Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 25 parų arešto bausmė. Paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir A. N. paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. N. nukentėjusiojo naudai priteista 400 eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. N., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 27 d. apie 4.00 val., hostelio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, dešinės rankos kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, nemažiau trijų smūgių į krūtinės sritį ir vieną smūgį į kairės akies sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešiniame kelyje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1413/2022(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nuplėšė nuo A. K. kaklo sidabrinę grandinėlę, 400 eurų vertės, po ko A. N. pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusysis A. K. iš kelnių galinės kišenės ištraukė ir padavė jam (A. N.) mobiliojo ryšio telefoną „Samung Galaxy A 8 plius“, 400 eurų vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą, padarydamas 800 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. A. N. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, 2022 m. gegužės 30 d., apie 00.23 val., būdamas UAB „K“ valdomo prekės ženklo „T“ valiutos keityklos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, tyčia, paėmė kėdę ir ją metė į klientų aptarnavimo salės informacijos stalo apsaugines žaliuzes ir taip jas sugadino, tokiais savo veiksmais sugadino UAB „K“ 178 eurų vertės priklausantį nedidelės vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo nuosprendį pakeisti ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal tinkamą BK straipsnį.

3.1 Nuteistasis skunde teigia, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis nurodo, kad buvo nuteistas pagal melagingus parodymus, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas, nebuvo sudaryta galimybė duoti aiškius parodymus, įvardinti liudininkus, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti įvykio aplinkybes. Tokiais veiksmais buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą.

3.2 Nuteistasis skunde pažymi, kad aptariamas įvykis įvyko 2022 m. balandžio 26 d., o įtarimas jam pareikštas 2022 m. rugsėjo 29 d., jau baigiant ikiteisminį tyrimą. Jis nedavė jokių parodymų, nes nebuvo jokio tikslo, ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas. Tyrėjams nurodė, kad viską pasakys teisme. Teisme nuteistasis davė išsamius parodymus, juos tvirtina.

3.3 Skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jog pasisavino nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną jam to nepastebėjus. Nuteistasis pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius konflikto metu jam išprovokavus, tačiau ir pats sulaukė atsakomųjų smūgių. Nuo šio veiksmų nei vienas, nei kitas labai nenukentėjo.

3.4 Nuteistasis skunde teigia, kad teismas išvadą dėl jo kaltės padarė remdamasis nukentėjusiojo parodymais ir nesiremdamas nuteistojo bei liudytojos D. M. parodymais, kurie paneigia nukentėjusiojo parodymus. Nuteistasis su tokia išvada nesutinka. Skunde pažymima, kad nebuvo paimti ir peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, nors tą pačią dieną pareigūnai kalbėjo, kad įrašus reikia paimti, nes pastatas tiek iš vidaus, tiek iš išorės yra filmuojamas.

3.5 Nuteistasis pažymi, kad teismas netikėjo liudytojos D. M. parodymais, kuriuose ji nurodo, kad vienintelė pastato laiptinė yra rakinama nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kas patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai yra melagingi, nes jis teigia, kad laiptinėje su nuteistuoju buvo 3-4 val. ryto. Tokiu metu laiptinėje nebuvo galima būti. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

3.6 Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiojo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs ir skiriasi viso proceso metu. Nukentėjusysis teigia, kad daug dalykų apie įvykį neprisimena, teigia, kad alkoholį vartojo laiptinėje arba rūkykloje, kadangi kambaryje, kuriame buvo apsistoję, miegojo žmogus. Laiptinė tuo metu buvo užrakinta, o rūkykloje, kuri yra vidiniame kieme, negalima vartoti alkoholio, objektas yra saugomas apsaugos ir stebimas vaizdo kameromis. Iš pareigūnų „bodycam“ įrašų matyti, kad pareigūnui paklausus nukentėjusiojo, ar jis gėrė čia, nukentėjusysis nurodė: „taip, čia, va netgi stalas išverstas“. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kiek jam buvo suduota smūgių, ar jis buvo nukritęs. Nukentėjusysis teigė, kad nuteistasis nutraukė 1 sidabrinę grandinėlę ir iš galinės kišenės ištraukė telefoną. Kitą kartą teigė, kad įvykio dieną buvo labai girtas, tačiau gerai atsimena įvykio aplinkybes – išvardina kiek ir kur nuteistasis jam sudavė smūgių ir nurodo, kad buvo nukritęs. Nukentėjusysis teigia, kad nepamena į kurią akį jam buvo suduota. Nuteistojo nuomone, bet kuris žmogus gavęs smūgį į akį, šią aplinkybę atsimintų, nes būtų mėlynė.

3.7 Nuteistasis skunde pažymi, kad nukentėjusysis vėliau parodė, jog nuteistasis nutraukė 2 sidabrines grandinėles, išsigando ir pats telefoną padavė nuteistajam, ištrūko ir pabėgo ir kažkas iškvietė policiją, grandinėlės pamesti negalėjo, tačiau iš pareigūnų darytų įrašų matyti, kad grandinėlę rado ant žemės po kojomis. Po to vėl kartojo, kad nuteistasis nutraukė 1 grandinėlę ir pareikalavo atiduoti telefoną. Teisme nurodė, kad niekur nebėgo, o buvo hostelyje, nors prieš tai teigė, kad pabėgo. Nukentėjusysis nepamena, kad rūkė kambaryje, buvo įgrūstas į liftą, ar medikai suteikė pirmąją pagalbą. Nukentėjusysis buvo visiškai girtas, tą patvirtino ir atvykę pareigūnai, kurie 7 val. ryte jį išvežė į blaivyklą.

3.8 Nuteistasis skunde teigia, kad byloje nebuvo surinkti įrodymai, kurie patvirtintų arba paneigtų įvykio aplinkybes. Yra tik dalis įrodymų, kurie nepatvirtina kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo įmanoma apiplėšti nukentėjusiojo jo nurodytoje vietoje. Bylos duomenys patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas ir grumtynės įvyko kambaryje. Tą patvirtina pareigūnų „bodycam“ įrašai (nuverstas stalas, nukentėjusiojo pokalbis). Nuosprendyje teigiama, kad nukentėjusysis negalėjo prisiminti rūkymo kambaryje, nes buvo neblaivus. Tai rodo, kad teismas sutiko ir su kitomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis negalėjo prisiminti kitų dalykų, nes buvo neblaivus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad sužalojimai padaryti konflikto metu ir kad telefoną nuteistasis paėmė iškritus iš nukentėjusiojo kišenės.

3.9 Nuteistasis skunde teigia, kad įvykio dieną atvykus pareigūnams nukentėjusysis nepasakė, kad buvo sumuštas ir nuteistasis iš jo paėmė telefoną, o kartojo, jog nuteistasis telefoną pavogė. Nėra aiški ir medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad praėjęs laiko tarpas neleidžia daryti išvados, jog sužalojimai padaryti būtent įvykio dieną. Nuteistasis pažymi, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir prieš įvykį ir po jo. Nenustatyta, ar nukentėjusysis būdamas girtas, galėjo pats nukristi, atsitrenkti. Nuteistasis sutinka, kad nuo jo smūgio galėjo atsirasti kraujosruvos ant akies. Smūgis buvo kambaryje dėl rūkymo.

3.10 Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo teismo atsižvelgti į visą bylos medžiagą ir jo veiką kvalifikuoti pagal teisingą straipsnį. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, kad jo veika, kuria jis pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas). Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiajam priklausantį turtą pasisavino nenaudodamas fizinio smurto, negrasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, todėl laikytina, kad apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio dalies, kuria A. N. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nuteistasis neskundžia.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad A. N. pagrįstai nuteistas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje darydamas išvadas dėl A. N. kaltės išdėstė išsamius ir detalius motyvus, todėl teisėjų kolegija, pritardama jiems ir jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik papildo atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, nenuoseklūs ir jie prieštarauja nuteistojo ir liudytojos D. M. parodymams. Šioje dalyje nuteistasis akcentuoja, kad nukentėjusysis nurodo, jog buvo apiplėštas hostelio laiptinėje, tačiau iš liudytojos D. M. parodymų matyti, kad hostelio laiptinė yra rakinama nuo 22 val. iki 6 val., todėl teigia, kad minėtoje vietoje nukentėjusiojo apiplėšti nebuvo įmanoma.

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad aptariamame įvykyje nedalyvavo, nukentėjusysis ir kaltinamasis yra matyti, nes gyveno hostelyje, žino, kad buvo konfliktas, nes ji iš I. (liudytojo I. K.) perėmė pamainą, jam buvo bandomasis laikotarpis; jos pamaina prasidėjo 8.00 val. ryte; laiptinė yra rakinama nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto; pas juos galima įeiti tik per liftą iš vidinio kiemo, o visos kitos durys yra rakinamos; laiptinės trečias aukštas filmuojamas. Iš šių liudytojos parodymų negalima daryti kategoriškos išvados, kad minėta laiptinė iš tiesų buvo užrakinta. Įvykio metu registratūroje dirbo ne D. M., o I. K., kuris hostelyje dirbo neilgą laiką – jam buvo bandomasis laikotarpis. D. M. pamaina prasidėjo 8 val., t. y. vėliau, nei turėjo būti atrakinamos laiptinės durys. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos medžiagoje yra duomenų, kurie kelia abejonių liudytojos D. M. parodymų patikimumu. Policijos pareigūnų pakeiktame vaizdo įraše („bodycam“) pavadinimu „2022_0427_163906_008“ girdima, kad D. M. policijos pareigūnams nurodė, jog nukentėjusysis rado savo telefoną, I. jam jį padavė (vaizdo įraše nuo 01:14 min.). Vaizdo įraše taip pat girdima, kad liudytoja kvestionuoja nukentėjusiojo paaiškinimus ir kaltinimus A. N., nors kaip pati nurodė, įvykio ji nematė ir jame nedalyvavo. Šie liudytojos teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Liudytojas I. K. teisme teigė, kad telefono pas nukentėjusįjį nematė, o aplinkybės, ar buvo užrakinęs (ar atrakinęs) laiptinės duris, jis teisme nenurodė.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl tam tikrų aplinkybių skiriasi, jis dalies aplinkybių neatsimena. Susipažinus nukentėjusiojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, taip pat jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nukentėjusysis dalies aplinkybių nepamena, dėl dalies jų nėra tikras. Tačiau tokie jo parodymai paaiškintini tuo, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, ko pats neneigia. Vis dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurių, kaip teigiama, nepamena nukentėjusysis (kurioje vietoje buvo vartojamas alkoholis, ar nukentėjusysis kambaryje rūkė), nėra tiesiogiai susijusios su aptariama nusikalstama veika, todėl esminės teisinės reikšmės priimant nuosprendį neturėjo.

10. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, nukentėjusysis viso tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad nuteistasis prieš jį panaudojo fizinį smurtą, sudavė jam smūgius į galvą ir krūtinę, po to pareikalavo iš jo mobiliojo ryšio telefono, o bijodamas patirti daugiau smurtinių veiksmų, nukentėjusysis telefoną A. N. perdavė, taip pat nuteistasis nuo jo kaklo nutraukė 2 sidabrines grandinėles. Nukentėjusysis viso proceso metu nurodė, kad įvykio metu šalia jų buvo nedidelio ūgio vaikinas (galimai V. N.), kuris tą įvykį matė ir vėliau pasakė, kad jis iškvietė policiją. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atpažino V. N., kaip kartu su jais buvusį, kartu važiavusį pirkti alkoholio ir picos. Kaip matyti iš BPC skambučio įrašo (t. 1, b. l. 126-129), asmuo, prisistatęs V. N., skambino į BPC ir kvietė policiją dėl to, kad (duomenys neskelbtini), jo draugą sumušė ir atėmė (pažymėta teismo) telefoną. Skambinantis asmuo taip pat nurodė: „čianais viešbutyje gyvena žmogus ir jisai apvogė, telefoną pasiėmė, nors bandžiau (nesuprantamas žodis) (galimai – „užstoti“; teismo pastaba), bet aš ir pats gavau nu...“. Šie duomenys paneigia nuteistojo dėstomą versiją, kad nukentėjusiojo telefoną jis paėmė šiam iškritus iš nukentėjusiojo kišenės, ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Nors teisme liudytoju apklaustas V. N. paneigė skambinęs BPC, tačiau nei pirmosios instancijos teismui (kuris priėmė nutartį pranešti prokurorui, kad V. N. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje), nei teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad į BPC skambino V. N., nes jis neneigė dalyvavęs įvykyje, matęs kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, pastarieji taip pat patvirtino, kad jis įvykyje dalyvavo, o ataskaitų žiūryklėje, kurioje užfiksuota informacija apie įvykį, nurodyta skambinusiojo asmens vardas ir pavardė – V. N. – labai panaši į liudytojo. Kita vertus liudytojo parodymai nepatvirtina ir nuteistojo pateiktos versijos, kad konfliktas ir muštynės vyko kambaryje, nes liudytojo teigimu, viskas vyko lauke.

11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių išliko nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Priešingai, nuteistojo parodymų ir dėstomos įvykių versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Be anksčiau paminėtų, liudytojas I. K. parodė, jog muštynių kambaryje nebuvo, gal žodinis ginčas ir buvo gan garsus, kad nukentėjusįjį apiplėšė, ar muštų, to nematė, nukentėjusįjį išvijo, nes jis buvo išgėręs ir trukdė kitiems miegoti, jis atidarė duris nukentėjusiajam, šis nuėjo iki lifto ir nusileido į apačią Šie liudytojo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad jis buvo apiplėštas tamsioje nuošalioje vietoje. Priešingai, aptarti liudytojo parodymai paneigia nuteistojo parodymus, kad A. K. nesutiko išeiti iš hostelio ir administratoriaus (I. K.) bei kitų vaikinų buvo išstumtas prie lifto, kada jam esą ir iškrito telefonas, kurį nuteistasis paėmė.

12. Nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo suduota į galvą ir į krūtinę, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, skausmingumas nosies nugarėlėje, krūtinkaulio projekcijoje, taip pat greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kur pažymėti minkštųjų audinių sužalojimai veide ir kakle. Pareigūnų vaizdo įrašuose ant A. K. veido matyti sužalojimai, ant A. N. jokių sužalojimų nematyti.

13. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. N. veika pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas).

14. Tačiau, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime A. N. nepagrįstai inkriminuotos aplinkybės, jog A. N. sudavė nukentėjusiajam ketvirto aukšto koridoriuje, nes iš skambučio į BPC garso įrašo matyti, kad skambinantysis nurodo, kad „į viršų buvau pakilęs, po to į apačią nusileidau ir ... jau čia žiūriu muštynės“, o dėl 4 aukšto tik nurodo, kad ten yra „mušeika“. Todėl negalima daryti išvados, kad A. N. smūgius sudavė būtent 4 aukšto koridoriuje, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai inkriminuota ir odos nubrozdinimai nugaroje. Nukentėjusysis nurodė, kad jam sudavė į galvą ir į krūtinę, skausmais nugaroje nesiskundė ir specialistui. Specialisto išvadoje nustatyti nubrozdinimai nugaroje yra padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros, o kraujosruva veide – prieš 6-9 paras iki apžiūros. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nubrozdinimai nugaroje nėra susiję su aptariamu įvykiu ir todėl iš kaltinimo taip pat turi būti šalinami. Šie patikslinimai nekeičia veikos kvalifikavimo, jos pavojingumo.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas, nebuvo sudaryta galimybė duoti aiškius parodymus, įvardinti liudytojus, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti įvykio aplinkybes, taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais nesutinka.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 71-72) ir apklausos protokolą pasirašė (t. 2, b. l. 74). Kaip matyti iš apklausos protokolo, nuteistasis atsisakė duoti parodymus dėl plėšimo, nurodė, kad parodymus duos teisme. Šią aplinkybę jis akcentuoja ir apeliaciniame skunde. Iš paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo (t. 2, b. l. 113) matyti, kad nuteistajam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti jis nepageidavo, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą jis nepateikė. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistajam buvo suteikta teisė duoti parodymus, teismui prašymų iškviesti liudytojus nuteistasis nepareiškė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam skirta bausmė yra pernelyg griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas šis teiginys. Skirdamas nuteistajam A. N. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

18. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

19. Nuosprendyje teismas įvertino tai, kad A. N. nedirba, praeityje teistas 8 kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, yra jauno amžiaus, yra atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmes, tačiau po jų vėl kartojo nusikalstamus veiksmus, nusikalstamos veikos padarytos jam esant lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.

20. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad A. N. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių nusižengimų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį) ir arešto (pagal BK 187 straipsnio 3 dalį) bausmes. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju švelnesnės minėtų straipsnių sankcijose numatytos bausmės nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė bausmes mažesnes, negu BK bendrojoje dalyje ir atitinkamų straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, pažymi, kad nuteistojo veikų kvalifikacijai ir bausmei šie pakeitimai įtakos neturi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė ne per griežtą bausmę ir sumažinti bausmės dydį nėra pagrindo.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų A. N., kurios sudaro 126,67 eurus. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalį, į tai, kad A. N. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kas apribos jo galimybes dirbti, iš jo priteistas ir civilinis ieškinys, šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio aprašomąją dalį ir iš nustatytų A. N. padarytos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti teiginį, kad veika padaryta ketvirto aukšto koridoriuje, taip pat odos nubrozdinimų nugaroje A. K. padarymą.

Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. N..

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.