Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-217-354/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-03
Bylos Nr.: 1A-217-354/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28339-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: L. B.
Advokatai: Žilvinas Astrauskas

Kategorijos

1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-354/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28339-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1.

( S )ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistajam L. B., jo gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės ir nuteistojo L. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. L. B. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinei ieškovei iš L. B. priteista 111,14 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.27 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: vieną kartą spyrė A. J. į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nubrozdinimus kaktoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį.

2. L. B. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.27 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą, būtent: viešosios tvarkos sutrikdymo metu nuo gatvėje gulinčio nukentėjusiojo A. J. rankos nusegė ir pagrobė vyrišką „HUGO BOSS“ laikrodį, 250 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 250 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Aldona Jaugelienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti L. B. galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (3 500 Eur) baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorės teigimu, apylinkės teismo išvada, kad byloje neįrodytas L. B. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog L. B. kaltės nepripažino, paaiškino, kad laikrodį rado ant žemės po įvykio ir jį pasiėmė, o vėliau, sužinojęs, kad A. J. ieško laikrodžio, jį atnešė į policiją ir atidavė; vaizdo įraše, kuriuo buvo grindžiamas kaltinimas, užfiksuoti duomenys apie L. B. veiksmus yra nepakankami kaltei pagrįsti; nukentėjusiojo parodymai dėl laikrodžio praradimo aplinkybių nenuoseklūs. Prokurorė pažymi, kad L. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikštų įtarimų jokių parodymų nedavė, o teisminio nagrinėjimo metu jo duoti parodymai, esą, laikrodį rado gatvėje jau po įvykusių muštynių ir jį pasiėmė, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2022 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole ir jo priede (foto lentelėje) užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, jog 03.28.01 val., kai šviesiais marškinėliais vilkintis asmuo spiria į gulintį ant gatvės A. J., prie nukentėjusiojo prieina L. B., pasilenkia prie gulinčio A. J., paima jo ranką, galimai nusega laikrodį, jį pasiima ir, greitu žingsniu nueidamas nuo gulinčio A. J., kažką, galimai laikrodį, įsideda į kelnių kišenę.

3.2. Prokurorė nurodo, kad nors šis vaizdo įrašas nėra geros kokybės, tačiau bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo laikrodžio praradimu, vaizdo įraše yra matomos. Darytina išvada, kad L. B. pagrobė A. J. priklausantį laikrodį, o L. B. aiškinimas, kad jis po muštynių tik priėjo prie nukentėjusiojo pasižiūrėti, ar jam viskas gerai, jį pajudino, pasakė, kad keltųsi, o po to pasitraukė, neatitinka vaizdo įrašo duomenų. Pasak prokurorės, šis L. B. paaiškinimas prieštarauja ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms: pats kaltinamasis taip pat vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl mažai tikėtina, kad jis rūpinosi nukentėjusiojo būkle ar jo sveikata, be to, vaizdo įraše užfiksuota, jog kaltinamasis paima nukentėjusiojo ranką, o ne judina A. J.. Nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad po įvykio, kai buvo sumuštas, pasigedo savo laikrodžio „Hugo Boss“, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kaip jį prarado – ar laikrodis jam buvo nusegtas nuo rankos, ar galėjo nukristi. A. J. įvykio metu buvo neblaivus, prieš jį buvo vartojamas smurtas, jį mušė keli asmenys, dėl to nukentėjusysis galėjo ir neužfiksuoti laikrodžio praradimo momento. Bylos duomenys patvirtina, jog L. B., policijos pareigūnams pareikalavus, pateikė būtent A. J. priklausantį laikrodį, be to, tą padarė ne savanoriškai: jo teigimu, radęs gatvėje pamestą laikrodį, jį gana ilgai laikė pas save ir tik policijos pareigūnams pareikalavus, 2021 m. spalio 28 d. pateikė laikrodį ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, neabejotinai patvirtina, kad L. B. viešosios tvarkos pažeidimo metu pagrobė ir nedidelės vertės svetimą turtą.

3.3. Prokurorė pažymi, jog teismo išvados dėl L. B. atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį yra prieštaringos. Teismas konstatavo, kad L. B. veiksmuose, pasisavinus ant žemės gatvėje rastą laikrodį, nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėties (tiesioginės tyčios) (nuosprendžio 64 punktas). Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad L. B. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisinamas, neįrodžius, jog dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Pasak prokurorės, šiuo atveju kiltų pareiga aiškintis, kas padarė nusikalstamą veiką, jeigu tokia veika buvo padaryta, bei nustatyti kaltus asmenis. Tačiau byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo laikrodį pasisavino būtent L. B., o ne kitas asmuo, todėl tik L. B. turi atsakyti ir dėl laikrodžio vagystės.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

4.2. Apelianto teigimu, teismas padarė išvadą, esą, jo (L. B.) paaiškinimai, kad, spirdamas per rankas, bandė išskirti susimušusius asmenis ir sužalojimų negalėjo padaryti, yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją palengvinti. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis (nuteistasis), veikdamas netiesiogine tyčia, spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nes specialisto išvadoje nurodoma, kad A. J. padaryti sužalojimai – nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame delne sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek vertinant sužalojimų visumą, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai. Apelianto nuomone, šios teismo išvados nepagrįstos bylos duomenimis. Priešingai, nei nurodė teismas, iš vaizdo įrašo „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“ negalima spręsti, kad jis (L. B.) spyrė nukentėjusiajam į galvą. Iš vaizdo įrašo (01:07:14 val.) nesimato, kad tarp jo (nuteistojo) kojos ir nukentėjusiojo galvos buvo kontaktas. Judesys koja buvo nukreiptas asmens, laikiusio nukentėjusįjį ir su juo besigrūmusio, pusėn, todėl kontaktas galėjo būti su šiuo asmeniu. Be to, kontakto tarp jo (L. B.) kojos ir nukentėjusiojo ar jį laikiusio asmens apskritai galėjo nebūti, nes vaizdo įraše kontakto nesimato, tačiau matyti, kad jis (apeliantas) neišlaiko pusiausvyros dėl girtumo. Teismo išvados dėl esminės aplinkybės, kad jis (L. B.) koja pataikė nukentėjusiajam į galvą, grindžiamos vien tik prielaidomis.

4.3. Nors teismas konstatavo, kad dėl jo (apelianto) veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, šios išvados, apelianto nuomone, nepatvirtina bylos duomenys, kadangi nukentėjusysis ne kartą griuvo, grūmėsi ir gavo smūgius nuo kitų asmenų. Teismo išvada grindžiama vien tik prielaidomis, kad jei tariamai jis (L. B.) sudavė smūgį koja, tai dėl jo veiksmų turėjo atsirasti kūno sužalojimas nukentėjusiajam. Apelianto nuomone, objektyviai toks sužalojimas galėjo ir neatsirasti, o pats nukentėjusysis nenurodė, nuo kokio smūgio ir kokie sužalojimai jam atsirado. Specialisto išvadoje nenurodyta, kad sužalojimai galvos srityje nukentėjusiajam kilo dėl smūgių visumos.

4.4. Nuteistasis skunde nurodo, kad įvykį matę liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad jis (L. B.) spyrė nukentėjusiajam. Policijos pareigūno vaizdo registratoriaus įraše „2021_0815_033532_013“ užfiksuota, kad į pareigūno klausimą: „O jūs matėt, kaip jam trenkė?“ (02:11 min.), liudytojas parodo į jį (L. B.) ir sako: „Šitas netrenkė. Buvo toks su šviesiu švarkeliu“; vaizdo įraše „2021_0815_033602_007“ į policijos pareigūno klausimą: „Kam veliatės į muštynes?“ jis (apeliantas) atsakė: „Nesiveliam į muštynes“; į pareigūno klausimą: „Trenkei jam?“ (01:29 min.) jis (L. B.) atsakė: „Ne“ (02:15 min.), o šalia stovintis liudytojas, rodydamas į jį (apeliantą) pasakė: „Jis netrenkė“ (03:20 min.), t. y. liudytojai, buvę įvykio vietoje ir tiesiogiai matę įvykį, nenurodė, kad jis (nuteistasis) spyrė koja nukentėjusiajam į galvą; jei nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas dėl jo (L. B.) veiksmų, liudytojai neabejotinai būtų tą nurodę.

4.5. Apelianto teigimu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Neįmanoma patikrinti jokiais BPK numatytais proceso veiksmais teismo išvados, kad dėl jo (L. B.) tariamo smūgio koja nukentėjusiajam galvoje buvo padarytas sužalojimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė esminį BPK pažeidimą, nes, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš visų prieštaringų bylos duomenų teismas pasirinko tik jį (apeliantą) kaltinančias prielaidas ir jų pagrindu padarė išvadas, o tai negali būti pripažinta išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

4.6. Surašydamas nuosprendį, teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apylinkės teismas nenurodė, kodėl atmeta liudytojų, parodžiusių, kad jis (nuteistasis) nemušė nukentėjusiojo, parodymus ir tai patvirtinantį vaizdo įrašą „2021_0815_033532_013“.

4.7. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė Metrologijos įstatymo reikalavimus ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu. Remtis duomenimis, gautais naudojant laiko ir datos matavimo priemones, neturinčias metrologinės patikros, teismui draudžia Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, spręsdamas, kad jis (L. B.) spyrė nukentėjusiajam, o ne ištiesė koją į priekį, išvadas apie spyrimą koja, judesių staigumą grindė įrašo vaizdo atkūrimo greičiu, darydamas prielaidą, kad tokiu greičiu veiksmai buvo atlikti ir tikrovėje. Tačiau pagal vaizdo įrašą „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“ daromos išvados yra neteisėtos, kadangi vaizdo įrašas padarytas su įranga, neturinčia metrologinės patikros. Todėl visų užfiksuotų vaizdų greitis, tarp jų – žmogaus judesių staigumas, laiko trukmė tarp atskirų įvykių neatitinka laiko, kuris buvo tarp atskirų vaizdo įrašų epizodų tikrovėje. Taip yra todėl, kad žmogaus akis gali atskirti vaizdo pasikeitimą iki 1/24 sekundės dalies, o vaizdo kamera, dėl to, kad veikia mažesniu, nei 1/24 per sekundę dažniu, fiksuoja vaizdą mažiau kartų skaičių per sekundę, negu gali matyti žmogaus akis. Dėl to vaizdas atrodo trūkinėjantis, veiksmai, kurie tikrovėje buvo atlikti lėčiau, vaizdo įraše atrodo atlikti greičiau. Tai, kad vaizdo įrašas „trūkinėja“ ir liko neužfiksuoti sparčiau atliktų judesių fragmentai, matyti ir plika akimi.

4.8. Padaręs esminį BPK pažeidimą ir neteisingai įvertinęs įrodymus, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – be pagrindo konstatavo, kad jo (apelianto) veiksmai buvo atlikti tyčia, nors ir nenorint, bet sąmoningai leidžiant atsirasti BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams. Ši teismo išvada padaryta nepagrįstai nusprendus, kad jo (L. B.) paaiškinimas apie bandymą išskirti nukentėjusįjį ir su juo besigrūmusį asmenį yra siekimas išvengti atsakomybės. Taip pat teismas be pagrindo konstatavo, kad jo (nuteistojo) veiksmai sukėlė BK 284 straipsnyje numatytas pasekmes. Toks teismo teiginys deklaratyvus, kadangi iš vaizdo įrašo „2021_0815_033532_013“ matyti, kad įvykio vietoje buvę asmenys neįvardijo jo (L. B.), kaip asmens, naudojusio fizinį smurtą viešoje vietoje, o tai paneigia priežastinį ryšį tarp jo (nuteistojo) veiksmų ir BK 284 straipsnyje numatytų pasekmių. Be to, teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę – bausmė paskirta už vieną judesį koja, nesant jokių duomenų apie tokio veiksmo konkrečias pasekmes.

5. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

7. Dėl prokurorės Aldonos Jaugelienės apeliacinio skundo

8. L. B. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.27 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą, būtent: viešosios tvarkos sutrikdymo metu nuo gatvėje gulinčio nukentėjusiojo A. J. rankos nusegė ir pagrobė vyrišką „HUGO BOSS“ laikrodį, 250 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 250 eurų turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas L. B. dėl šios veikos išteisino, padaręs išvadą, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

9. Prokurorė nesutinka su L. B. išteisinimu dėl nukentėjusiojo laikrodžio vagystės, nurodo, jog apylinkės teismo išvada, kad byloje neįrodytas L. B. dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką, neatitinka bylos aplinkybių. Pasak prokurorės, L. B. parodymai, kad laikrodžio nepagrobė, o rado ant žemės po įvykio, prieštarauja bylos duomenims, be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo 2022 m. sausio 31 d. kitų objektų (vaizdo įrašo) apžiūros protokolu ir jo priedu (foto lentele), kuriame užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo laikrodžio praradimu.

10. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, šių duomenų palyginimu tarpusavyje, o išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas asmens kaltumo klausimą, teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįsti atitinkamą sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-89/2014).

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl L. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai išteisino L. B. dėl nukentėjusiojo laikrodžio vagystės, tačiau nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

12. Vagystė – svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-351/2012, 2K-282/2012).

13. L. B. kaltu dėl laikrodžio vagystės neprisipažino, teisme parodė, kad laikrodį rado ant žemės po įvykio toje vietoje, kurioje buvo sulaikytas nukentėjusysis, išėjus iš lošimo namų ir paėjus į dešinę pusę. Laikrodis gulėjo ant žemės ir jis (L. B.) jį pasiėmė. Vėliau buvo pakviestas į policiją ir sužinojo, kad A. J. prarado laikrodį, todėl jį atnešė ir atidavė. Po muštynių buvo priėjęs prie nukentėjusiojo pasižiūrėti, ar jam viskas gerai, pajudino, pasakė, jog keltųsi, po to pasitraukė. 2021 m. spalio 28 d. įtariamojo apklausos protokolo specialiame priede nurodyta, kad L. B. laisvanoriškai atidavė „Hugo Boss“ laikrodį, kurį rado po vykusių muštynių; kur tiksliai rado laikrodį, nurodyti negali, neprisimena jokių aplinkybių, vykusių tą vakarą (3 t., b. l. 127). Nukentėjusysis A. J. teisme parodė galėjęs nepajusti laikrodžio nusegimo, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog laikrodį galėjo pamesti grumtynių metu (1 t., b. l. 9 – 12). 2022 m. sausio 31 d. kitų objektų – vaizdo įrašo „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“ papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad 03:28:01 val., po to, kai šviesiais marškinėliais vilkintis asmuo spiria į gulintį ant gatvės A. J., greitu žingsniu prie A. J. prieina L. B., pasilenkia prie gulinčio A. J., paima jo ranką ir galimai nusega laikrodį, jį pasiimdamas į kairę ranką, ir, greitu žingsniu nueidamas nuo gulinčio A. J., kažką įsideda, galimai laikrodį, į kelnių kišenę (2 t., b. l. 21 – 31).

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs vaizdo įrašą „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“, padarė išvadą, kad jame nematyti, jog L. B. nuo gatvėje gulinčio nukentėjusiojo A. J. rankos nusegė ir pagrobė vyrišką laikrodį. Apylinkės teismas sprendė, kad iš įraše matomų L. B. veiksmų galima daryti tik prielaidą, jog kaltinamasis (išteisintasis) padarė nusikalstamą veiką, tačiau kaltu asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Šiai apylinkės teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

15. Teisėjų kolegija ištyrė vaizdo įrašą „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“. Vaizdo įrašas nėra geros kokybės. Jame matyti, kaip L. B. prieina prie gulinčio ant žemės nukentėjusiojo, pasilenkia, paima jo ranką, tačiau įraše nematyti, kad L. B. nusegė nuo nukentėjusiojo rankos laikrodį. Įraše nesimato, ar L. B., nueidamas nuo gulinčio A. J., turi rankoje laikrodį, ir nematyti, ar į kelnių kišenę jis įsideda laikrodį.

16. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019).

17. L. B., minėta, savo kaltę dėl laikrodžio vagystės neigė, nukentėjusysis laikrodžio nusegimo nejuto, o iš byloje esančio vaizdo įrašo galima daryti tik prielaidą, kad L. B. laikrodį pagrobė. Jokių kitų įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl išteisintojo veiksmų ir leistų patikimai konstatuoti, kad jis nusegė nuo nukentėjusiojo rankos laikrodį, įsidėjo jį į kelnių kišenę ir taip neteisėtai užvaldė svetimą turtą, byloje nėra. Abejonių dėl L. B. veiksmų, kolegijos nuomone, pašalinti nebeįmanoma, todėl, vertinant visas abejones jo naudai, konstatuojama, kad byloje neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymis, t. y. veika – svetimo turto pagrobimas (laikrodžio nusegimas nuo nukentėjusiojo rankos ir jo užvaldymas). Neįrodžius bent vieno nusikalstamos veikos, kuria asmuo kaltinamas, sudėties požymio, daroma išvada, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Tai BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas.

18. Pirmosios instancijos teismas L. B. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tai išteisinimo pagrindas, nurodytas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas išteisinti šiuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis; toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje nurodytų veiksmų (perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti).

19. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvų (skundžiamo nuosprendžio 59 punktas) matyti, kad teismas pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu ir pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog L. B. 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.27 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą, būtent: viešosios tvarkos sutrikdymo metu, nuo gatvėje gulinčio nukentėjusiojo A. J. rankos nusegė ir pagrobė vyrišką „HUGO BOSS“ laikrodį 250 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 250 eurų turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad neįrodžius, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria buvo kaltinamas, jis turi būti išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies ne 2 punkte, o 1 punkte nurodytu pagrindu. Pritaikydamas ne tą BPK normą, kurią reikėjo pritaikyti, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus. Tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmei: ir pirmuoju, ir antruoju pagrindu priimamas išteisinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į išdėstytą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl L. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį keičiama, nurodant, kad L. B. dėl kaltinimo BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20. Dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo

21. Nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vertino įrodymus; teismo išvados dėl esminės aplinkybės, kad jis (L. B.) koja pataikė nukentėjusiajam į galvą ir jį nežymiai sužalojo, grindžiamos prielaidomis. Bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad dėl jo (apelianto) veiksmų atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas pažeidė Metrologijos įstatymo reikalavimus ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu. Teismas, spręsdamas, kad jis (L. B.) spyrė nukentėjusiajam, o ne ištiesė koją į priekį, išvadas grindė vaizdo įrašu „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“, kuris padarytas su įranga, neturinčia metrologinės patikros.

22. Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Vaizdo kamera nėra matavimo priemonė, todėl jai metrologinė patikra nebūtina (teisinė metrologija – su matavimais, matavimo vienetais, matavimo priemonėmis, matavimo indais ir metodais susijusi metrologijos sritis, kurios veiklą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai ir vykdo kompetentingos institucijos). Todėl teisėjų kolegija šį apelianto skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Tačiau L. B. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimu, teisėjų kolegija laiko pagrįstais.

23. L. B. buvo atiduotas teismui, kaltinant jį pagal BK 284 straipsnį tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.27 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sugriebus už nukentėjusiojo A. J. drabužių ir išvilkus jį iš lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ į gatvę, kur abu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė rankomis ir spyrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. J., L. B. vieną kartą spyrė A. J. į galvos sritį, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė rankomis ir spyrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, dėl ko pastarasis nugriuvo ant asfalto, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimus kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame delne, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad L. B. nusikalstamos veikos metu bendrininkavo su nenustatytais asmenimis, todėl, pašalinęs iš kaltinimo su bendrininkavimu susijusias aplinkybes, L. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.27 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: vieną kartą spyrė A. J. į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nubrozdinimus kaktoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį.

25. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).??? Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). ??

26. L. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino (ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė) ir nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.00 val., atėjo į lošimo namus „(duomenys neskelbtini)“. Buvo neblaivus, alkoholį vartojo ir lošimo namuose, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Būdamas lošimo namų viduje, pamatė, kaip vienas jam nepažįstamas asmuo ištempė nukentėjusįjį į lauką. Tuomet jis (L. B.) išėjo į lauką ir pamatė, kad jam nepažįstamas asmuo ir nukentėjusysis stovi pasilenkę šalia laiptų, susikibę už kūnų. Nuteistasis nurodė, kad bandė juos išskirti, spirdamas jiems per rankas, bet kur pataikė, nežino. Jam nepavyko jų išskirti, jie nereagavo, grūmėsi toliau, buvo agresyvūs. Nepavykus išskirti, jis nuėjo į šalį ant šaligatvio, stovėjo ten apie minutę. Nurodė, jog negalėjo padaryti jokio sužalojimo A. J..

27. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką A. J. nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.30 val., prie lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jį sumušė du nepažįstami vyriškiai, suduodami ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas ir spirdami ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 9 –12). 2021 m. rugpjūčio 18 d. apklausos metu, pateikus pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, A. J. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 0.00 val. – 1.00 val., būdamas neblaivus atėjo į lošimo namus „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; apie 2.40 val. išėjo į lauką parūkyti. Prie įėjimo į lošimo namus pamatė stovinčius du vyriškius, kurie prieš tai buvo lošimo namuose. Su jais apsižodžiavo, tuomet vienas iš tų vyriškių sudavė jam ne mažiau kaip 4 kartus į veido sritį, antrasis sudavė apie 4 kartus rankomis į įvairias kūno vietas. Po to šie vyriškiai atsitraukė, o jis grįžo į lošimo namus. Priėjęs prie savo lošimo aparato, pastebėjo, kad jis yra ištuštintas, t. y. buvo išnaudotas jo kreditas. Nuėjo prie barmenės ir ėmė reikšti nepasitenkinimą, pasakė, jog kviečia policiją. Mėginant išeiti iš lošimo namų, į juos įėjo tie patys vyriškiai, kurie abu, sugriebę jį už drabužių, išvilko į gatvę ir ėmė mušti, kiekvienas iš tų vyriškių sudavė jam ne mažiau kaip po 6 smūgius rankomis, spyrė kojomis ne mažiau kaip po 4 kartus į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 9 – 12). 2021 m. spalio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. J. atpažino L. B., kaip tą asmenį, kuris jį sumušė 2021 m. rugpjūčio 15 d. prie lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 48 – 54). Papildomai apklausiamas 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. sausio 24 d. (1 t., b. l. 55 – 58, 78 – 81, 90 – 97, 100 – 102) A. J. patikslino, jog pirmasis konfliktas vyko lošimo namų viduje, prie išėjimo į lauką, prie laukinių durų, o antrasis konfliktas vyko, išėjus į lauką, prie laukinių durų. Pirmojo konflikto metu vienas iš vyriškių, kurį atpažino kaip L. B. ir kuris pradėjo muštynes, sudavė jam (A. J.) ne mažiau kaip 4 kartus į veido sritį kumščiu, jie abu buvo nugriuvę ant žemės, po to priėjo antrasis vyriškis ir sudavė jam apie 4 kartus kumščiu į įvairias kūno vietas; antrą kartą tie patys asmenys, jam būnant prie išėjimo į lauką, prie laukinių durų, už drabužių išvilko jį į gatvę ir mušė, suduodami kiekvienas ne mažiau kaip po 6 kartus rankomis, spardė kojomis ne mažiau kaip po 4 kartus į įvairias kūno vietas.

28. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 15-osios naktį, jam būnant lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ vyko du konfliktai. Pirmasis konfliktas su L. B. įvyko lošimo namų viduje, jam einant parūkyti. Konfliktą pradėjo L. B., bet grūmėsi, ritosi abu, konfliktas buvo abipusis, truko kelias minutes, dėl pirmojo konflikto L. B. pretenzijų neturi. Antrojo konflikto metu jį mušė daugiau nei du asmenys, tarp šių asmenų buvo ir L. B.. Jį (nukentėjusįjį) ištempė iš lošimo namų į lauką ne nuteistasis, o kitas asmuo; L. B. jam (nukentėjusiajam) sudavė mažiausiai 6 smūgius, smūgiavo jam ir rankomis, ir kojomis į įvairias kūno vietas; tuo metu, kai L. B. jam smūgiavo, jis (A. J.) ir stovėjo, ir gulėjo ant žemės. Neatsimena aplinkybių, jog nuteistasis jam spyrė.

29. Nukentėjusiojo parodymai, kaip matyti, proceso metu buvo ne tik nenuoseklūs, bet, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

30. Nukentėjusiojo nurodomas antrasis konfliktas lošimų namuose „(duomenys neskelbtini)“ (įrodinėtinos aplinkybės nagrinėjamoje byloje) pagal vaizdo įrašą „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“ ir šio vaizdo įrašo 2022 m. sausio 31 d. papildomos apžiūros protokolo duomenis (2 t., b. l. 21 – 31) prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 03.27.00 val. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs vaizdo įrašą ir jo apžiūros protokolą, nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.27.00 val., iš lošimo namų nukentėjusįjį A. J. ištempė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, su kuriuo nukentėjusysis susimušė, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, tuo metu prie jų pribėgo kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, taip pat nukentėjusiajam sudavė smūgius. 3.27.15 val. į lauką išėjo L. B. ir nukentėjusiajam vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam smūgiavo rankomis, spyrė kojomis, tačiau L. B. stebėjo grumtynes ant pėsčiųjų tako, 3.28.30 val. įėjo į lošimo namus, 3.29.00 val. vėl išėjo į lauką, L. B. vaizde stebimas iki 3.31.07 val. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. B. vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam į galvos sritį, visus kitus smūgius A. J. sudavė du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Teismas sprendė, kad L. B., spirdamas nukentėjusiajam į galvos sritį, veikė netiesiogine tyčia ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą – nubrozdinimus kaktoje, nes 2021 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1049/2021(04) (toliau – specialisto išvada) (1 t., b. l. 178) nurodoma, jog A. J. padaryti sužalojimai (nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame delne) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek vertinant sužalojimų visumą, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad negalima patikimai ir neginčytinai spręsti, jog L. B. spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir taip jį nežymiai sužalojo, padarydamas nubrozdinimus kaktoje.

32. Teisėjų kolegija ištyrė byloje esantį vaizdo įrašą „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“. Iš šio įrašo matyti, kad 3.27.13 val. į lauką iš lošimo namų išėjus L. B., nukentėjusįjį laiko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir jie susikibę grumiasi; vaizdo įraše matyti L. B. judesys ištiesta koja (3.27.14 val.), nukreiptas susikibusių nukentėjusiojo ir nenustatyto asmens pusėn, tačiau įraše nesimato, kad tarp nuteistojo kojos ir nukentėjusiojo galvos buvo kontaktas, t. y. vaizdo įraše nematyti, kad L. B. koja pataikė nukentėjusiajam į galvą. Nuteistojo judesys koja buvo nukreiptas susikibusių nukentėjusiojo ir nenustatyto asmens pusėn, todėl kontaktas galėjo būti su šiuo asmeniu, be to, kontakto tarp nuteistojo kojos ir nukentėjusiojo ar jį laikiusio asmens apskritai galėjo nebūti, nes vaizdo įraše kontakto nesimato. Taigi, iš vaizdo įrašo negalima daryti neginčytinos ir vienareikšmiškos išvados, kad L. B. spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir padarė jam nubrozdinimus kaktoje. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, viena vertus, nurodė, kad L. B. sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tačiau, kita vertus, nurodė neatsimenantis aplinkybių, jog nuteistasis jam spyrė. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis tyrimo metu nenustatytų asmenų buvo kelis kartus pargriautas ant žemės, šie asmenys sudavė jam nevienkartinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam ir stovint, ir gulint ant žemės, todėl nepaneigta, kad nubrozdinimai kaktoje galėjo atsirasti dėl kitų tyrimo nenustatytų asmenų veiksmų arba nukentėjusiajam nugriuvus. Pagal specialisto išvadą sužalojimai nukentėjusiajam (nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame delne) galėjo būti padaryti tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu, atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, tiek ir suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais (1 t., b. l. 178).

33. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų individualių vaizdo kamerų Nr. B0F1EC5FC650, B0F1EC609018, B0F1EC6034F6, B0F1EC5F8744 (2 t., b. l. 15 – 20). Vaizdo įraše „2021_0815_033602_007.MP4“ (laikas 2021-08-15 nuo 3.35 val.) matyti ir šio įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad asmuo su barzda (L. B.) pasakoja policijos pareigūnui (D. M.), kaip nukentėjęs asmuo kabinėjosi ir jis (L. B.) jam trenkė, vėliau jam (L. B.) trenkė, tada jis trenkė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai neatitinka vaizdo įraše „Visinskio 41_Camera6_Visinskio 41_20210815022000_20210815034000_903552“ užfiksuotų aplinkybių, todėl vienareikšmiškai pripažinti, jog L. B. kalba apie šioje byloje tiriamą įvykį, o ne apie pirmąjį lošimo namuose įvykusį konfliktą, negalima. Iš liudytojų (policijos pareigūnų) M. K. ir M. J. parodymų teisme, policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų apie 2021 m. rugpjūčio 15 d. 2.58 val. gautą pranešimą, jog bare „(duomenys neskelbtini)“ neblaivus asmuo elgiasi agresyviai (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 35 – 36), matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 3.00 – 3.15 val., lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ viduje tarp nukentėjusiojo A. J. ir L. B. įvyko konfliktas, kurio metu konfliktuojantys asmenys vienas kitam galimai sudavė smūgius. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, L. B. kaltės nepatvirtina ir teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo (policijos pareigūno) D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 120 – 123), jog aiškinantis įvykio aplinkybes priėjo L. B. ir prisipažino, kad tai jis mušė A. J.. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. nurodė, kad nepamena, ką prisipažino ir kokius veiksmus atliko L. B.. Liudytoja (policijos pareigūnė) T. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes prie jos buvo priėję du asmenys – vyras ir mergina, jie nurodė, jog du asmenys, mušę vaikiną, ką tik pasišalino. Kolegai D. M. pasakius, jog asmuo, kuris prisipažino mušęs, yra prie jo, galimų liudytojų duomenų nebeužsirašė, prie pasišalinusių asmenų nebenuėjo. Iš vaizdo įrašo „2021_0815_033532_013.MP4“ (laikas 2021-08-15 nuo 3.35 val.) ir šio įrašo apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje buvę asmenys nurodo policijos pareigūnams, jog nukentėjusįjį sumušė ne L. B., o kitas asmuo šviesiu švarkeliu; vėliau prie pareigūnų prieina vyras ir moteris, kurie irgi nurodo, kad nukentėjusįjį sumušė kažkoks asmuo šviesiu švarkeliu.

34. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai G. M., R. K., L. J., I. J. byloje tiriamo įvykio nematė, liudytojai (policijos pareigūnai) E. K., A. V., kurie aiškinosi įvykio aplinkybes, irgi nenurodė jokių duomenų, kurie leistų neginčijamai spręsti, kad L. B. spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir jį nežymiai sužalojo. Liudytoja R. R. teisme parodė mačiusi, kaip nukentėjusįjį, gulintį ant žemės, mušė ir spardė du vaikinai, nurodė dėl to patyrusi šoką, buvę baisu, nesmagu matyti, kaip muša asmenį. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės susijusios ne su L. B., o kitų dviejų nenustatytų asmenų veiksmais.

35. Šiame nuosprendyje jau nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019).

36. L. B. neigė spyręs nukentėjusiajam į galvą; nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš byloje esančio vaizdo įrašo galima daryti tik prielaidą, jog L. B. spyrė A. J. į galvą ir padarė nubrozdinimus kaktoje. Jokių kitų įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl nuteistojo veiksmų ir leistų patikimai konstatuoti, kad jis, tyčia spirdamas nukentėjusiajam į galvą, jį nežymiai sužalojo, byloje nėra. Abejonių dėl L. B. veiksmų, kolegijos nuomone, pašalinti nebeįmanoma, todėl, vertinant visas abejones jo naudai, konstatuojama, kad byloje neįrodyta, jog L. B. tyčia vieną kartą spyrė A. J. į galvos sritį ir taip jį nežymiai sužalojo. Neįrodžius nuteistajam inkriminuotų tyčinių smurtinių veiksmų, sukėlusių nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, konstatuojama, kad byloje neįrodytas ir L. B. inkriminuotas būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis – įžūlus elgesys. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad byloje neįrodyti ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, pasireiškęs sumaišties sukėlimu. Byloje nėra duomenų, kad L. B. judesys koja, nukreiptas susikibusių bei besigrumiančių nukentėjusiojo ir nenustatyto asmens pusėn, būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlęs sumaištį. Įvykio vietoje buvę asmenys (vaizdo įrašas „2021_0815_033532_013.MP4“) neįvardijo L. B., kaip asmens, naudojusio fizinį smurtą viešoje vietoje; liudytoja R. R. patyrė neigiamas emocijas, pamačiusi kaip smurtaujama prieš nukentėjusįjį, tačiau šios neigiamos emocijos buvo susijusios ne su L. B., o kitų dviejų nenustatytų asmenų smurtiniais veiksmais.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį, netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo principu ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – L. B. pagal BK 284 straipsnį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

38. Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 130,20 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo už A. J. gydymą (2 t., b. l. 175 – 180). Išteisinus L. B. pagal BK 284 straipsnį, civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl L. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį pagrindo, nustatant, kad L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėErnesta MontvidienėGražvydas Poškus