Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3122-1126/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - UAB) „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovams V. A. L., N. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Kauno butų ūkis“ iš atsakovo V. A. L. 895,63 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 895,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 142,76 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės N. Č. – 298,54 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 298,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 47,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl galimumo byloje priimti sprendimą už akių

Motyvuojamoji dalis

Dėl pareiškime nurodytų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas)

8. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. įvykusio Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo bei namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo bei įgyvendinimo sąlygų (toliau tekste – Sprendimas). Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. minėtas sprendimas yra galiojantis ir neužginčytas teismine tvarka.

9. Šio Sprendimo pagrindu 2014 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta pavedimo sutartis tarp bendrojo naudojimo objektų valdytojo DNSB „Tulpė“ ir UAB „Kauno komunalinis butų ūkis“. Pagal pavedimo sutartį UAB „Kauno komunalinis butų ūkis“ įsipareigojo sudaryti kreditavimo sutartį su banku ar kita kredito įstaiga dėl lengvatinio kredito projektui parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti). Pavedimo sutarties 1.2.2 punkte numatyta, kad paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui, balkonų įstiklinimui ir pan.). 2020m. rugpjūčio 14 d. sąskaitos Nr. 20077655, pateiktos V. L. ir N. Č., prašomą sumokėti sumą sudarė kredito įmoka, einamosios palūkanos ir atidėtos palūkanos. Tai atitiko 2014 m. lapkričio 7 d. gyventojų sprendimo 7 punkto reikalavimus, t. y. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime išreikštą valią.

10. Pavedimo sutarties 3.2 punktas nustatė ginčų sprendimo tvarką dėl netinkamo įgaliotinio (ieškovės) įsipareigojimų vykdymo, t. y. pirmiausia įgaliotiniui pareiškiama pretenzija raštu, tada įgaunama teisė nutraukti sutartį. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atitinkamos pretenzijos sutartyje nustatyta tvarka buvo teikiamos, kad sutartis buvo nutraukta, kad atsakovas kreipėsi į DNSB „Tulpė“ dėl netinkamo bendrųjų investicijų sumos paskirstymo.

11. Teismo vertinimu, Sprendimo 2 punkto nuostata, leidžianti įvertinti konkrečias investicijas, yra pernelyg abstrakti ir nesukuria projekto administratoriui pareigos mažinti buto savininko kredito įmokos sumą konkrečiu dydžiu, jei negauti konkretūs duomenys, neinformavus kitų butų savininkų ir gyventojų. Kitoks vertinimas neabejotinai pažeistų namo bendraturčių lygiateisiškumo principą bei neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (LR CK 1.5 straipsnis), CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovas V. A. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas nurodė, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 7 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo neginčijo, senaties terminas jau seniai yra suėjęs, o tai reiškia, kad minimas sprendimas šalims turi įstatymo galią. Apelianto vertinimu, minėto protokolo rezultato ir jame nustatytų sąlygų nebuvo jokio pagrindo skųsti, nes namo renovacijos metu keitėsi rangos darbų apimtis, o iš čia aišku ir pati galutinė investicijų suma kiekvienam butų savininkui, tame tarpe ir individualių investicijų įvertinimas, kaip yra numatyta 2014 m. lapkričio 20 d. Pavedimo sutarties 1.2.2 punkte.

12.2. Galutinis rezultatas pasimatė tik 2018 metų liepos mėnesį, kai po namo atnaujinimo (modernizavimo), butų savininkams buvo pateikti asmeniniai kredito ir palūkanų grąžinimo grafikai. Tačiau ieškovas neįvertino atsakovų individualių investicijų, t. y. 2 kambarių bute už asmenines lėšas įsirengtų 3 radiatorių su termoreguliatoriniais ventiliais (2 kambariai plius virtuvė). Kurios buvo užfiksuotos ir apie tai raštu pranešta namo šildymo sistemą montavusiam subrangovo UAB „Verslas“ atstovui. Šios individualios investicijos atsakovo preliminariame kredito ir palūkanų grąžinimo grafike neatsispindėjo, o bendra kredito suma išdalinta butų savininkams.

12.3. Apie 55 bute individualių investicijų sumą ieškovė galėjo nuspręsti pagal analogiškų butų Nr. 46, 49, 52, 58, kuriose montavo radiatorius, padarytas investicijas. Ieškovė atlikdama paskaičiavimus ir dėl kitų butų pridarė klaidų (dėl 4 ir 13 butų).

12.4. Ieškovė neteisingai paskaičiavo sumas dar ir dėl to, kad neįvertino, jog apelianto seseriai N. Č. priklauso tik ¼ dalis buto, kai tuo tarpu apeliantui priklauso ¾ dalys buto.

12.5. Prieš teismo posėdį apeliantas informavo telefonu teismo posėdžių sekretorę, jog jis privalėjo tuo metu karantinuotis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 201 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

13.1. 2014 m. lapkričio 7 d. Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo 4 p. nurodyta, jog projekto administratorius (ieškovė) veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kreditavimo sutartį ne didesnei kaip 698 281,37 Eur (2 411 025,93 Lt) sumai. Ieškovė 2016 m. birželio 8 d. pasirašė daugiabučio namo kreditavimo sutartį 694 797,26 Eur sumai. Sprendimas nebuvo apskųstas per 6 mėnesių senaties terminą, todėl minimas sprendimas ir įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį apeliantui yra privalomi.

13.2. Apeliantas nevykdo savo prievolių, o kaip prievolių nevykdymo pagrindą nurodo neva atliktas individualias investicijas, bet, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas teismui nepateikė jokių individualias investicijas, kurios galimai turėtų būti išskaičiuotos iš atsakovui tenkančios kreditavimo dalies, pagrindžiančių įrodymų.

13.3. Bylos rašytiniai įrodymai visiškai pagrindžia apelianto skolą ieškovui, o apeliantas nurodo tik deklaratyvius teiginius, nesudarančius pagrindo peržiūrėti priimtą sprendimą už akių kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

13.4. Apeliantas neturi teisės atstovauti atsakovės N. Č., t. y. apeliantas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių jo įgaliojimus atstovauti atsakovę N. Č. teisme.

13.5. Apeliantas turėjo ir galėjo pateikti visus įrodymus pirmojoje instancijoje, bet to nepadarė ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl teikiami papildomi įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl ieškovė prašo apelianto pateiktų papildomų įrodymų nevertinti.

13.6. Apelianto argumentai, kad neatvyko į parengiamąjį posėdį, nes privalėjo karantinuotis, taip pat nepagrįsti. Apeliantas šios informacijos nenurodė teismui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokius jo argumentus, todėl manytina, kad tai yra tik apelianto gynybinė pozicija bei bandymas klaidinti teismą, kad atsakovui būtų suteikta proga ir toliau vilkint procesą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovas yra įsitikinęs, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai ir vilkina atsiskaitymą su ieškove.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2014 m. gegužės 14 d. investicinį planą (duomenys neskelbtini) namo modernizavimui, 2014 m. lapkričio 7 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimo protokolą ir balsavimo biuletenius, faktiškai patirtų modernizavimo išlaidų lentelę, ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą gyvenamojo namo 4 buto savininkei M. P., ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ 2018 m. rugsėjo 21 d. raštą namo 13 buto savininkei J. Z..

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apelianto teismui pateikti nauji įrodymai skundžiamos nutarties ir 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių priėmimo metu egzistavo, byloje nėra duomenų, kad šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, taip pat apeliantas nenurodo argumentų, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Naujais dokumentais apeliantas kritikuoja ieškovės veiksmus, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su ieškiniu todėl, kad ieškovė be pagrindo įtraukė į mokėtinas sumas jam ir jo seseriai priklausančiame 2 kambarių bute už asmenines lėšas 3 radiatorių su termoreguliatoriniais ventiliais įsirengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti dokumentai nei patvirtina, nei paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, o tai reiškia, kad jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Todėl apelianto kartu su atskiruoju skundu (DOK-14855) pateikti nauji įrodymai nepriimami ir grąžinami juos pateikusiam asmeniui (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

21. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas gali priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų – kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.

22. CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

23. Pažymėtina, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinys atsakovams išsiųstas 2020 m. rugsėjo 29 d. ir įteiktas abiem atsakovams. Atsakovas V. A. L. 2020 m. spalio 19 d. per EPP sistemą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį posėdį 2020 m. gruodžio 3 d. 9.30 val. Apeliantui teismo šaukimas įteiktas 2020 m. spalio 24 d. per EPP sistemą, o kitai atsakovei – 2020 m. spalio 31 d. paštu.

25. Ieškovė 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant ir, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių. Atsakovas V. A. L. 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudaryti ir teisinės mediacijos nepageidauja, kad bylą ves be advokato. Tačiau apeliantas nepateikė teismui jokios informacijos dėl dalyvavimo/nedalyvavimo parengiamajame posėdyje, į 2020 m. gruodžio 3 d. vykusį parengiamąjį posėdį neatvyko, savo neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodė.

26. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovas neatvyko į parengiamąjį posėdį, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jo nebuvo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

27. Tačiau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi ir kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią apeliantas turėjo įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB ,,Gintarinė plunksna" ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis “ v. I. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

28. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko pareigos mokėti atitinkamo dydžio kreditą po namo atnaujinimo (modernizavimo).

29. Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė – tai dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 5, 7 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013).

30. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo išdėstytas aplinkybes dėl individualių investicijų neįvertinimo paskirstant butams grąžintino kredito dalis, kurios turėtų įtakos sprendimo už akių priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl žemiau nustatytų aplinkybių.

31. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. lapkričio 7 d. susirinkimo metu balsų dauguma pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygoms (toliau – Protokolas). Protokolo 2 punkte susitarta, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.). Protokolo 3 punktu nusprendė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Kauno butų ūkis“ (buvęs pavadinimas – UAB „Kauno komunalinis ir būtų ūkis“). Protokolo 4 punktu nuspręsta, kad ieškovė, veikdama patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kredito sutartį ne didesnei kaip 2 411 025,93 Lt (698 281,37 Eur) sumai. Protokolo 7 punktu nutarta, kad patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ieškovės nurodyta tvarka.

32. Atsakovas V.A. L. yra ¾ dalių, o jo sesuo N. Č. yra ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai nuo 2010 m. liepos 12 d.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 6 dalimi butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams.

34. Nagrinėjamu atveju 2014 m. lapkričio 7 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų Protokolas įstatymų nustatyta tvarka nėra ir nebuvo ginčytas, todėl yra galiojantis. Pažymėtina, kad minėto Protokolo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl apelianto argumentų, susijusių su minėto Protokolo teisėtumu ar pagrįstumu.

35. Minėto Protokolo pagrindu, ieškovė 2016 m. liepos 8 d. su AB „Šiaulių bankas“ sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-5903-09 (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 694 797,26 Eur kreditas, t. y. mažiau, nei nuspręsta butų savininkų susirinkime. Taip pat sudarytas kredito grąžinimo grafikas, pagal kurį gautas kreditas turėjo būti pradėtas grąžinti nuo 2018 m. gruodžio 20 d., grąžinimo termino pabaiga – 2036 m. liepos 7 d.

36. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. išrašė bei atsakovams V. A. L. ir N. Č. pateikė sąskaitą Nr. 20077655. Iš šios sąskaitos matyti, kad atsakovams priklausančiam butui apskaičiuota grąžintino kredito suma siekia 5742,49 Eur ir tai dienai atsakovų bendra skola siekė 1194,17 Eur. Taip pat nustatyta, kad kredito įmokos dalis per mėnesį siekė 26,46 Eur, einamosios palūkanos – 13,17 Eur, atidėtos palūkanos – 1,17 Eur, iš viso per mėnesį mokėtina suma – 40,80 Eur, tačiau nuo kredito grąžinimo termino atsakovai nieko nebuvo sumokėję ir tai dienai skola siekė 1040,66 Eur, o priskaičiuoti delspinigiai – 112,71 Eur.

37. Taigi, šiuo atveju gyvenamojo namo bendraturčių susirinkimo nutarimas dėl kiekvieno bendraturčio pareigų ir atsakomybės ribų, kredito grąžinimo tvarkos rodo, kad bendraturčiai sureguliavo savo pareigas grąžinant kreditą (vidiniai teisiniai santykiai) ir pavedė jas įgyvendinti jiems atstovaujančiam namo administratoriui – ieškovei (išoriniai teisiniai santykiai), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai namo bendraturčių priimto sprendimo nevykdo, todėl ieškovė, kuri paėmė kreditą bendraturčių naudai gyvenamojo namo atnaujinimui (modernizavimui), turėjo pagrindą ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo (CK 1. 137 str.).

38. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo V. A. L. priteista 895,63 Eur skola, iš atsakovės N. Č. – 298,54 Eur skola, t. y. skola priteista įvertinus abiem atsakovams priklausančias buto dalis, todėl apelianto argumentai, kad teismas neįvertino minėtų aplinkybių, nepagrįsti.

39. Su skundžiama apylinkės teismo nutartimi apeliantas iš esmės nesutinka todėl, kad, anot apelianto, ieškovė neteisingai paskirstė grąžintino kredito dalis, nes neįvertino atsakovų individualių investicijų, t. y. 2 kambarių bute už asmenines lėšas įsirengtų 3 radiatorių, apie tai raštu pranešus ir namo šildymo sistemą montavusiam subrangovo UAB „Verslas“ atstovui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui neteikė. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apelianto argumentai, kad ieškovė, paskirstydama grąžintino kredito dalis, padarė klaidų ir kitų butų savininkams, nagrinėjamu atveju nepagrindžia apelianto argumentų dėl individualių investicijų atsakovams priklausančiame 55 bute.

40. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog ieškovei teikė atitinkamas pretenzijas dėl netinkamo bendrųjų investicijų sumos paskirstymo atsižvelgiant į individualias investicijas, kad ieškovę raštu informavo apie individualių investicijų buvimo faktą, dydį, prieš skirstant lėšas gyventojams. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (CPK 185 str.).

41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.