Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-26 · Civilinė byla Nr. 2A-982-653/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
2A-982-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06511-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
J. N., L. N.
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Civilinė byla Nr. 2A-982-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06511-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 35; 116.1; 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį dėl užmokesčio už komunalines, administravimo, priežiūros paslaugas, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams L. N. ir J. N..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų L. N. ir J. N. 3.506,70 Lt įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas (b.l.18-20). Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius; laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2013-02-28 atsakovai netinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovui užmokestį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, susidarė 3.506,70 Lt įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Atsakovas J. N. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l.58-61). Nurodė, jog ieškovas nevykdo 2010-08-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo dėl delspinigių, klaidingai tvarko apskaitą, neteisingai traktuoja įstatymus ir poįstatyminius aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu visiškai patenkino ieškinį, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 3 506,70 Lt užmokestį už administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą užmokestį už administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas- 3 506,70 Lt nuo 2013- 02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 183,95 Lt iš kiekvieno atsakovo; valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis, po 13,41 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Teismas nustatė, jog NTR CDB išrašas, skolų valdymo ataskaita patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą. Pagal NTR CDB išrašą atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Pagal CK 4.82 str. 3 d. nuostatas atsakovai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovai užmokesčio už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą ir komunalines paslaugas nemokėjo ir per laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2013-02-28 įsiskolino ieškovui 3 506,70 Lt. Šis užmokestis priteistinas ieškovui solidariai iš atsakovų (CK 4.82 str. 3 d., 6.6 str. 3 d., 6.38 str., 6.720 str.).

Atsakovo argumentai, kad ieškovas nevykdo įsiteisėjusio 2010-08-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, neatleidžia atsakovų nuo prievolės sumokėti ieškovo reikalaujamą užmokestį ir šios prievolės nesumažina. Ieškovas įvykdė paminėtą teismo sprendimą, ši aplinkybė matyti iš skolų valdymo ataskaitos 2012-04 mėn. duomenų ir iš 2012-04-30 sąskaitos bei paaiškinimo, kaip šis sprendimas buvo įvykdytas. Ieškovas išsamiai paaiškino, kaip apskaičiuojami kiti skolų valdymo ataskaitoje nurodyti mokesčiai. Atsakovas nenuginčijo skolų valdymo ataskaitos duomenų teisingumo. Pagal LR šilumos ūkio įstatymo 20 str. nuostatas prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Ieškovas, esantis daugiabučio namo butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, teisėtai sudarė sutartį su namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju ir reikalauja, kad atsakovai apmokėtų už šių sistemų priežiūros paslaugas. Visi ieškovo skolų valdymo ataskaitoje esantys mokesčiai – 3 506,70 Lt, kurių jis reikalauja iš atsakovų, yra pagrįsti ir teisingai apskaičiuoti. 2013-07-18 nutartimi atsakovams buvo pasiūlyta pateikti papildomus jų pozicijai pagrįsti reikalingus argumentus ir įrodymus. Ieškovui pagrindus savo reikalavimus 2013-08-13 pareiškime, atsakovai nenurodė, kurie konkretūs ir dėl kokių priežasčių ieškovo atlikti užmokesčio skaičiavimai neteisingi ir skolų valdymo ataskaitoje nurodytų neįvykdytų prievolių dydžio nenuginčijo (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.117-119), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, priteisiant ieškovui 968,52 Lt sumą už administravimo ir komunalines paslaugas. Nurodo, jog ieškovas prašė priteisti nuo 2010-02-01 iki 2013-02-28 susidariusį įsiskolinimą, priimant kaip neginčijamai teisingą likutį 2010-02-01 dienai. Tačiau likutis 2010-02-01 buvo neteisingas ir tą konstatavo 2010-08-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas, sprendime nurodęs, kad ieškovas neteisingai skaičiavo delspinigius ir palūkanas nuo sumų, kurių jis buvo atsisakęs ankstesniame teisminiame procese ir teismo sprendimu reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanas sumoje 430,86 Lt buvo atmestas. Nepaisant teismo sprendimo (kuris įvykdytas 2012 balandžio 30 d. nurašant sumą 430,86 Lt) ieškovas ir toliau skaičiavo neteisėtus delspinigius ir palūkanas nuo neteisėtų sumų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. vasario 26 d. priskaičiuodamas papildomai 102,17 Lt delspinigių, kurie buvo šio ieškinio sudėtyje (likutyje 2010-02-01). Ši aplinkybė matyti iš ieškovo teismui pateiktos skolų valdymo ataskaitos. Nors teismas buvo įpareigojęs ieškovą ieškinį patikslinti, to nebuvo padaryta, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Teismui buvo pateikta pažyma, kad nuo 2007-02-07 šilumos punktas name, esančiame Raseinių g.12 yra AB „Šilumos tinklai“ nuosavybė. LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 d. konstatuota, kad šilumos punktai yra šilumos perdavimo sistemos dalis. Pagal LR ŠŪĮ 32 str. 2 d., šilumos punktų priežiūros sąnaudos yra būtinosios šilumos tiekėjo sąnaudos. LR ŠŪĮ 28 str. 5 d. įtvirtinta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų priežiūrą (eksploataciją). LR CK 4.82 str. 3 d., 4d. įrašyta nuostata, kad butų ir ir kitų patalpų savininkų pareiga išlaikyti tik bendrąją dalinę nuosavybę ir įstatymas nekalba apie prievolę išlaikyti butų ir kitų patalpų savininkams nepriklausančius objektus. Teismas, remdamasis LR Šilumos ūkio įstatymo nuostata, teigdamas, kad administratorius teisėtai prižiūri šilumos punktą, darė neteisingą išvadą, kad teisėtai reikalauja, kad atsakovai apmokėtų už šių sistemų priežiūros paslaugas, tuo prieštaraudamas aukščiau išvardintiems kitiems dviems LR Šilumos įstatymo reikalavimams ir ignoruodamas CK 4.82 str. 3 d., 4 d. prievolę, kuri gali kilti tik šilumos punktui nuosavybės teise priklausant butų ir kitų patalpų savininkams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį buvo aiškiai konstatuota, kad pasikeitus šilumos punkto savininkui, CK 4.82 str. 3 d., 4 d. prievolė netaikytina ir ieškovas neteisėtai priskaičiavo 2.436,01 Lt.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l. 122-128). Nurodo, jog atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, nėra atleisti nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (CK 4.82 str.1 d., LR DNSBĮ 2 str.5d.). Nors atsakovai nurodė, jog šilumos punktas, esantis name Raseinių g. 12, Vilnius, priklauso AB „Šilumos tinklai“, todėl jie neturi pareigos išlaikyti butų ir kitų patalpų savininkams nepriklausančius objektus, tačiau iš NTR išrašo matyti, kad šildymo ir karšto vandens sistema nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamas objektas, ji nėra priskirta AB „Vilniaus šilumos tinklai“. LR ŠŪĮ 2 str. 44 p. nurodyta, jog šilumos ūkis - energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu, kas reiškia, jog ieškovas mokesčius skaičiuoja ne tik už šilumos punkto eksploatavimo paslaugas, tačiau už viso šilumos ūkio priežiūrą. LR ŠŪĮ 20 str. 1 d. nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Jį CK 4.85 str. nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojas ir su juo sudaro daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). 2011-11-01 įsigaliojus LR Šilumos ūkio įstatymo pataisoms ir pakeitus šilumos kainodarą, į šilumos kainą nebeįtraukiamos šilumos punktu priežiūros sąnaudos. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, savo argumentams pagrįsti nepateikė reikšmingų įrodymų.

Ieškovas, kaip namo Raseinių g. 12, Vilnius, administratorius teisėtai sudarė sutartį su namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, kuris atsako už namo šilumos punkto priežiūrą, bet ne už šių paslaugų apmokėjimą. Pareigą mokėti mokesčius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą numato ne tik Vilniaus miesto administravimo nuostatai, bet ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-258, 135 p., numatantis, kad butų/patalpų savininkai – buitiniai šilumos vartotojai privalo laiku atsiskaityti už šilumą bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Nuo 2011-11-01 pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas paslaugos kainą skaičiuoja už kvadratinį bendrojo ploto metrą, toks mokestis sąskaitoje pateikiamas atskiroje eilutėje. LRV 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.5 p. nustato, kad patalpų savininkai turi sumokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, daugiabučio namo techninę priežiūrą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, komunalines ir kitas paslaugas, be to Pavyzdinių administravimo nuostatų 8 p. imperatyviai įtvirtina, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos minėtus mokesčius. Atsakovų pareiga mokėti mokesčius už suteiktas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo paslaugas kyla iš įstatymo ir turi būti vykdoma.

Nors apeliantas nurodo, jog ieškovas nevykdė 2010 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priešingai, ieškovas minėtą teismo sprendimą įvykdė, tą patvirtinta byloje pateiktos 2012 m. balandžio mėn. Skolų valdymo ataskaitos ir 2012 m. balandžio 30 d. sąskaita. Minėtame 2010-08-08 sprendime teismas nustatė, jog nepagrįstai buvo priskaičiuoti šie mokesčiai: Administravimo mokesčio padidinimas - 59,38 Lt; Šilumos ir karšto vandens sistemų eksploatavimo mokestis - 262,86 Lt; Delspinigiai ir palūkanos - 430,86 Lt. Šie mokesčiai buvo atimti iš bendros mokėtinos sumos ir yra matomi suvestinėje. Minusavimai buvo atliekami prie suvestinėje nurodytos minusuotos sumos pridėjus mėnesio priskaitymą. Taip buvo gautos sumos, kurios buvo minusuotos atsakovams, vykdant minėtą teismo sprendimą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškinyje nurodytas skolos laikotarpis ir suma yra neteisinga, nes skolos paskaičiavimai buvo atlikti įvykdžius minėtą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu priteisti iš jo 3 506,70 Lt užmokestį už administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, iš esmės nesutikdamas su dviem priteistos sumos sudedamosiomis priteistų mokesčių dalimis – dėl neva neteisėtai paskaičiuotų 102,17 Lt delspinigių ir neteisėtai reikalaujamos 2.436,01 Lt sumos už šilumos punktų priežiūrą.

Apelianto teigimu, nepaisant ankstesnio teismo sprendimo (kuris įvykdytas 2012 balandžio 30 d. nurašant sumą 430,86 Lt) ieškovas ir toliau skaičiavo delspinigius ir palūkanas nuo nepagrįstai skaičiuojamų sumų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. vasario 26 d. priskaičiuodamas papildomai 102,17 Lt delspinigių, kurie buvo šio ieškinio reikalavimo sudėtyje (likutyje 2010-02-01) ir ši aplinkybė, pasak apelianto, matyti iš ieškovo teismui pateiktos skolų valdymo ataskaitos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš byloje esančio 2010-08-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo matyti, jog tarp tų pačių šalių vyko ginčas dėl mokesčių, susijusių su bendrąja daline nuosavybe, priteisimo ir šiame sprendime teismas iš tiesų konstatavo, kad ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ delspinigius ir palūkanas skaičiavo nuo sumų, kurias turėjo minusuoti, todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius ir palūkanas (b.l.79-81). Priešingai, nei teigia apeliantas, iš pateiktų skolų valdymo ataskaitų (b.l.30;31) nematyti, kad ieškovas ir toliau neteisėtai skaičiavo delspinigius ir palūkanas nuo nepagrįstai priskaičiuotų sumų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. vasario 26 d., priskaičiuodamas papildomai 102,17 Lt delspinigių. Iš skolų valdymo ataskaitos (b.l.30) matyti, kad 2010 m. vasario mėn. buvo priskaičiuota tik 14,42 Lt delspinigių, o už periodą nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2013-03 mėn. delspinigių nebuvo apskaičiuota visiškai; 2012 m. balandžio mėn. periodu buvo išminusuota 430,86 Lt delspinigių suma. Netikėti šiais ieškovo pateiktų skolų valdymo ataskaitų duomenimis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepatiekė detalių paskaičiavimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius ir palūkanas.

Apeliantas taip pat nurodo, jog jis neprivalo apmokėti 2.436,01 Lt už šilumos punktų priežiūrą, nes nuo 2007-02-07 Raseinių g. 12 name renovuoti šildymo ir krašto vandens įrenginiai tapo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybe; be to pagal LR ŠŪĮ 32 str. 2 d., šilumos punktų priežiūros sąnaudos yra būtinosios šilumos tiekėjo sąnaudos. Pasak apelianto, LR ŠŪĮ 28 str. 5 d. įtvirtinta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų priežiūrą (eksploataciją), o LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. įrašyta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareiga išlaikyti tik bendrąją dalinę nuosavybę ir įstatyme neįtvirtinta prievolė išlaikyti butų ir kitų patalpų savininkams nepriklausančius objektus.

Pažymėtina, jog apeliantas vadovaujasi LR Šilumos ūkio įstatymo 28 str. 5 d. redakcija, galiojusia 2010-06-05–2011-10-12, kurioje buvo įtvirtinta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų priežiūrą (eksploataciją). Kita vertus, apeliantas LR ŠŪĮ 28 str. 5 d. ir 32 str. 2 d. taikymo klausimą kelia tik apeliacinės instancijos teisme, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos, todėl nenagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tą aplinkybę, kad 2011-10-13 pakeitus Šilumos ūkio įstatymo 20 str., įsigaliojo nauja šios straipsnio redakcija (Nr. XI-1608, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 123-5816) ir naujoje Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d. redakcijoje buvo numatyta, jog prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). <...> Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. <...> Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Naujoje šio įstatymo 20 str. 2 d. redakcijoje taip pat nustatytas naujas reglamentavimas, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

Taigi, įstatymų leidėjas, nustatęs, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, taip pat nustatė, jog daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (LR ŠŪĮ 20 str.), kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio namo, esančio Raseinių g. 12, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas yra UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Todėl, vadovaujantis LR ŠŪĮ 20 str., ieškovas pagrįstai skaičiuoja mokestį už daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, apelianto argumentas, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėti už prievolę, kuri gali kilti tik šilumos punktui nuosavybės teise priklausant butų ir kitų patalpų savininkams.

Kita vertus, ir iki LR ŠŪĮ 20 str. pasikeitimo ieškovas nuolat prižiūrėdavo namo, esančio Raseinių g. 12, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemas, tai matyti iš byloje esančio Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-13198-820/2009 (b.l.79-81), nagrinėtoje tarp tų pačių šalių, be to taip pat dėl šilumos ir karšto vandens sistemų eksploatavimo mokesčio. Šilumos ir karšto vandens sistemos eksploatavimo priežiūra buvo privaloma pagal Šilumos ūkio įstatymą, kurios reglamentavimas detaliai nustatytas Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. Įsakymu Nr. 4-259 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos patvirtinimo“. Atsakovų prievolė atsiskaityti už šilumos ir karšto vandens sistemos eksploatavimo priežiūrą buvo įtvirtinta ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-258, 135,2 p., kuriame nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, privalo laiku atsiskaityti už šilumą ir (ar) karštą vandenį bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Todėl apelianto teiginiai, jog jis visai neprivalo mokėti šio mokesčio, nes šios sistemos priklauso ne jam – atmestini, nes paslaugas jis gavo ir ieškovas patyrė išlaidas.

Apibendrinant konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, jog ieškovas nepagrįstai apskaičiavo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 3 506,70 Lt skolą už administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas.

Dėl kitų tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 242,00 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtų 242,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų faktą bei dydį (b.l. 130-133). Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl iš apelianto (atsakovo) J. N. ieškovo naudai priteistina 242,00 Lt atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suma (CPK 88 str. 1 d 8 p. ).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) J. N. ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 242,00 Lt ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėja Jelena Šiškina