- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- A15.-1993-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01516-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Darius Novikas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., jo atstovui advokatui Dariui Novikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini),
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2020 m. gegužės 19 d., 9.55 val., važiuodamas automobiliu F. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į greta stovinčią transporto priemonę Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinęs abi transporto priemones A. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį (nustatytas 2,75 ‰ promilių girtumas). Tuo savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. Š. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad grįžęs iš darbo namo, parkuodamas automobilį užsižiūrėjo į kitą pusę ir apgadino kitą automobilį, tai yra, nukrito automobilio veidrodžio gaubto plastmasės gabaliukas, veidrodėlio stiklinė dalis apgadinta nebuvo. Parkuojant automobilį greitis galėjo būti apie 5-10 km/h. Parkuodamas matė, kad kažką jam šaukia, mosikuoja kitas asmuo. Sukėlus eismo įvykį, jį apėmė panika, stresas. Apgadinimai nebuvo dideli, todėl nutarė už apgadinto automobilio lango palikti raštelį ir viską išspręsti be policijos, bet iš karto to nepadarė. Tuo metu nežinojo, kieno automobilį jis apgadino. Žino, kad sukėlus eismo įvykį turi kviesti policijos pareigūnus arba ieškoti automobilio savininko, tačiau tuo metu dėl nepaaiškinamų priežasčių jam kilo mintis pasielgti taip. Savo automobilį priparkavo kitoje vietoje. Jeigu būtų ieškojęs automobilio savininko ir palikęs savo automobilį, tai jo automobilis būtų kliudęs eismui. Nežino, jog paskambinęs į policiją ir pasakęs automobilio valstybinius numerius, gali sužinoti automobilio savininką. Padaryti apgadinimai nebuvo tokie, dėl kurių reiktų slapstytis, todėl bėgti ir slėptis tikrai neketino. Kieme gyvena beveik 40 metų, vieni kitus puikiai pažįsta, jokių pykčių su kaimynais nėra. Kaimynę, kurios automobilį kliudė, pažįsta, santykiai su ja yra geri. Žalą kaimynei atlygino. Žmogų, kuris iškvietė policijos pareigūnus, jis pažįsta, tačiau su juo nebendravo. Alkoholį vartojo iš vakaro, taip pat ir po eismo įvykio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir atstovo klausimus.
Teismo posėdyje liudytojas D. L. paaiškino, kad įvykis galėjo būti šių metų gegužės 19 d., jis ryte, apie 10 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jam paėjus 15-20 metrų, pravažiavo automobilis, kuris kliudė kito automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį - veidrodėlis nulinko ir liko kaboti ant laidų, nukrito tam tikros automobilio dalys. Matė automobilių kontaktą. Vairuotojas, norėdamas prisiparkuoti, sustojo. Priparkavęs atbulomis (duomenys neskelbtini), priešais elektrinės skydinės pastatą, vairuotojas išlipo iš automobilio, jis jam pasakė, jog šis kliudė kitą automobilį, tačiau vairuotojas į kalbas nesileido. Asmuo tikrai matė, kad apgadino kitą automobilį, be to jis [liudytojas D. L.] mėgino parodyti padarytus apgadinimus. Kilus įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus - nuo asmens lyg ir sklido alkoholio kvapas, jis [liudytojas D. L.] pasakė, kad kvies policiją. Bandė vairuotoją sulaikyti, tačiau vairuotojas apėjo iš kitos pusės savo automobilį ir nuėjo. Liudytojas pats vairuoja, jam žinoma, jog įvykus eismo įvykiui nebūtina kviesti policijos pareigūnus, jeigu abu eismo dalyviai yra įvykio vietoje ir yra blaivūs. Šiuo atveju jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotoją A. Š. atpažino, jie yra kaimynai ir vieni kitus gerai pažįsta. Jam buvo žinoma, kurioje laiptinėje gyvena apgadinto automobilio savininkas, tik nežinojo tikslaus buto. Pagarsinus D. L. paaiškinimus, duotus tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad tuo rašydamas paaiškinimą visas įvykio aplinkybes prisiminė geriau, paaiškinimą rašė skubėdamas, kadangi reikėjo į darbą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Šalies argumentai
D. L. byloje pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 19 d., 9.55 val., automobilis F. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasuko į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas palei namą vairuotojas automobiliu kliudė automobilį O. A., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savo automobilio veidrodėliu numušdamas automobilio O. A. vairuotojo pusės veidrodėlį. Pamatęs jį, automobilio vairuotojas kelioms sekundėms sustojo ir bandė toliau važiuoti, tačiau jam spėjus užbėgti, vairuotojas automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini). Parkuodamas atbulomis trenkėsi į elektros pastotės sieną. Jis vairuotojui pasakė, kad lauktų policijos, tačiau vairuotojas nuėjo prie (duomenys neskelbtini), esančio namo pirmos laiptinės kur kalbėjo su žmona (galimai). Po pokalbio vyras pėsčiomis nuėjo. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, tai yra svirduliavo, kalbant nuo jo sklido alkoholio kvapas (8 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausio patrulio M. L. 2020 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 10 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. D. L. paaiškino, kad matė, kaip galimai neblaivus automobilio Ford, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kliudė stovintį automobilį Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininko nėra) ir pasišalino link Maximos. Parodžius automobilio Ford savininko A. Š. nuotrauką pranešėjui, šis patvirtino, jog būtent šis žmogus vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. A. F. apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, automobiliui Opel - kairės pusės veidrodėlis. Nustatyta automobilio Opel savininkė A. P.. Paskambinus A. Š., šis patvirtino, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodė, kad šiuo metu vartoja alkoholį. Paprašius grįžti į įvykio vietą, A. Š. po 15 min priėjo prie policijos pareigūnų. Asmuo paaiškino, kad vairavo ir kliudė minėtą automobilį, tačiau kodėl pasišalino, neatsakė. Nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. Patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas pirmu pūtimu - 2.65 ‰ girtumas; antru pūtimu 2,75 ‰ girtumas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (5 b. l.).
Byloje pateiktame eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius; transporto priemonių F. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai: automobiliui F. M., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis; automobiliui O. A., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (6-7 b. l.).
C. V. I. G., ADB pateiktas raštas patvirtina, jog 2020 m. gegužės 19 d., įvykusio eismo įvykio metu padaryta žala – 120,86 Eur (23 b. l.).
A. D. Alcotest 7510 (patikros sertifikatas 1217340, sertifikatas galioja iki 2020-10-02) rodmenų pažyma patvirtina, kad A. Š. 2020 m. gegužės 19 d., 10.50.32 val., nustatytas 2,65 ‰ girtumas; 11.08.11 val. nustatytas 2,75 ‰ girtumas (10, 11, 12 b. l.).
2020 m. gegužės 19 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėti A. Š. nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (13 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo
Bylą nagrinėjant teisme traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo A. Š. savo kaltės dėl to, jog parkuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, iš esmės neneigė. A. Š. teigimu, jis suvokė ir suprato, kad parkuodamas savo automobilį apgadino kitą automobilį. Po šio įvykio susinervino, tačiau pamatęs, kad apgadinimai nėra žymūs, nutarė policijos pareigūnų į įvykio vietą nekviesti. Ne kartą yra matęs savo kieme už automobilių valytuvų paliktus raštelius su telefono numeriais dėl eismo įvykio, pats taip pat buvo nusprendęs palikti už apgadinto automobilio valytuvo savo telefono numerį ir dėl šio įvykio su nukentėjusiuoju susitarti gražiuoju. Bėgti ir slėptis tikrai neketino.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015 ir vėlesnės).
Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir vėlesnės).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog A. Š. suprato, kad savo vairuojamu automobiliu apgadino kitą automobilį, matė sukeltus padarinius – nulaužtą veidrodėlį. Tai, jog parkuodamas savo automobilį apgadino kitą automobilį, A. Š. iš karto po įvykio pranešė ir D. L., kuris tiesiogiai matė automobilių kontaktą ir buvo netoliese. Liudytojo teigimu, pamatęs eismo įvykį, tai yra, kad vairuojamu automobiliu asmuo užkabino šalia stovintį automobilį, nulauždamas keleivio dešinės pusės veidrodėlį, apie tai pasakė eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui A. Š.. Kaip teisme paaiškino liudytojas D. L., A. Š. su juo dėl įvykio į kalbas nesileido, todėl A. Š. pasakė, jog kvies policiją ir paprašė A. Š. niekur neiti, tačiau A. Š. į tai nekreipė dėmesio, apėjo iš kitos pusės savo automobilį ir pasišalino. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, jog atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai telefonu susisiekė su A. Š. ir jis jiems pripažino, jog sukėlė eismo įvykį ir pasišalino; tokio savo elgesio motyvų asmuo nurodyti negalėjo.
Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyti du galimi elgesio variantai asmeniui, susijusiam su eismo įvykiu, kuriuo metu buvo padaryta tik turtinė žala ir nėra įvykio vietoje nukentėjusio asmens, tai yra asmuo privalo: pranešti apie tai nukentėjusiajam, nesant tokios galimybės - policijai. A. Š. teismo posėdyje pripažino, kad jam šie Kelių eismo taisyklių reikalavimai yra žinomi. Tai, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi ilgą vairavimo patirtį ir žino savo, kaip eismo dalyvio pareigas, jo elgesys, suvokiant sukėlus eismo įvykį ir padarius kitam asmeniui žalą, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, vertintini kaip tyčiniai. A. Š. pasirinktas elgesio variantas (norėjo surasti apgadinto automobilio savininką, bet nieko dėl to nepadarė, savininko neieškojo) neleidžia spręsti, kad A. Š. tinkamai atliko Kelių eismo taisyklėse numatytas pareigas. A. Š. net ir informuotas D. L., jog dėl šio įvykio bus kviečiama policija, sąmoningai nepasiliko eismo įvykio vietoje, o nuėjo į kavinę, kurioje vartojo alkoholį. Tokioje situacijoje atsakingas ir pareigingas vairuotojas, turintis ilgą vairavimo patirtį, be to, įvertinęs tai, kad eismo įvykis įvyko daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kur ilgus metus gyvena ir jis pats, suvokdamas kilusias pasekmes, informuotas apie tai, jog dėl įvykio bus kviečiama policija, neturėjo ignoruoti esamos situacijos, o privalėjo pasilikti įvykio vietoje ir išsiaiškinti visas aplinkybes. A. Š. nurodyti teiginiai, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino ne vengdamas atsakomybės, o nusprendęs šią situaciją spręsti be policijos, tariantis su apgadinto automobilio savininku, nešalina asmens atsakomybės dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo. Vertinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens A. Š. elgesį - tai, jog jis suvokdamas sukėlęs eismo įvykį ir dėl šio įvykio atsiradusią žalą - 120,86 Eur, kuri neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žinodamas pareigą likti eismo įvykio vietoje, sąmoningai iš jos pasišalindamas - konstatuotina, jog A. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas Kelių eismo taisyklių punktas, kurį pažeidė A. Š. pasišalindamas iš eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala, nepranešdamas apie tai nukentėjusiajam arba policijai. Vertinant tai, kad ši A. Š. veika įrodyta, teismas tikslina administracinio nusižengimo protokolą ir nurodo, jog A. Š. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.
ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nenumatyti ANK, norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių pažeidimų asmuo yra traukiams administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių spręstina, jog A. Š. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis parkuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito automobilio, dėl to kliudė šalia buvusią transporto priemonę Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant A. Š. veiksmus, konstatuotina, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus ir būtent tai sąlygojo eismo įvykio kilimą, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo
A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus, nuoširdžiai gailėjosi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (ANK 426 straipsnyje padarytas nusižengimas vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas), į nustatytą A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad A. Š. po nusižengimų padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, nusižengimu padarytą turtinę žalą atlygino, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Be to, A. Š. neteistas, baustas administracine tvarka, rūpinasi savo tėvais, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, augina nepilnametį vaiką. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai A. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant minimalias ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, A. Š. atžvilgiu taikytina ANK 28 straipsnyje įtvirtinta administracinio nusižengimo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsniu, teismas
nutaria:
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi skirtas nuobaudas subendrinti ir A. Š. skirti galutinę 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti A. Š., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115098384.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.