Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G. S.“, UAB „Prienų vandenys“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Trakų energija“, UAB „Prienų butų ūkis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), UAB „B2Kapital“, G. Ž., antstoliai I. B., S. V., A. K., D. K., D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.3 laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą V. Ž. atžvilgiu įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 914,76 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10.1 Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai vertino duomenis ,apibrėžiančius pareiškėjo turtinę padėtį ir jo sąžiningumą. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nesąžiningumą siejo su 2020-2021 metais deklaruotomis mažomis pajamomis. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas pirmasis karantinas dėl Covid- 19 pandemijos plitimo, kuris ir buvo skelbiamas ir vėliau, per 2021 metų laikotarpį, kurio metu buvo ribojamas asmenų judėjimas teritorijose, ribojamas bendravimas su kitais asmenimis, buvo sustabdyta daugelis ūkinių veiklų. Tai objektyviai suvaržė apelianto galimybes gauti užsakymus, juos įvykdyti, įsidarbinti ir gauti daugiau pajamų.

10.2 Teismas nepagrįstai pareiškėjo nesąžiningumą siejo su faktu, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo bent iš dalies sumažino įsiskolinimą kreditoriams, ieškojo darbo ar kitaip siekė padidinti gaunamas pajamas, nes tokios galimybės buvo apribotos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios faktinės aplinkybės dėl Covid-19 karantino paskelbimo valstybės mastu. Sudarytų sandorių sąrašas 2020 m. kovo 24 d. – 2023 m. kovo 24 d. patvirtina, kad pasibaigus pandemijos suvaržymams, pareiškėjas pradėjo gauti statybinio pobūdžio veikios užsakymus, taip pat atsirado galimybė gauti papildomų pajamų už metalo laužo pardavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas padidinti savo pajamas ir laikotarpiu nuo 2022 m. iki bankroto bylos nagrinėjimo momento uždirbo viso – 9 125,41 Eur pajamų.

10.4 Pareiškėjo pateikti įrodymai, t.y. kandidatavimo sąrašas į įvairias pareigas, gyvenimo aprašymai, išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, patvirtina faktą, kad pareiškėjas siekė atkurti mokumą, dėjo ir deda pastangas surasti papildomą darbą.

10.6 Teismas netinkamai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, kuris būtų nukreiptas į mažų pajamų gavimą, vengimą atsiskaityti su kreditoriais ir jo nesąžiningumą. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas, ėmėsi ir toliau imasi priemonių ieškoti papildomo darbo, patvirtina apelianto siekį atkurti mokumą ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Valstybės mastu apibrėžtos objektyviosios suvaržymo priemonės pandeminiu laikotarpiu, taip pat tiek šiuo pagrindu, tiek ir dėl vykstančio karo Ukrainoje atsiradę rinkos pokyčiai statybinėje veikloje, negali būti pagrindu pripažinti, jog pareiškėjas yra tariamai nesąžiningas, nes jis negalėjo uždirbti daugiau pajamų.

11.1 Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų išdėstymo ar modifikavimo ir nuosekliai vykdęs turimus įsipareigojimus. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ siūlė pareiškėjui skolos padengimo grafiką pritaikant nuolaidas, tačiau pareiškėjas ignoravo siūlomą pagalbą. Pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams tik didėjo. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, reikšminga tai, kad jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių jo siekį sumažinti kreditorių reikalavimus per paskutinių trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo. Pareiškėjo pasyvus elgesys sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjo pasyvumas ir nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, laikytinas nesąžiningu ir yra savarankiškas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

11.3 Teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų, turėdamas finansinių įsipareigojimų, nesiėmė jokių realių priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, padidinti pajamas, nesilankė užimtumo tarnybos siūlomose nemokamuose profesijos įgijimo ir/ar keitimo programose, nesiregistravo darbuotojų paieškos įmonėse, kurios teikia nemokamo įdarbinimo paslaugas.

11.4 Pareiškėjas prašė skirti 600 Eur poreikiams tenkinti, 225 Eur individualiai veiklai vykdyti, o likusi 100 Eur suma turėtų padengti bankroto administravimo išlaidas ir bankroto administratorės atlyginimą. Todėl nėra aišku, kaip pareiškėjas atkurs mokumą neskirdamas ir neturėdamas lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, todėl nemokumo bylos neiškėlimas atitinka kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra nemokus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.

16. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas).

18. Remiantis suformuota naujausia kasacinio teismo teisės aiškinimo taisykle, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjo nesąžiningų sandorių ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normą yra būtent nesąžiningas pasyvus pareiškėjo elgesys – nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sąlygų jiems didėti sudarymas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, pareiškėjo elgesys laikytinas sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šias išvadas teismas padarė, vertindamas pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neatskleidė realios savo turtinės padėties, elgėsi pasyviai, nesiekiant padidinti gaunamų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismas vertino, kad pareiškėjas, turėdamas darbo patirties, paklausią specialybę, vykdydamas paslaugų ir darbo rinkoje paklausią individualią statybos paslaugų veiklą, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnes pajamas, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą.

21. Apelianto teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai vertino duomenis apibrėžiančius pareiškėjo turtinę padėtį ir jo sąžiningumą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo nesąžiningumą siejo su 2020-2021 metais deklaruotomis mažomis pajamomis, faktu, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo bent iš dalies sumažino įsiskolinimą kreditoriams, ieškojo darbo ar kitaip siekė padidinti gaunamas pajamas, nes tokios galimybės buvo apribotos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios faktinės aplinkybės dėl Covid-19 karantino paskelbimo valstybės mastu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

22. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

23. Dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbta ekstremalioji situacija, o 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. 2020 m. rudenį šalyje prasidėjus antrajai pandemijos bangai 2020 m. lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris tęsėsi iki 2021 m. liepos 1 d. Tačiau šalyje nebuvo taikomi apribojimai susiję su darbo santykiais, darbinės veiklos vykdymu.

24. Pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 13 d. vykdo individualią veiklą (CBP-2385 priedas Nr.6). Pareiškėjas 2020 m. deklaravo 200 Eur, o 2021 m. – 250 Eur pajamas, didesnes pajamas (t. y. 7 255,84 Eur) deklaravo tik 2022 metais (CBP-2385 priedas Nr.7). Už 2020 m. kovo 24 d. – 2023 m. kovo 24 d. laikotarpį pateikiami duomenys apie sudarytus sandorius, iš kurių matyti, kad sąraše anksčiausiai sudarytas sandoris buvo tik 2022 m. balandžio 29 d. (metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis) (CBP-2385 priedas Nr.18), nors visuotinis karantinas šalyje tęsėsi iki 2021 m. liepos 1 d. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo bent iš dalies sumažino turimus įsiskolinimus kreditoriams, ar siekė susirasti geriau apmokamą darbą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo kandidatavimo siekiant įsidarbinti data – 2023 m. kovo 10 d. (CBP-2385 priedas Nr.16), iš esmės beveik sutampa su šio teisminio proceso pradžia (pareiškimas pateiktas 2023 m. kovo 29 d.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjas neatskleidė duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį, elgėsi pasyviai, nesiekdamas padidinti gaunamų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kas vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningumas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios nesąžiningą pareiškėjo elgesį (sąmoningą neveikimą), lėmusį jo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti FABĮ straipsnio 1 dalies reguliavimo, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.

26. Apeliantas nurodo, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai (sudarytų sandorių sąrašas 2020 m. kovo 24 d. – 2023 m. kovo 24 d.) patvirtina, kad pasibaigus pandemijos suvaržymams, pareiškėjas pradėjo gauti statybinio pobūdžio veikios užsakymus, taip pat atsirado galimybė gauti papildomų pajamų už metalo laužo pardavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas padidinti savo pajamas. Taip pat nurodo, kad kandidatavimo sąrašas į įvairias pareigas, gyvenimo aprašymai, išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, patvirtina faktą, kad pareiškėjas siekė atkurti mokumą, dėjo ir deda pastangas surasti papildomą darbą.

27. Kaip matyti, pareiškėjas siekia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtų įvertinti byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu būtų padarytos kitokios, t.y. apeliantui palankios išvados.

28. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).

29. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantui nepalankius motyvus ir priėmė nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Apeliantas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.