10 iki E. S. mokysis BĮ „Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje“, bet ne ilgiau iki jam sukaks dvidešimt ketveri metai. Kadangi atsakovas dėl savo sunkios turtinės padėties neturi finansinių galimybių mokėti šių išmokų, susidarė įsiskolinimas, dėl ko yra priimtas antstolio patvarkymas areštuoti 4 759,43 Lt sumą. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, jis neturi jokių finansinių galimybių teikti ieškovui materialinę pagalbą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo A. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog aplinkybę, kad atsakovas prisidėjo prie draudimo išmokos kaupimo, patvirtino teisminio nagrinėjimo metu ir pats ieškovas bei tretysis asmuo. Šiuo metu, t. y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovui tapo žinoma, kad maždaug nuo 2014 m. pradžios ieškovas pradėjo tarnauti kariu savanoriu. Remiantis LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ 2.3 punktu, kariams savanoriams už tarnybos dienas mokama 85 procentų profesinės karo tarnybos kariams patvirtinto tarnybinio atlyginimo pirmaisiais tarnybos pagal kario laipsnį metais. Tokiu būdu, ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė visų duomenų, reikšmingų bylai spręsti. Ir tuo atveju, jeigu ieškovas tarnauja savanoriškoje karo tarnyboje, bei tam, nepaisant paskaitų tvarkaraščio, yra laiko ir galimybių, todėl kritiškai vertintini ieškovo teiginiai, kad dėl paskaitų tvarkaraščio jis neturi galimybių ieškotis ir dirbti darbo.

Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ir tretysis asmuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog ieškovas, pervesdamas 11 000 Lt draudimo išmoką į savo motinos sąskaitą, turi pakankamai piniginių lėšų. Priešingai, tuos pinigus ieškovas pervedė į motinos sąskaitą todėl, kad jie jai ir priklauso, kuri juos gavusi atidavė skolas kreditoriams. Atsakovas nei viena įmoka prie draudimo kaupimo nėra prisidėjęs. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas kartu ir dirbti, ir mokytis yra fiziškai nepajėgus, ką patvirtina visi prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai iš mokymosi įstaigos. Atsakovas meluoja, kad kvietė ieškovą per atostogas nuvykti pas jį į Norvegiją užsidirbti. Nesutinka, kad ieškovas yra nepažangus studentas: jis nėra praleidęs nei vienos paskaitos be pateisinamos priežasties, neturi jokių akademinių skolų, o tai, kad I semestro rezultatų vidurkis yra 7,3 balo, nereiškia, jog yra nepažangus. Atsakovas teismui nepateikė dokumentų, kokio dydžio pašalpą gauna jo bedarbė sutuoktinė, taip pat dokumentų apie atsakovo sutuoktinės turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Lietuvoje bei apie jų abiejų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Norvegijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, atsakovo atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, priteisiamas esant visoms CK 3.194 str.3 dalyje nurodytoms sąlygoms: tėvai, turi galimybę teikti paramą, mokomasi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų, būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str.2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N Nr. 3K-3-104/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo išvadomis tiek dėl paramos reikalingumo, tiek dėl atsakovo galimybės ją teikti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atmetamas kaip nepagrįstas ieškovo skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas nesurinko pilnos informacijos duomenų apie atsakovo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, turimą turtą. Priešingai skundo teiginiui duomenys apie atsakovo darbines pajamas, jo žmonos pajamas pateikti, tame tarpe ir paties ieškovo ( t.2, b.l.4-5,11-14, t.1,b.l.52-71). Byloje yra duomenys ir apie atsakovo vardu registruotą turtą( t.1,b.l.50-51).Registruoto turto nėra. Sutinkama su skundo teiginiu, jog byloje nebuvo tikslių duomenų apie atsakovo žmonos pajamas ir turtą, tačiau kolegija pastebi, jog J. M. nėra šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir ji neturi teisinės pareigos prisidėti prie paramos E. S. kol šis mokysis, todėl jos turtinė padėtis šio ginčo atveju nesvarbi. Vienok, atsižvelgiant į šį skundo motyvą, kolegija pasitikslino dėl J. M. vardu viešuose registruose registruoto turto ir tokio nebuvo rasta ( t.2, b.l.95-96). Įrodymų rinkimas nėra procesas be pabaigos ir teismo išvados daromos kai šalys, vykdydamos savo procesinę pareigą, teismui parteikia išvadoms padaryti pakankamų ginčui išspręsti įrodymų. Kolegijos vertinimu šiuo atveju teismo išvadoms padaryti įrodymų buvo pateikta pakankamai, atsižvelgiant į faktą, jog tik 2013-04-23 buvo priimtas sprendimas tarp tų pačių šalių ir analogiško dalyko ( ieškovas sulaukęs 18 metų mokėsi gimnazijoje ir prašė priteisti iš atsakovo paramą( civ.byla Nr.2-328-828/2013) ir turtinė atsakovo padėtis jau buvo kartą išsamiai ištirta.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovui 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo išmokėta 3000 eurų draudimo išmoka, tai pagrįstai įvertinta kaip jo turtinę padėtį apibūdinanti aplinkybė. Tai, kad ieškovas gautas lėšas pervedė motinai A. S., savaime nereiškia, jog jo turtinė padėtis dėl to objektyviai pablogėjo.

Sykiu kolegija sutinka, jog sprendime nepagrįstai nurodyta, jog prie investicinio gyvybės draudimo lėšų sukaupimo dalinai yra prisidėjęs ir atsakovas. Tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta, o iš pažymos apie kaupimo sutartį matyti, jog ji sudaryta 2003-09-01, draudėjas- A. S. ( t.1, b.l.114), o iš 1997-10-31 teismo sprendimo matyti, jog ji su ieškovu ir G. M. jau tada gyveno atskirai ( t.1,b.l.10), todėl labiausia tikėtina, jog vaiko tėvas prie investicinių lėšų kaupimo neprisidėjo. Dėl šio šis teiginys iš sprendimo šalintinas.

Kolegija nesutinka su apelianto E. S. skundo teiginiu, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendime nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Toks paskirstymas atitinka CPK 93 str. taisyklei. Ieškovas pagal įstatymą atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o nuo kitų bylinėjimosi išlaidų neatleistas.

Sykiu sutinkamai su skundo teiginiu, jog nebuvo tinkamai nuspręsta dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas pagrįstai nurodė turėjęs įrodymų ( pažymų iš Registrų centro ir Regitros) rinkimo 41,10 Lt išlaidų ( t.b.l.13-14), kurios buvo būtinos ir pagrįstos ( CPK 88 str.1 d.9 p.), bet dėl jų teismas nepasisakė. Dėl pasakyto teismo sprendimas tikslinamas ir ieškovui, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją ( patenkinta 38 proc. ) ,iš atsakovo priteisiama dalis šių išlaidų – 15,58 Lt ( 41,0 Lt x 38 proc.).

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl paramos ieškovui reikalingumo ir teismo motyvų nebekartoja. Pagrįsta teismo išvada ,jog ieškovo poreikiams reikia apie 1120 Lt mėnesiui. Reikšminga faktine aplinkybe teismas laiko ir trečiojo asmens -ieškovo motinos turtinę padėtį , nes jie gyvena kartu ir didžiosios jų šeimos pajamų gavėju kol kas yra A. S.. Pastaroji turi finansinių įsipareigojimų bankui už hipoteką apsunkintą butą, kuriame gyvena su ieškovu.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog ieškovas nesiekia pats gauti pajamų. Bylą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka, atsakovo prašymu gauti įrodymai, jog jis nuo 2013-09-18 tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5 rinktinėje ir gauna atlyginimą , kurio dydis kinta priklausomai nuo tarnybos laiko ir sudaro per mėnesį vidutiniškai 347,5 Lt ( t.2, b.l.89-90). Kolegijos vertinimu, gaunant tokio dydžio pajamas negalima teigti, jog parama tapo nebereikalinga, nes kaip minėta pajamos kinta ( nuo 885,77 Lt 2014 m. kovą iki 147,03 Lt 2014 m. liepą) ir nesiekia reikalingos pragyvenimui teismo nustatytos sumos. Tikėtina, jog prasidėjus mokslo metams ieškovas kaip dieninių studijų dalyvis neturės daugiau laiko skirti tarnybai savanorių pajėgose, nuo ko priklauso atlyginimo dydis.

Kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentais, kad ieškovas galėjo siekti gauti stipendiją pagal Mokslo ir studijų įstatymą, bet tokių pajamų gavimo galimybė tiksliai nežinoma, bylos nagrinėjimo laikui duomenų apie tokių pajamų gavimą įrodymų neteikta, pirmos instancijos teismas nemotyvavo ar į šią aplinkybę( nesikreipimą į studijų fondą) kaip nors atsižvelgė nustatydamas reikalingos paramos dydį. Pastebima, jog teikiamos stipendijos apmokestinamos 5 proc. dydžio palūkanomis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog esant įrodymams apie tokių stipendijų ieškovui paskyrimą bei jų dydį, kitų duomenų apie ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, jis gali inicijuoti procesą dėl paramos sumažinimo ar nutraukimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia negalįs teikti 150 Lt kasmėnesinės paramos sūnui dėl jo labai sunkios finansinės padėties. Pirmos instancijos teismas motyvavo kodėl sprendė, jog atsakovo padėtis yra sunkesnė nei trečiojo asmens ir kodėl vaiko motina turi daugiau nei tėvas remti ieškovą. Kolegija su teismo motyvacija iš esmės sutinka.

Nurodydamas esantis vienintelis šeimos( bedarbė žmona ir du nepilnamečiai vaikai) išlaikytojas atsakovas neteikia duomenų apie visas šeimos pajamas, tikėtinai gaunamas Norvegijoje- J. M. , jeigu ji iki šiol neįsidarbino, gautą nedarbo pašalpą. Atsakovas turi dar du vaikus, gim. 2000-09-27, ir 2003-05-15, todėl tikėtina šeima gauna ir vaikų pinigus. Dėl šio sprendžiama, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei galima spręsti tik iš jam mokamo darbo užmokesčio.

Aplinkybė, jog atsakovo šeima turi įsipareigojimų bankui už perkamą būstą nereiškia, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Iš dokumentų matyti, jog įmokos už būstą pradėtos mokėti 2011-02( t.1,b.l.76-78), t.y. ieškovui dar esant nepilnamečiu ir atsakovui turint pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Nepaisant to, atsakovas prisiėmė tokius įsipareigojimus tikėtina tik įvertinęs, jog galės išlaikyti vaiką. Lietuvoje įprasta, jog po vidurinio mokslo pabaigos jaunuoliai tęsia mokslus kitose mokymo įstaigose. Taigi, atsakovas būdamas įžvalgus tėvas , turėjo įvertinti, jog tokia tikimybė yra reali ir turės vaiką paremti. Atsakovo nurodytos skolos dėl kurių priimtas antstolio patvarkymas irgi susijusios su ieškovo išlaikymu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006; kt). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).

Skundo argumentai, jog ieškovo nurodytos išlaidos nerealios, nes bankų duomenimis jos nesiekia nė 900 Lt, nepagrįsti, nes banko pateikiami apibendrinti duomenys yra 2011 metų, jie apibendrinti ir neatspindi konkretaus asmens poreikių, kurių nustatomi individualaus ginčo atveju.

Teiginys, jog ieškovas nėra pažangus( vidurkis 7,3 ), kolegijos vertinimu klaidingas.

CK 3.194 str.3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 str.2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 str.3 dalis). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad, spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Iš mokymo įstaigos rašto matyti, jog ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje studijų vietoje, akademinių įsiskolinimų neturi. Pažangaus studento sąvokos švietimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikta. Lietuvių kalbos žodyne (žr. interneto puslapį http://www.lkz.lt/) žodis „pažangus“ aiškinamas kaip darantis pažangą moksle (viena iš reikšmių). Mokslinių terminų žodyne pažangus studentas - studentas, neturintis akademinių įsiskolinimų ( žr.http://www.astro.ff.vu.lt/~viktoras/terminai/.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apelianto E. S. apeliacinį skundą tenkinti dalinai, G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimą civ.byloje Nr.2-19-400/2014 pakeisti ir papildomai priteisti E. S. iš G. M., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų 15,58 Lt.

Pašalinti iš teismo sprendimo aprašomosios dalies teiginį, jog G. M. yra prisidėjęs prie 2013-09-06 E. S. išmokėtos 11845 Lt draudimo išmokos sukaupimo.

Likusioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėNijolė D. S.