Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2023 m. gruodžio 3 d., apie 22 val., Šilalės m. Struikų g. ir Rytinio kelio g. nereguliuojamoje žiedinėje sankryžoje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 (nustatytas 1,93) promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

6. Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

8. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Išnagrinėjus bylos medžiagą yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

15. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-142-697/2022, 2K-224-1073/2023). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, jog E. Š. Šilalės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas). Akivaizdu, jog visos teisinės pasekmės, susijusios su minėtu nuosprendžiu, priimant nuosprendį šioje byloje, jau yra pasibaigusios, teistumas seniai išnykęs, todėl E. Š. vertinamas kaip neteistas asmuo. Taigi pagrindo abejoti E. Š. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra.

16. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

17. Nagrinėjamu atveju E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo posėdyje kaltinamasis taip pat nuoširdžiai gailėjosi, pergyveno dėl įvykio, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį, kritiškai jį vertina. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) E. Š. charakterizuoja teigiamai. Civilinis ieškinys jam nėra pareikštas. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. E. Š. per paskutinių penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartų, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Visus kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, jog teisė vairuoti transporto priemones už šiuos pažeidimus atimta niekada nebuvo. Atsižvelgiant į E. Š. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, t. y. kad faktiškai visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su nustatyto greičio viršijimu, vieną kartą baustas už sustojimą neleistinoje vietoje, už analogiško teisės pažeidimo padarymą (vairavimą neblaiviam) E. Š. administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas, nelaikytina, kad jis nuolat daro itin šiurkščius administracinius nusižengimus, ir kad šioje byloje jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis nusikalto dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti. Taigi yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

19. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

20. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo laiduotoja pageidauja būti jo sutuoktinė E. Š.. Ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini). Darbovietė ją charakterizuoja kaip sąžiningą ir atsakingą darbuotoją, vertą pasitikėjimo ir pagarbos asmenį. Kolektyve yra draugiška, gerbiama, sugeba bendrauti, išklausyti bendradarbį ir jam padėti, nekonfliktiška (b. l. 70). E. Š. kritiškai vertina vyro poelgį, nepateisina jo tokio poelgio, nurodė, jog gali daryti teigiamą įtaką vyro elgesiui. Kaltinamasis atsižvelgia į E. Š. pastabas, klauso jos nurodymų, žmona jam yra autoritetas. E. Š. nėra teista (b. l. 115). Penkerių metų laikotarpyje ji administracine tvarka bausta (duomenys neskelbtini) kartus: (duomenys neskelbtini) kartus už civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio vairavimą ir (duomenys neskelbtini) kartus už leistino greičio viršijimą. Minėti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Teismas, vertindamas laiduotojos asmenybę, tinkamumą būti laiduotoja, pažymi, jog laiduotojo administracinis baustumas nėra absoliuti aplinkybė, paneigianti BK 40 straipsnio taikymo galimybę, kiekvienu atveju vertintina padarytų administracinių nusižengimų esmė. Pastebėtina, jog neapdrausto automobilio vairavimo (duomenys neskelbtini) pažeidimai buvo užfiksuoti automatiniu būdu tą pačią dieną tame pačiame kelyje ir esant tik 21 min. laiko skirtumui. Teismo įsitikinimu, minėti nusižengimai galėjo būti kvalifikuoti kaip vientisas teisei priešingas trunkamasis veikimas. Kitais (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų atvejais, greitis nebuvo viršytas daugiau nei 20 km/h. Visi minėti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. E. Š. visas baudas yra sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat įvertintina ir tai, jog paskutinis administracinis nusižengimas padarytas prieš dvejus metus. Teismo posėdžio metu E. Š. neprisiminė ar pati galėjo padaryti minėtus nusižengimus, nes su jos vardu registruotu automobiliu važinėjosi ir jos sūnus, taigi gali būti, jog ji prisiėmė atsakomybę už sūnų. Teismo vertinimu, minėti duomenys, atsižvelgus į E. Š. darbinę veiklą, charakteristiką, negali turėti dominuojančios reikšmės ir nusverti visų kitų teigiamai asmenį charakterizuojančių savybių.

21. Teismo įsitikinimu, E. Š. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir kaltinamojo susiklostę tvirti ir artimi šeimyniniai santykiai, pagrįsti abipuse pagarba ir palaikymu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog E. Š. yra verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į jos asmenines savybes, yra pagrindo tikėti, kad ji gebės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad sutuoktinis daugiau įstatymų nepažeis. Byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti laiduotoja. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog E. Š. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

22. Teismas, įvertinęs visą byloje surinktą informaciją apie E. Š., jo teisme išdėstytą poziciją, daro išvadą, kad šiam asmeniui baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti pakaks ir žinojimo, kad kitas asmuo (jo sutuoktinė) už jį laiduoja bei, šiuo atveju, taikytinų griežtų baudžiamojo poveikio priemonių. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinčiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas. Todėl teismo įsitikinimu, E. Š. galima atiduoti jo sutuoktinei E. Š. – artimiausiam jam šeimos nariui ir galinčiam suteikti reikalingą pasitaisymui palaikymą – pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą dvejus metus. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minėtam terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kėlusį grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, nes automobilį jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, siekiant, kad jis ateityje tokių nusikaltimų nepadarytų, kad būtų sustiprintas laidavimo instituto poveikis kaltinamajam, laidavimas skirtinas su užstatu. Įvertinus E. Š. gaunamas pajamas, asmenybę, nustatytinas 500 Eur užstato dydis. Laiduotoja įpareigotina per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

23. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

24. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. Š. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei; todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių E. Š. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų), nustatomas didesnis nei minimalus šios priemonės taikymo terminas – dveji metai, kuris skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d. (b. l. 54-57).

26. Kaltinamojo gynyba prašė teismo nekonfiskuoti E. Š. vardu registruoto automobilio, kurį vairuodamas padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismui buvo argumentuojama tuo, kad kaltinamasis minėtą automobilį įsigijo paėmęs paskolą ((duomenys neskelbtini)Eur) ir iki teismo nagrinėjamo įvykio išmokėjo tik nedidelę jos dalį. Kreditas yra dengiamas iš bendrų šeimos pajamų, be to, minėtu automobiliu daugiausia naudojosi žmona vykimui į darbą. Konfiskavus jo automobilį, jis bus priverstas ir toliau mokėti paskolą, tačiau neturės automobilio. Buvo teigiama, kad kaltinamojo automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neteisinga, neproporcingai didelė našta visai jo šeimai, neproporcinga priemonė padarytam nusikaltimui, kuri neužtikrintų prevencinių tikslų. Kaltinamojo gynybos įsitikinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, todėl teismo prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

27. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.

28. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pažymėtina, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Taip pat sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad E. Š. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, ir automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra E. Š. (b. l. 29). Iš to paties išrašo taip pat matyti, kad transporto priemonė 2023 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi faktiškai buvo įsigyta už (duomenys neskelbtini) Eur. Taigi, nors automobilį E. Š. pirko su paskola, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso E. Š., o aplinkybė, jog jo vardu buvo paimta vartojimo paskola, negali būti laikoma išimtine nekonfiskuojant automobilio ar taikant dalinį turto konfiskavimą. Automobilio didelė vertė ar įgijimas su paskola negali būti laikoma išimtine aplinkybe, sudarančia situaciją, kai asmens su kreditiniais įsipareigojimais ar mažesnės vertės automobiliu padėtis, padarius nusikalstamą veiką, taptų geresnė nei tą patį nusikaltimą padariusio asmens be kreditinių įsipareigojimų ir mažesnės vertės automobilį nusipirkusiam iš santaupų. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors E. Š. turi paskolą, tačiau yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad jis turėtų sveikatos problemų, jo šeimos nariai taip pat yra darbingi, todėl akivaizdu, jog turi visas galimybes įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, sudarydamas kredito sutartį su kredito įstaiga vartojimo paskolai gauti, asmuo turi įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su kredito grąžinimu bei savo finansinėmis galimybėmis. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iš E. Š. konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių E. Š. ir jo šeimos poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. E. Š. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad E. Š. materialinė padėtis negali būti vertinama kaip bloga. Teismo posėdžio metu jis pats nurodė, kad turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), dar (duomenys neskelbtini) automobilius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad be šių aplinkybių, atsižvelgus ir į tai, jog E. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, turi kreditinių įsipareigojimų, charakterizuojamas teigiamai, nėra pagrindo pastarajam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tai, kad E. Š. senyvo amžiaus mama sunkiai serga, ja reikia rūpintis, vežioti į gydymo įstaigas, negali būti laikoma išskirtiniu atveju, leidžiančiu netaikyti automobilio konfiskavimo. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

31. Be to, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, E. Š. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Nors nusikalstamą veiką padarė būdamas pasimetęs, išsigandęs ir susirūpinęs dėl mamos sveikatos, vis tik, teismo vertinimu, minėta aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė. Ši aplinkybė nepateisina padaryto nusikaltimo, kadangi sėsdamas už vairo asmuo suvokė, kad yra neblaivus, bet vis tiek priėmė pavojingą sprendimą važiuoti automobiliu, tačiau nesirinko alternatyvaus keliavimo būdo (pvz. galėjo išsikviesti taksi ir pan). Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagos duomenis sprendžia, jog E. Š. veikos pavojingumą patvirtina tai, kad jis būdamas neblaivus važiavo (duomenys neskelbtini) mieste ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės.

32. Kaip jau minėta, asmens turtinė padėtis, kaip ir kitos charakterizuojančios aplinkybės sudarė pagrindą taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taip pat nebuvo paskirta kita finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, t.y . įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog konfiskavus tik automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos dalį, E. Š. būtų finansiškai suvaržomas dar labiau, kadangi jis turėtų mokėti ne tik paskolą, bet ir konfiskuotą pinigų sumą.

33. Taigi remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, E. Š. priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindais.

34. E. Š. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

35. Byloje esantys 2 vokai su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. Š. laiduotoja paskirti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą ir 500 Eur užstatą.

Įpareigoti laiduotoją E. Š. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (kodas 191448516) depozitinę sąskaitą Nr. LT174010041600030111, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „užstatas“ ir bylos numerį Nr. 1-136-1213/2024.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo. Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu kaltinamasis, už kurį laiduota, per 2 (dvejų) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – E. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „Jomamotors“, adresu Paberžių g. 7, Tauragė.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Byloje esančius 2 vokus su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti laiduotojai E. Š., kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. Š. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Taip pat išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs E. Š. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti E. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.