Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-495-348/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-06-25Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-12
Bylos Nr.
AN2-495-348/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01180-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
Pažeidėjas
L. G.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-495-348/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01180-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo L. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 31 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-723-2021 L. G. už tai, kad ji, būdama UAB „T“ atsakingu asmeniu, neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo, ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nebuvo gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti įdarbinimui UAB „T“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ĮUTP) 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą. L. G. nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. įdarbino UAB „T“ trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) pilietį A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir leido jam dirbti įmonės naudai. Minėto užsieniečio darbas UAB „T“ naudai laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (pateiktas pranešimas 1 SD forma), Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai (pateiktas pranešimas LDU forma apie A. A. įdarbinimą). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. G. pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. birželio 25 d. priimtas nutarimas, kuriuo L. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1000 Eur dydžio bauda. Nutarime konstatuota, kad byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. G. padarė administracinį nusižengimą ir, atsižvelgiant į tai, kad L. G. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, paskyrė jai minimalią sankcijoje nurodytą nuobaudą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su priimtu nutarimu L. G. pateikė skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad keltinas klausimas, ar teismas tinkamai pasirinko atsakomybės pagrindą ir atsakingą subjektą. Pažymi, kad byla turi būti nagrinėjama vadovaujantis ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais. Proporcingumo principas draudžia asmens teises riboti ar jam taikyti sankcijas daugiau nei būtina teisės akte apibrėžtiems tikslams pasiekti. Atitinkamai, jei už tos pačios sudėties teisės pažeidimą skirtingi teisės aktai ar jų dalys numato skirtingą atsakomybę, turėtų būti taikomas atsakomybės pagrindas numatantis švelniausią sankciją. Šiuo atveju šis principas svarbus, kadangi už tuos pačius veiksmus, už kuriuos ji buvo pripažinta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, UĮ darbdaviui yra numatytos mažesnės sankcijos, o būtent, už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą darbdaviui įtvirtinta atsakomybė ir numatytos sankcijos to paties straipsnio 5 dalies 4 punkte, o pagal ĮUTP 62 straipsnio 2² dalies pažeidimą numatyta darbdavio atsakomybė pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (nauja redakcija) ir sankcija įtvirtinta šio straipsnio 3 dalyje.

3.2. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. nurodo, kad UĮ sankcijos yra švelnesnės nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje, juolab minėtos sankcijos skiriamos tiesiogiai darbdaviui, o ne atsakingam asmeniui, todėl joms turėjo būti taikomas prioritetas.

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai už tuos pačius veiksmus numato atsakomybę keliais pagrindais, įvertinusi draudimą už tą patį bausti daugiau nei vieną kartą bei proporcingumo principą, L. G. mano, kad šiuo atveju turėjo būti sprendžiama dėl švelniausią atsakomybę numatančio įstatymo taikymo, o būtent – sprendžiama dėl UAB „T“ atsakomybės pagal UĮ įtvirtintas normas ir sankcijas. Pažymi, kad po UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto įsigaliojimo, už analogišką šioje byloje vertinamam pažeidimui, UAB „T“ buvo skirta nuobauda pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį, o ne atsakingam asmeniui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, už tuos pačius veiksmus esant galimai daug švelnesnei UAB „T“ atsakomybei, kuri visiškai eliminuotų atsakingo asmens atsakomybę, L. G. pripažinimas kalta padarius ANK 95 straipsnyje numatytą nusižengimą yra neproporcinga priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į L. G. skundą, kuriame nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą, kuriame konstatavo nelegalaus darbo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tinkamai nustatė specialųjį subjektą, todėl prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas, t. y. atsakyti turi UAB „T“.

6. Byloje nustatyta, kad L. G., būdama UAB „T“ atsakingu asmeniu, nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. įdarbino UAB „T“ trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) pilietį ir leido jam dirbti įmonės naudai, nors iki darbo sutarties sudarymo dienos nebuvo gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti įdarbinimui UAB „T“, t. y. asmeniui nacionalinė viza buvo išduota UAB „B“, o ne UAB „T“ tarpininkavimo pagrindu. Ginčo dėl šių pažeidimų byloje nėra. Skunde keliamas tik subjekto, kuriam už padarytus pažeidimus kyla atsakomybė, klausimas.

7. ANK 95 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, o šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. birželio 1 d. UAB „T“ generalinio direktoriaus įgaliojimu L. G. buvo pavesta atstovauti bendrovę visuose Lietuvos VPK Migracijos skyriuose dėl: užsieniečių leidimų išdavimo gyventi Lietuvos Respublikoje; tarpininkavimo raštų pasirašymo; užsieniečių nacionalinių vizų išdavimo; kitų veiksmų atlikimo (pateikiant, priduodant, atsiimant, tvirtinant dokumentus, susijusius su išduotu įgaliojimu, įskaitant dokumentų bei jų kopijų tvirtinimą, pateikiant paaiškinimus); darbo sutarčių sudarymo, pasirašymo, pakeitimo, nutraukimo su bendrovės darbuotojais (b. l. 3). Iš šio įgaliojimo akivaizdu, kad L. G. ANK 95 straipsnio prasme priskiriama „kitų atsakingų asmenų“ kategorijai ir dėl to pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

9. Pateiktame skunde L. G. tvirtina, kad už jai inkriminuotus pažeidimus (numatytus UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir ĮUTP 62 straipsnio 2² dalyje) tame pačiame Užimtumo įstatyme numatyta atsakomybė darbdaviui, o įtvirtintos sankcijos yra dar švelnesnės, nei jai inkriminuoto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakomybėn turėjo būti patraukta UAB „T“ taip eliminuojant jos administracinę atsakomybė, nes už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama antrą kartą.

10. ANK 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Tuo tarpu UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta atsakomybė ir sankcijos už minėtus pažeidimus, skiriamos darbdaviui (juridiniam asmeniui). Nors skundo autorė tvirtina, jog pritaikius atsakomybę darbdaviui (šiuo atveju – UAB „T“) tai eliminuotų jos atsakomybę, skundą nagrinėjantis teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

11. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad kaip ne kartą yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (pvz. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies sankcijų už tą patį pažeidimą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

12. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Šiuo aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

14. Nagrinėjamu atveju šioje situacijoje nebūtų baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kadangi pagal ANK nuostatas skiriama administracinė nuobauda atsakingam fiziniam asmeniui, o pagal UĮ 1 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atsakomybė (ekonominė sankcija) taikoma darbdaviams, t. y. juridiniam asmeniui.

15. Kad už nelegalų darbą paskyrus administracinę nuobaudą asmeniui pagal ANK nuostatas, atsakomybė už tuos pačius pažeidimus galima ir darbdaviui bei tai nebus laikoma non bis in idem principo pažeidimu, yra nurodyta ir teismų praktikoje. O būtent, Regionų apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs juridinio asmens skundą byloje, kurioje juridiniam asmeniui buvo paskirta ekonominė sankcija už nelegalų darbą, nurodė, jog patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Užimtumo Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį (bylos Nr. I-1488-402/2019).

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai L. G., kaip atsakingą fizinį asmenį, patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ir pažymi, kad netgi Institucijai paskyrus ekonominę sankciją UAB „T“, tai neeliminuotų jos, kaip atsakingo asmens, administracinės atsakomybės.

17. Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundą išnagrinėjęs teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti remiantis skundo argumentais – nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė