Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis, II-165-761/2021

Teismas: Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-12
Bylos Nr.: II-165-761/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01112-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Grąžinti bylą iš naujo tirti.

Teisėjas: Osvaldas Briedis (pirm.)
Institucija: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

12.15Srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas (ANK 260 str.)
21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-165-761/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01112-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15; 21.9.9; 21.9.10; 21.10.4 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 12 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda G. B., jos atstovui advokatui V. B.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Peleckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3599-2021, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Astos Peleckienės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3599-2021 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 260 straipsnio 4 dalį 75 eurų dydžio bauda. 2021 m. balandžio 13 d. atlikus G. B. ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (13.3)-PA-1211) nustatyta, kad ūkyje įrengta tiršto mėšlo rietuvė, kurioje sukauptas ženklus mėšlo kiekis (lyginant su turimais galvijais) rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Taip ūkininkė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais, patvirtintų „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ (toliau – ir Aprašas) nustatytus 14.4 punkto reikalavimus. 2021 m. balandžio 19 d. ūkininkei G. B. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (13.3)-PN-149, kuriuo buvo nurodyta iki 2021 m. gegužės 14 d. išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą. 2021 m. gegužės 19 d. atlikus minėto sklypo ir jame esančios tirštojo mėšlo rietuvės patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (13.3)-PA-1901) nustatyta, kad sukauptas tirštas mėšlas toliau sandėliuojamas rietuvėje. Tirštasis mėšlas neišvežtas ir nepaskleistas. Nustatyta, kad G. B. srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą padarė pakartotinai.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2021 m. rugsėjo 24 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos persiųstas G. B. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3599-2021, panaikinimo.

3. Skunde nurodoma, jog G. B. neginčija fakto, kad tirštasis mėšlas sandėliuojamas ilgiau kaip 6 mėnesius, tačiau tirštasis mėšlas laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nepadarytas teisės pažeidimas ir nėra asmens kaltės. Visų pirma, už Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 14.4 punkto pažeidimą G. B. baudžiama antrą kartą, tačiau taikant skirtingus ANK straipsnius. 2021 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-ADD-ANR_N-2664-2021 G. B. buvo nubausta už tai, kad ji neįvykdė duoto privalomo nurodymo, kuriuo buvo nurodyta iki 2021 m. gegužės 14 d. vadovaujantis Aprašo 14.4 punktu iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą, kuris rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Taigi šiuo atveju yra idealioji nusižengimo sutaptis, nes G. B. už mėšlo nesutvarkymą atsakomybėn traukiama pagal 2 skirtingus straipsnius (privalomo nurodymo sutvarkyti mėšlą neįvykdymas (ANK 317 straipsnio 1 dalis) ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas (ANK 260 straipsnio 4 dalis)), todėl asmuo nubaustas už tą patį pažeidimą 2 kartus paskiriant 2 savarankiškas administracines nuobaudas.

Šalies argumentai

4. G. B. nurodė ir jos kaltę šalinančią priežastį, kodėl neturi galimybės išvežti mėšlą. Vienintelį teisėtai įrengtą įvažiavimą į sklypą ir sklype esantį kelią su danga tvora užtvėrė kaimynas I. M. su kuriuo vyksta ginčas dėl tvoros užtvėrimo ir kelio įsigijimo iš valstybės. I. M. tvora apribojo galimybę sunkiajai specializuotai technikai įvažiuoti į sklypą ir išvežti mėšlą. Šios aplinkybės institucija nepagrįstai nesiaiškino ir I. M. neapklausė. Kito teisėto įvažiavimo nėra. Šiuo metu greta tvoros įrengta laikina neteisėta nuovaža yra per siaura specialios technikos įvažiavimui. Faktą, kad užtvertas kelias ir nėra galimybės išvežti mėšlą patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi nebuvo laikomasi nekaltumo prezumcijos, teisingo proceso principų, nes G. B. kaltė yra preziumuojama, nebuvo atsižvelgta į tai, kad G. B. yra sudaryta fizinė kliūtis – pastatyta tvora, kliudanti patekti į sklypą ir išvežti mėšlą.

5. G. B. neatliko veikos, už kurią numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 260 straipsnį. Institucija 2021 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte nustatė, kad rietuvėje sandėliuojamas 9 galvijų tirštasis mėšlas, kas atitinka 6,6 SG (sąlyginius galvijus). Tokiam sąlyginių galvijų skaičiui yra taikomi Aprašo su pakeitimais 8 punkto reikalavimai (Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandams hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką). Institucija nenustatė, kad būtų pažeisti šie reikalavimai.

6. Institucija nepagrįstai taiko Aprašo 14.4 punkto reikalavimą (rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius). Aprašo 14.4 punkto iki 6 mėnesių kaupimo reikalavimas yra taikomas tik tirštajam mėšlui, sandėliuojamam tręšiamuose laukuose. G. B. tirštojo mėšlo nekaupia tręšiamuose laukuose. G. B. tirštąjį mėšlą kaupia rietuvėje prie tvarto, todėl jai taikomi Aprašo 8 punkto reikalavimai ir nėra taikomas Aprašo 14.4 punktas. Rietuvė įrengta prie tvarto. Šį faktą patvirtina Institucijos padarytos nuotraukos, kuriose užfiksuota rietuvė prie tvarto. Tačiau Institucija atlikdama patikrinimus nenustatė fakto, kad G. B. šalia tvarto rietuvėje esantis tirštasis mėšlas būtų kaupiamas nesilaikant Aprašo 8 punkto reikalavimų ir būtų teršiama aplinka arba kiltų grėsmė aplinkos užteršimui.

7. Be to, G. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021m. kovo 19 d. nutarimu byloje Nr. 10-A/2020, prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Priimtas nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai taikant teisės normas, jame nurodytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl G. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Atlikus G. B. ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, kad ūkyje įrengta tiršto mėšlo rietuvė, kurioje sukauptas ženklus mėšlo kiekis (lyginant su turimais galvijais) laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Šią aplinkybę patvirtino ir pati G. B., o ir skunde šios aplinkybės ji neginčija. Priešingai nei teigia pareiškėja, Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nustačiusi nusižengimo faktines aplinkybes pagrįstai taikė Aprašo 14.4 punkto reikalavimą. Iš Aprašo II skyriuje „Mėšlo ir srutų kaupimas ir laikymas“ nustatytų reikalavimų galima aiškiai suprasti, kad tirštasis mėšlas rietuvėje gali būti kaupiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiai, jei jis kaupiamas rietuvėje prie tvarto (Aprašo 5, 8, 10 punktai) ar laikomas (kaupiamas) tręšiamuosiuose laukuose (Aprašo 6 punktas). Kitaip tariant, ar tirštasis mėšlas rietuvėje bus kaupiamas prie tvarto, ar jis bus laikomas (kaupiamas) tręšiamuosiuose laukuose, yra nustatytas vienas terminas - ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tirštasis mėšlas sandėliuojamas tirštojo mėšlo rietuvėje, kuri yra žemės ūkio paskirties sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukų matyti, kad prie sandėliuojamo tirštojo mėšlo krūvos nėra jokio pastato. Byloje nėra duomenų, jog tirštojo mėšlo rietuvė yra prie tvarto ar kitokio pastato.

10. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek priimant skundžiamą nutarimą, Institucija vertino aplinkybes, susijusias su įvažiavimais (išvažiavimais) į sklypą. Administracinio nusižengimo byloje yra duomenys apie pravažiavimus, vedančius nuo tirštojo mėšlo rietuvės į šalia esantį G. B. priklausantį žemės sklypą. Tad skunde minima aplinkybė, jog nebuvo galimybės sutvarkyti mėšlą, nes kaimynas užtvėrė įvažiavimą tvora, visiškai nepagrįsta, jokie proceso principai nepažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu G. B. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. Paaiškino, jog ūkininkauja daugiau kaip 10 m. Mėšlai visada būdavo išvežami laiku ir tik tada kai kaimynas užtvėrė kelią, ji nebegali išvežti mėšlo, nes ten nepravažiuoja jokia technika. Jau keli metai kai kelias užtvertas. Kaimynas M. užtvėrė kelią ir pats skundžia ją aplinkos apsaugai. Šiuo metu dėl minėto kelio byla yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame teisme. Mėšlas laikomas prie tvarto, t.y. apie 10 metrų atstumu nuo fermos pastatų, kur laikomi gyvuliai. Nuo kaimyno M. tvoros mėšlas yra gal apie 3 metrų atstumu. Iki fermos nėra kito įvažiavimo. Dabar ji važiuoja per pievas, turi provėžas. Ten pravažiuoja tik su lengvuoju automobiliu. Su didesne technika nepravažiuoja. Žemės prie ūkinio pastato netręšia mėšlu, nes priešingu atveju „paskęstų“, nebegalėtų privažiuoti. Yra tik ta viena mėšlo rietuvė. Ji nedaro jokio pažeidimo. Jau daug kartų buvo tikrinta Klaipėdos gamtos apsaugos, buvo žiūrima kaip mėšlas sandėliuojamas, kokie atstumai, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Terminas 6 mėnesiai yra nustatytas kur nėra rietuvės kieto pagrindo ir laikomas prie ūkinio pastato. Tokiai mėšlo rietuvei, kur yra pagrindas, nėra taikomas 6 mėnesių terminas. Mėšlas nėra laikomas tręšiamuose laukuose, jis laikomas prie ūkinio pastato.

Atsiliepimas

12. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Asta Peleckienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. nutarimu G. B. nubausta pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, už privalomo nurodymo nevykdymą. Tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nubausta pagal ANK 260 straipsnio 4 dalį. Pažeidimų laikas yra skirtingas, todėl negalima teigti, kad tai ta pati veika. Nėra idealios sutapties. Institucija pagrįstai taikė Aprašą, tirštasis mėšlas negali būti laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Šį terminą G. B. pažeidė ir būtent dėl to yra formuojamas kaltinimas. Mėšlo rietuvė laikoma žemės ūkio paskirties žemėje, tręšiamoje žemėje, ne prie tvarto. Nėra tokių duomenų, kad kaupiamas prie tvarto, yra duomenys, kad kaupiamas žemės sklype. Aprašo 14.4 punktas tinka. Žemių krūva matosi prie tvarto, o toliau matosi mėšlo krūva. Prie mėšlo krūvos nėra jokio pastato. Pareiškėja pasakė, kad atstumas yra 10 metrų nuo pastato. Apraše atstumas nenurodomas, jei jau 10 metrų tai ne prie pastato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

13. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

14. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

15. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistai 2021 m. balandžio 13 d. atliko ūkio neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu, ūkyje nustatyti mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimai. Dėl nustatytų pažeidimų 2021 m. balandžio 19 d. pareiškėjai buvo surašytas nutarimas pagal ANK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Be to, duotas privalomasis nurodymas iki 2021 m. gegužės 14 d. išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą, kuris rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Pasibaigus nurodymo įvykdymo terminui 2021 m. gegužės 19 d. atliktas neplaninis pareiškėjos ūkio patikrinimas, siekiant išsiaiškinti ar įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimai. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad nurodymas buvo neįvykdytas, todėl 2021 m. birželio 28 d. nutarimu G. B. nubausta pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 225 Eur bauda, už privalomo reikalavimo neįvykdymą. Be to, G. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Astos Peleckienės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3599-2021 nubausta pagal ANK 260 straipsnio 4 dalį 75 eurų dydžio bauda, už tai, kad ūkyje įrengta tiršto mėšlo rietuvė, kurioje sukauptas ženklus mėšlo kiekis (lyginant su turimais galvijais) rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius.

16. Administracinė atsakomybė pagal ANK 260 straipsnį kyla už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (kitų, negu šio straipsnio 1 dalyje, srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas), padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų. Ši norma yra blanketinė, konkrečiu atveju ji nukreipia į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais, patvirtintą Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Šio Aprašo 14.4 punkte įtvirtinta, kad laikant tirštąjį mėšlą laukuose, rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

17. Išnagrinėjus pateiktą medžiagą, išklausius šalių pozicijas, matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad mėšlas laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nėra. G. B. pripažįsta, jog mėšlą sandėliuoja ilgiau nei pusmetį. Tačiau G. B. tvirtina, jog ji tirštojo mėšlo nekaupia tręšiamuose laukuose, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomas Aprašo 14.4 punktas draudžiantis mėšlą laukuose laikyti ilgiau kaip 6 mėnesius. Pareiškėja teigia mėšlą kaupianti prie tvarto, todėl jai turėtų būti taikomi Aprašo 8 punkto reikalavimai. Taigi nagrinėjamos bylos atveju kilo klausimas dėl kaupiamo tirštojo mėšlo buvimo vietos ir atitinkamai kokie reikalavimai jo sandėliavimui turėtų būti taikomi, t. y. kaip laikomam prie tvarto ar tręšiamuose laukuose.

18. Iš byloje esančių fotolentelių, matyti, jog netoli mėšlo krūvos yra ūkiniai pastatai, taip pat už tvoros esantis gyvenamasis namas. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl laikomo mėšlo buvimo vietos ir jo laikymui nustatytų reikalavimų taikymo. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. 2021 m. gegužės 24 d. aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo akte nurodyta, jog G. B. ūkyje laikoma 6,6 sąlyginių galvijų (SG). Taigi vadovaujantis aprašu ji gali kaupti mėšlą rietuvėse prie tvarto. Tačiau tokiomis sąlygomis laikomam mėšlui taikomi griežtesni atitinkami Apraše nurodyti reikalavimai: rietuvė turi būti tokios talpos, kad joje tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas (10 punktas), turi būti laikomasi mažiausių leistinų sanitarinių atstumų nuo tvarto iki sklype ar gretimame sklype esančių statinių, nurodytų statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005, ir iki vandens kaptažo įrenginių, šachtinių šulinių, versmių, nustatytų higienos normoje HN 43:2005 (11 punktas), parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką (8 straipsnis) ir t.t. Tačiau administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos pareigūnai aukščiau nurodytų aplinkybių netyrė ir neužfiksavo, t. y. neišmatuoti sanitariniai atstumai nuo statinių, neįvertinta rietuvės talpa, kiti jos techniniai duomenys (nelaidus sluoksnis, žemės pylimo aukštis ir kt.) ir pan.

19. Pažymėtina, jog tirštajam mėšlui laikomam laukuose, be jo laikymo termino ne ilgiau kaip 6 mėnesius, yra nustatyti ir kiti papildomi reikalavimai. Aprašo 14.1. punkte įtvirtinta, kad vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 100 m. nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Kai laikymo vieta įrengiama arčiau kaip 800 m. iki gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, mėšlo kaupas turi būti uždengtas Aprašo 5 punkte nurodytomis priemonėmis. Kaip minėta, fotolentėse matyti netoli mėšlo esantys statiniai, tačiau tyrimą atlikę pareigūnai netyrė ir nenurodė aukščiau nurodytų duomenų, t. y. atstumų, rietuvės dangos ir pan.

20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. ˮ<...> Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos medžiagą <...>ˮ (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

21. Nurodytų aplinkybių kontekste, siekiant išvengti teisingo proceso principų ir esminių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimų, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio nusižengimo bylos trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą dėl skundo nagrinėti teisme.

22. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime, be kitų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų turi būti nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

23. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

25. Nagrinėjamoje byloje G. B. kaip ūkininkė nubausta pagal ANK 260 straipsnio 4 dalį už tai, kad pažeidė nustatytus Aprašo 14.4 punkto reikalavimus Taigi aptariama ANK 260 straipsnio norma yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika. Todėl atlikus papildomą tyrimą ir nustačius kitų Aprašo punktų pažeidimus, Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje neatitiktų ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamus reikalavimus. Tokių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų nėra galimybės ištaisyti teisme, kadangi teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo padarymo esmę ir (ar) nurodžius kitą ANK straipsnį ir (ar) specialų įstatymą ar kitą teisės aktą, jų straipsnį, dalį, punktą, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, būtų pažeista G. B. teisė į gynybą.

26. Nurodytai pagrindais pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Astos Peleckienės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3599-2021 naikintinas ir administracinio nusižengimo medžiaga grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Pažymėtina, kad bylos perdavimas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl administracinio nusižengimų protokolo turinio neatitikties ANK 609 straipsnio reikalavimams pats savaime nereiškia atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pabloginimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad grąžinus bylą, institucija įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis sprendžia, kokį procesinį sprendimą priimti administracinio nusižengimo byloje: ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jei surinktų duomenų pakanka administracinį nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui (ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Kadangi byla grąžintina institucijai įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimo klausimas bus spręstinas atlikus papildomą administracinio nusižengimo tyrimą ir pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Astos Peleckienės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3599-2021 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis