- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- I2-3357-394/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atstovui S. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (4-5 b. l.), prašydama priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir A. P. (buvusi B.) dėl įvairių nesutarimų susidarė konfliktinės situacijos, dėl to pareiškėjos atžvilgiu buvo išnagrinėtos kelios administracinio nusižengimo bylos, kurių galėjo nebūti, jei Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo darbą. PK pareigūnas D. M. 2020 m. balandžio 8 d. 10.54 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR P-619-2020, 11.00 val. paskyrė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą jo tarnybiniame automobilyje ir jau 11.07 val. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_ N-844-2020, kuriuo ją pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 str. 1 d., ir paskyrė nuobaudą – 400 Eur baudą bei įpareigojo atlyginti A. Pelenei 30 Eur žalą. Nesutikdama su nutarimu pareiškėja jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2020-11-09 priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-117-1007/2020: panaikino nutarimą ir grąžino bylą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK tirti iš naujo. ANK 615 str. 3 d. nurodyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. ANK 616 str. 4 d. nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per 20 darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. Pareiškėjos atveju „teisingumas“ buvo įvykdytas per 15 minučių, nebuvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, nebuvo įvertinti ir ištirti visi įrodymai ir aplinkybės, neduota paaiškinti, surašytas protokolas ir priimtas galutinis nutarimas tą pačią dieną ir valandą. D. M. turėjo iš anksto parengtą protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuos jai davė pasirašyti, tai rodo, kad jau buvo iš anksto suformuota nuostata bet kuriuo atveju nubausti. Šioje situacijoje D. M. piktnaudžiavo savo teisėmis ir viršijo įgaliojimus, surašęs protokolą turėjo jį perduoti nagrinėti kitam pareigūnui, duoti laiko pareiškėjai pateikti savo argumentus dėl inkriminuojamo įvykio ir įgyvendinti teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl D. M. piktnaudžiavimo ir netinkamo pareigų atlikimo buvo priversta kreiptis į teismą, dėti pastangas, aukoti savo laiką tam, kad įrodytų, jog nėra susijusi su A, Pelenės automobilio subraižymu, o jei nebūtų sugebėjusi įrodyti savo nekaltumą, būtų buvusi nuteista už nepadarytą nusikaltimą. Dėl neteisėto ir nepagrįsto kaltinimo patyrė didelį emocinį stresą, pažeminimą, sumenkinimą, dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, teko vartoti raminamus žolinius vaistus, ieškoti teisinės pagalbos, neturint teisinio išsilavinimo gilintis į teisinius dalykus, kreiptis į teismą, vaikščioti į teismo posėdžius ir įrodinėti savo nekaltumą, todėl jai yra padaryta moralinė – neturtinė žala, kurią vertina 5000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (20-23 b. l.) bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti, nes skundas nepagrįstas. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str.. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė ir teisės pažeidimu padaryta žala), tačiau, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Iš to seka, jog būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino tyrėjo D. M. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurią grąžino tirti iš naujo, nustatęs, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog R. P. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Vien faktas, jog buvo panaikintas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nesudaro pagrindo vertinti pareigūno veiksmus kaip neteisėtus. Surinktus įrodymus pareigūnas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, o kad teismas įrodymus įvertino kitaip, savaime neįrodo pareigūno veiksmų neteisėtumo. Teismas nutartyje nepasisakė, kad policijos pareigūnas priėmė klaidingą ar neteisėtą sprendimą, ir dėl to toks sprendimas naikinamas. Teismas nutartyje pasisakė, kad administracinio nusižengimo byloje R. P. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 115 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, buvo grindžiama liudytojos R. P. parodymais, duotais 2020 m. kovo 30 d., nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos protokolu bei kitais duomenimis. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad administraciniame nusižengimo protokole yra įrašas, jog R. P. su protokolu nesutiko, o jos paaiškinimas yra atskirame lape, jos parodymai užfiksuoti 2020-04-08 apklausos protokole. Administracinio nusižengimo teisena pradėta 2020 m. kovo 26 d., o nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2020 m. balandžio 8 d., tad pareiškėjos pretenzijos dėl tyrimo trukmės yra visiškai nepagrįstos. Teismas nutartyje konstatavo, kad tiriant administracinį nusižengimą liudytoja R. P. davė kategoriškus parodymus dėl matyto svetimo turto gadinimo, o bylą nagrinėjant teisme liudytojos R. P. parodymai keitėsi. Iš teismo posėdžio 2020 m. birželio 17 d. protokolo matyti, kad R. P. nepakeitė parodymų, detaliai paliudijo matytas aplinkybes, jog R. P. buvo prie automobilio, brėžė per jį, tačiau negirdėjo brėžimo garso. Teismas tokius liudytojos parodymus vertino kaip prieštaringus, paremtus liudytojos subjektyviu situacijos vertinimu, jos padarytomis išvadomis, o esant konfliktiškiems santykiams tarp liudytojos ir R. P., liudytojos parodymus nelaikė neabejotinai teisingais. Tyrėjas D. M. liudytojos R. P. parodymus užfiksavo 2020 m. kovo 30 d., po penkių dienų, kai policija 2020 m. kovo 25 d. gavo anoniminį pranešimą apie gadinamą svetimą turtą, o teisme R. P. buvo detaliai apklausta po beveik trijų mėnesių 2020 m. birželio 17 d. Pareiškėja kaip neturtinę žalą įvardija, kad ji patyrusi didelį emocinį stresą, pažeminimą, jautė sumenkinimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, teko vartoti raminamus vaistus. Pagal teismų praktiką neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi po 3 metų nuo teismo nutarties priėmimo 2020 m. lapkričio 9 d., kas rodo, kad ji nepatyrė tokių dvasinių sukrėtimų, streso, pažeminimo, sumenkinimo, kaip teigia skunde, nes didžiausias neigiamas poveikis jaučiamas iškart po atliktų galimai neteisėtų veiksmų. Atsižvelgus į aukščiau nurodytus argumentus bei motyvus, atsakovės atstovas padarė išvadą, kad šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojo pareigūno D. M. veiksmų, jam tiriant administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), ir priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje nubausti R. P. 400 Eur bauda.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2012-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK gautas pranešimas apie tai, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. R. P. (duomenys neskelbiami) namo kieme paėmusi akmenį galimai nubrėžė A. B. priklausančio automobilio (duomenys neskelbiami), vairuotojo pusės galines dureles (25-27 b. l.). Šį įvykį matė ir automobilio savininkei pranešė (duomenys neskelbiami) namo gyventoja R. P., kuri 2020 m. kovo 30 d. buvo apklausta kaip įvykio liudytoja (29 b. l.). 2020 m. balandžio 2 d. atlikta įvykio vietos apžiūra ir surašytas protokolas (6-7 b. l.). 2020 m. balandžio 8 d. 10.30 – 10.50 val. kaip liudytoja apklausta R. P., surašytas apklausos protokolas, kuriame ji nurodė, jog mašinos durelių nebraižė, mano, kad buvo apšmeižta (32 b. l.). Tą pačią balandžio 8 d. 10.54 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl to, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. R. P. tyčia sugadino A. B. priklausantį turtą, t. y. įbrėžė automobilio (duomenys neskelbiami) vairuotojo pusės galines dureles, padaryta 30 Eur turtinė žala, tokiais savo veiksmais padarė LR ANK 115 str. numatytą pažeidimą (10-11 b. l.). 2020 m. balandžio 8 d. 11.07 val. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 41-ANR_ N-844-2020, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. už nusižengimą, numatytą ANK 115 str. 1 d., paskirta 400 Eur bauda (35-36 b. l.). 2020 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono komisariato pirmojo skyriaus tyrėjo 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, R. P. skundą tenkino ir skundžiamą nutarimą panaikino. Teismas nutartyje nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad R. P. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą, o visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kad nustatyti pažeidimą padariusį asmenį (38-42 b. l.). 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, kadangi nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo (67-68 b. l.).
Administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) III dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-04-03 iki 2020-05-01).
ANK 564 straipsnis numato, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Pagal ANK 566 straipsnį, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo principais. Pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str.).
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), teisena pradėta 2020 m. kovo 26 d. gavus pranešimą per el. paslaugų portalą (nurodyta, kad pranešimas anoniminis) apie tai, jog „2020 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. kaimynė (R. P.), kuri nuolat konfliktuoja su (duomenys neskelbiami) namo gyventojais, išėjusi į kiemą ir pasiėmusi akmenį, galimai nurėžė mano automobilio vairuotojo pusės galines dureles (valstyb. Nr. (duomenys neskelbiami)), šį faktą, kaip paėmė akmenuką, matė kaimynė R. P., vedžiodama šunį; iki tos dienos vakaro jokių įbrėžimų minėtoje vietoje ant automobilio nebuvo“, automobilis nuosavybės teise priklauso A. B. (25-27 b. l.). Šio administracinio nusižengimo tyrimą atliko Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas D. M., kuris 2020 m. kovo 30 d. apklausė A. B. bei R. P. ir surašė jų apklausos protokolus, o 2020 m. balandžio 2 d. atliko įvykio vietos apžiūrą ir surašė Įvykio vietos apžiūros protokolą (30-31 b. l.).
Administracinio nusižengimo byloje yra R. P. apklausos protokolas, iš kurio matosi, kad R. P. apklausta kaip liudytoja 2020 m. balandžio 8 d., apklausą atliko tyrėjas D. M., apklausa pradėta 2020-04-08 10.30 val., baigta 10.50 val. (32 b. l.). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad protokolas surašytas 2020 m. balandžio 8 d. 10.54 val., pažymėta, kad administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo R. P. su pažeidimu nesutinka, nurodyta „paaiškinimas atskirame lape“, taip pat pateikta informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą: bylos nagrinėjimo data: 2020-04-08, laikas – 11.00 val., vieta – tarnybiniame automobilyje (33 b. l.). Administracinio nusižengimo byla dėl pareiškėjai R. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo išnagrinėta ir nutarimas priimtas 2020-04-08 11.07 val.
ANK 608 straipsnyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 609 straipsnio 4 dalį, surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos šio kodekso 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole.
ANK 610 straipsnio 1 dalis numato, kad į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas administracinis nurodymas, t y. pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Administracinis nurodymas negali būti surašomas tik esant ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nesiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą (ANK 613 str.).
Pagal ANK 615 straipsnį, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros.
Nagrinėjamu atveju Administracinio nusižengimo protokolą surašė, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė tas pats Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas D. M., administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. balandžio 8 d. 10.54 val., o byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas 2020 m. balandžio 8 d. 11.07 val. Į administracinio nusižengimo protokolą nebuvo įrašytas administracinis nurodymas, nors nebuvo nei vieno iš ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo. Administracinio nusižengimo protokolas nebuvo perduotas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Iš bylos medžiagos matosi ir teismo posėdžio metu tą patvirtino tiek pareiškėja, tiek atsakovės atstovas, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta čia pat, tarnybiniame automobilyje, ir kaip nurodyta administracinio nusižengimo bylos nutarime, „dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje, rašytinio proceso tvarka“. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė parašyti paaiškinimą, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole.
ANK 570 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga. Iš bylos medžiagos matosi, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjai, nei nukentėjusiajai tokia teisė nebuvo suteikta, nes nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas po 13 minučių nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento.
ANK 577 straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, tokias kaip susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, reikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato pagalba. Nors pareiškėja savo parašu administracinio nusižengimo protokole patvirtino, kad teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jai paaiškintos (34 b. l.), tačiau faktiškai pareiškėjai galimybė pasinaudoti šiomis teisėmis nebuvo užtikrinta.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo skyriaus tyrėjo 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, R. P. skundą tenkino ir skundžiamą nutarimą panaikino dėl to, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nebuvo patikimų duomenų, patvirtinančių, jog R. P. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Teismas nevertino šio administracinio nusižengimo tyrimo eigos ir tyrėjo surašytų dokumentų teisėtumo, jų atitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau jau vien ta aplinkybė, kad nutarimas panaikintas nustačius, jog nesurinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad nutarimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis teismas panaikino pareiškėjos apskųstą nutarimą, taip pat įvertinęs nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir išanalizuotą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnas, tirdamas administracinio nusižengimo aplinkybes ir nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, veikė netinkamai, nesilaikydamas Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnų veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju esminė viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai – nustatyta. Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Pareiškėja nurodo, kad pareigūnui netinkamai atlikus tyrimą ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sutriko miegas, buvo priversta ieškoti teisinės pagalbos, neturėdama teisinio išsilavinimo gilintis į teisinius dalykus, kreiptis į teismą, vaikščioti į teismo posėdžius ir įrodinėti savo nekaltumą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, t. y. netinkamai išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos ir priimto neteisėto nutarimo pareiškėjai galėjo būti padaryta neturtinė žala. Pareiškėja galėjo patirti stresą, kai jos atžvilgiu per keliolika minučių buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, čia pat tarnybiniame automobilyje išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir paskirta net 400 Eur bauda, neleidus tinkamai pasiruošti tokios bylos nagrinėjimui ir pasinaudoti kitomis ANK numatytomis teisėmis. Pareiškėja taip pat galėjo patirti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl būtinumo kreiptis į teismą, parengti teismui tinkamus procesinius dokumentus, dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apylinkės teisme, nes iš pateiktų teismo posėdžių protokolų matosi, kad vyko ne vienas teismo posėdis, pareiškėjai teko juose dalyvauti ir pasisakyti. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų atsakovės atstovas byloje nepateikė. Pareiškėja nurodytų nepatogumų nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę neteisėtų policijos pareigūno veiksmų.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjos nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į LVAT praktiką (pvz., LVAT 2022-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1200-1047/2022, 2023-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023) sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jos atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai R. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 400,00 Eur (keturi šimtai Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.