- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1426-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09225-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“
- Kreditorius
- OU „Inkommerc“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės OU „Inkommerc“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Plenonis“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Plenonis“ 47 932,84 Eur skolą, 86,58 Eur delspinigius, 15 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 29 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 236 Eur žyminį mokestį, 400 Eur advokato pagalbai apmokėti kreditorės OU „Inkommerc“ naudai.
2. Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui kreditorė OU „Inkommerc“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas 48 019,42 Eur sumai. Nurodė, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai, gavusi reikalavimą dėl skolos grąžinimo, vengia vykdyti prievolę, piktybiškai vilkina atsiskaitymą, mokėtina suma skolininkei yra ženkli, nes ji turi didelių įsipareigojimų, mokėjimai kreditoriams neatliekami ilgą laiką, todėl manytina, kad skolininkė, siekdama išvengti palankaus sprendimo vykdymo, gali bandyti nuslėpti savo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininkės UAB „Plenonis“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 48 019,42 Eur sumai, o neužtenkant (ar nesant) šio turto likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, skolininkės pinigines lėšas ne didesnei kaip 48 019,42 Eur sumai, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, areštavus skolininkės pinigines lėšas, leido skolininkei iš jų mokėti mokesčius valstybei, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytus argumentus ir pridėtus įrodymus, sprendė, kad kreditorė tikėtinai pagrindė pareiškimo reikalavimus.
5. Teismas nustatė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas didele pareikšto reikalavimo suma, skolininko vengimu atsiskaityti bei nesąžiningumu, kadangi skolininkė žadėjo skolą sumokėti, tačiau pažado neįvykdė, pradingo ir su kreditore visai nekomunikuoja, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
6. Teismas, įvertinęs pareikšto reikalavimo sumą ir turimus įsipareigojimus, pareikšto reikalavimo sumą vertino kaip pakankamai didelę skolininkei ir konstatavo, kad kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra tikėtinai pagrįstas, todėl, siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkės turtui ne didesnei kaip 48 019,42 Eur pareiškimo reikalavimų sumai užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Plenonis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės OU „Inkommerc“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. CPK 435 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas ne tik negali, bet ir neturi teisės vertinti tikėtiną reikalavimo pagrįstumą. Nenustatęs tikėtino reikalavimo pagrįstumo teismas neturi teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.2. Kreditorė nepateikė duomenų, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
1.3. Kreditorė pateikė 2018 m. liepos 24 d. hipotekos sutartį, pagal kurią buvo užtikrinta 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis, skolininkės sudaryta su SIA ,,Quinto capital partners“, ir kurios vykdymas buvo susietas su 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurios pagrindu reikalavimą reiškia kreditorė. Maksimalios hipotekos sutartimi yra įkeistas ženkliai didesnės vertės turtas (79 000 ir 66 000 Eur) nei prievolė, kuriai užtikrinti įkeistas turtas (70 000 Eur), todėl kreditorė pirmiausia privalo patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto.
1.4. Šiuo atveju pastebimi būtent kreditorės nesąžiningi veiksmai, kuriai yra žinoma 2018 m. liepos 24 d. maksimalios hipotekos sutartis, pagal kurią buvo užtikrinta 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi esant tokioms aplinkybėms, kai kreditorės naudai yra pilnai užtikrintas sutarties vykdymas įkeistu turtu, kreditorė piktnaudžiauja ir prašo teismo papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės kitam turtui, kuris yra perteklinis, ir tokiu būdu apsunkina skolininkės teises.
Šalies argumentai
1.5. Teismas pažeidė CPK 11 straipsnio l dalį, kur numatyta, kad procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Teismas nutartyje nurodė, kad vertino visus kreditorės pateiktus dokumentus, tame tarpe 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. liepos 30 d. sąskaitas, 2018 m. spalio 23 d. raginimą, banko mokėjimo nurodymus, kurie yra rusų arba anglų kalbomis.
Atsiliepimas
8. Kreditorė OU „Inkommerc“ atsiliepimu į skolininkės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Kreditorės reikalavimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, teisiniais pagrindais. Byloje nėra duomenų, kad kreditorės reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Taigi teismas pagrįstai vertino ir konstatavo, kad, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, kreditorė tikėtinai pagrindė pareiškimo reikalavimus, t. y. pareiškimas yra preliminariai pagrįstas.
2.2. Pareiškimo faktinis pagrindas ir nurodytos aplinkybės (2019 m. balandžio 12 d. buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, tačiau skolininkė šį susitarimą pažeidė ir prievolės neįvykdė, telefonu ir el. laiškais žadėjo skolą sumokėti, tačiau nesumokėjo, vengia bendrauti, nekomunikuoja su kreditore, neatsiskaito) suponuoja grėsmę, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2.3. Skolininkė klaidina teismą teigdama, kad jos prievolė kreditorei pagal 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IN-PL-4.2.-02 yra užtikrinta 2018 m. liepos 24 d. hipoteka, nepagrįstai sujungia dvi atskiras tos pačios dienos sutartis Nr. IN-PL-4.2.-02 ir Nr. QCP-PL-4.2.28 (ir prievoles) į vieną prievolę. 2018 m. liepos 27 d. hipotekos sandoriu yra užtikrinta kita skolininkės UAB „Plenonis“ prievolė kitam kreditoriui SIA „Tradebacking.com“ (buvęs pavadinimas SIA „Quinto Capital Partners“) – tai įsipareigojimai, kylantys iš 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. QCP-PL-4.2.28 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais ir tik kreditorius SIA „Tradebacking.com“ turi teisę tenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto.
2.4. Kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tikėtinai pagrįstas, prašoma išieškoti iš skolininkės suma yra didelė, skolininkė yra nesąžininga, nesumokėjo kreditorei už įsigytas prekes, skolą pripažino ir siekė jos grąžinimo dalimis, todėl šalys pasirašė 2019 m. balandžio 12 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo, tačiau ir šį susitarimą skolininkė pažeidė, melavo kreditorei (jos atstovei), kad neva skolą mokės, nors realiai neketino skolos mokėti ir savo piniginės prievolės iki šiol piktybiškai nevykdo. Skolininkė turi kitų kreditorių. Taigi skolininkė turi finansinių sunkumų, kreditorės atžvilgiu veikia apgaulingai, su kreditore nebendradarbiauja. Šiuos duomenis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino, todėl pagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
2.5. Laikinosios apsaugos teismo buvo taikytos ir dėl to, kad pareikšto reikalavimo suma vertintina kaip pakankamai didelė skolininkei. Skolininkė turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą turtinę padėtį bei pagrįsti, kad pareiškimo reikalavimų tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau skolininkė jokių duomenų apie savo gerą finansinę (turtinę) padėtį nepateikė, kas tik sustiprina išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje būtinumo.
Atsiliepimas
2.6. Kreditorė prašo priteisti iš skolininkės skolą pagal 2019 m. balandžio 12 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuris yra sudarytas (pasirašytas) lietuvių kalba. Kaip papildomus įrodymus kreditorė pridėjo kitus šalių dokumentus: 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IN-PL-4.2.-02, kurios vertimas į lietuvių k. yra pateiktas, hipotekos sandorio išrašą, kitus dokumentus (ir net jei kai kurie jų nėra išversti į lietuvių k., tai nepaneigia pačio skolos fakto, kurį skolininkė yra patvirtinusi 2019 m. balandžio 12 d. susitarimu).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės UAB „Plenonis“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorės OU „Inkommerc“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Plenonis“ atžvilgiu tenkino, motyvuodamas tuo, kad kreditorės reikalavimas tikėtinai pagrįstas, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė skolininkei, o skolininkė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tačiau apeliantė (skolininkė) UAB „Plenonis“ atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir ginčija abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – tiek preliminarų pareiškimo pagrįstumą, tiek grėsmę galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
15. Nagrinėjamu atveju kreditorė OU „Inkommerc“ prašė priimti teismo įsakymą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš skolininkės UAB „Plenonis“, pareiškime aiškiai suformulavo skolininkės prievolės atsiskaityti su kreditore faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus. Preliminariai įvertinus kreditorės pareiškimo turinį (faktinius ir teisinius argumentus) ir jo reikalavimus, laikytina, kad jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jame nurodyti prašymai/reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, o kreditorės pasirinktas interesų gynybos būdas nėra aiškiai netinkamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorės pareiškimą laikė preliminariai pagrįstu.
16. Apeliantė (skolininkė) UAB „Plenonis“ atskirajame skunde teigia, kad pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, o CPK 435 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, taigi teismas neturi teisės vertinti tikėtiną reikalavimo pagrįstumą, o nenustatęs tikėtino reikalavimo pagrįstumo neturi teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Plenonis“ atžvilgiu klausimą, neturėjo pagrindo vadovautis apeliantės nurodomomis CPK 433 straipsnio 3 dalies ir 435 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi šios nuostatos taikytinos tik sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas vadovaujantis bendromis bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklėmis (CPK 432 straipsnis), t. y. CPK 144 straipsniu, pagal kurį, be kita ko, preliminariai vertinamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
17. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgiant į konkretaus asmens finansines galimybes. Kadangi tai yra nuginčijama prezumpcija, asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinus disponavimo jam priklausančiu turtu ribojimus, ją gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (CPK 178 straipsnis).
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, taip pat įvertinęs reiškiamo reikalavimo sumą, sprendė, kad reikalavimo suma skolininkei yra pakankamai didelė. Nors, kaip jau minėta, didelė reikalavimo suma pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018).
19. Nagrinėjamu atveju skolininkė UAB „Plenonis“ kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jos finansinė padėtis yra tokia gera (stabili), jog ji galėtų įvykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą, t. y. skolininkė nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadų dėl grėsmės kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė atskirajame skunde neneigia skolos egzistavimo fakto ir pačios skolos pagrįstumo. Priešingai, šalys 2019 m. balandžio 12 d. pasirašė susitarimą dėl skolos grąžinimo, o atskirajame skunde skolininkė nurodo, kad skola turėtų būti išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą, sutartine maksimaliąja hipotekos yra užtikrinta skolininkės prievolė kreditorei SIA „Tradebacking.com“ (buvęs pavadinimas SIA „Quinto Capital Partners“), kylanti iš 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. QCP-PL-4.2.28, todėl tik kreditorė SIA „Tradebacking.com“ turi teisę tenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Skolininkės UAB „Plenonis“ prievolė kreditorei OU „Inkommerc“ pagal 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IN-PL-4.2.-02 ar/ir 2019 m. balandžio 12 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo nėra užtikrinta jokia hipoteka ir kreditorė neturi jokio teisinio pagrindo patenkinti savo reikalavimą iš kitai kreditorei įkeisto turto.
20. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Skolininkė UAB „Plenonis“, teikdama atskirąjį skundą, turėjo galimybę pateikti įrodymus apie gerą savo turtinę padėtį, tačiau tokių duomenų neteikė ir apsiribojo tik formaliais bei deklaratyviais teiginiais apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, t. y. kad kreditorė OU „Inkommerc“ nepateikė duomenų apie skolininkės nesąžiningumą.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Nors šiuo atveju byloje nėra faktinių duomenų apie skolininkės akivaizdžius ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti esamą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, skolininkei nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Vien tai, kad skolininkė neneigia skolos kreditorei (ją pripažįsta), tačiau jos negrąžina, jau suponuoja prielaidas vertinimui skolininkės elgesio kaip nesąžiningo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2017).
22. Aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kreditorei palankaus teismo sprendimo atveju jo vykdymas nebus apsunkintas ir įmanomas. Skolininkės UAB „Plenonis“ nurodyti argumentai ne tik nepaneigia, bet faktiškai patvirtina grėsmę galimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore, neteikia informacijos apie savo turtinę padėtį. Toks skolininkės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningumo principu ir sudaro pagrindą manyti, kad skolininkė siekia išvengti atsiskaitymo su kreditore.
23. Akcentuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
24. Apeliantė (skolininkė) UAB „Plenonis“ atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 11 straipsnio l dalį, pagal kurią procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vertino visus kreditorės pateiktus dokumentus, tame tarpe 2018 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. liepos 30 d. sąskaitas, 2018 m. spalio 23 d. raginimą, banko mokėjimo nurodymus, kurie yra rusų arba anglų kalbomis.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas preliminarų pareiškimo pagrįstumą tik nurodė, kad atsižvelgia į kreditorės pateiktus įrodymus, t. y. netyrė ir nevertino konkrečių kreditorės OU „Inkommerc“ pateiktų įrodymų (jų turinio). Minėti įrodymai bus vertinami teismui nagrinėjant bylą iš esmės (iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad skolininkei UAB „Plenonis“ pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas buvo panaikintas, o kreditorė OU „Inkommerc“ pateikė ieškinį). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su skolininkės UAB „Plenonis“ atskirojo skundo argumentu, kad buvo pažeistas proceso kalbos principas.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.