- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-25
- Bylos Nr.
- A5.-1488-660/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01180-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. G.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos atstovei Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugpjūčio 14 d., 8 val. 00 min., atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad L. G., būdama (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo, ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos, nebuvo gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti įdarbinimui (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2(2) dalis numatytą imperatyvų reikalavimą. L. G. nuo 2020-08-14 įdarbino (duomenys neskelbtini) trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) pilietį A. A., gim., ir leido jam dirbti įmonės naudai. Minėto užsieniečio darbas (duomenys neskelbtini) naudai laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (pateiktas pranešimas 1 SD forma), Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai (pateiktas pranešimas LDU forma apie A. A. įdarbinimą). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. G. pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2(2) dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. prisipažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad tai įvyko dėl klaidos, manė, kad darbo viza išduota įmonei (duomenys neskelbtini), o buvo išduota kitai įmonei – (duomenys neskelbtini). Prašė skirti kuo mažesnę baudą.
Institucijos atstovė Rūta Butkienė prašė skirti L. G. minimalią baudą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir L. G. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), L. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 1), (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimas Nr. 2020-06-01, iš kurio matyti, kad L. G. yra įgaliota atstovauti bendrovę visuose Lietuvos VPK Migracijos skyriuose dėl užsieniečių leidimų išdavimo gyventi Lietuvoje, tarpininkauti dėl užsieniečių nacionalinių vizų išdavimo ir kt. veiksmų atlikimo, susijusių su asmenų įdarbinimu bendrovėje (b. l. 3), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 4), K. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji dirba įmonėje nuo 2021-01-26 ir yra įgaliota priimti į darbą ir atliesti iš jo vairuotojus, sudaryti darbo sutartis. Iki jos priėmimo į darbą priimti ir atleisti vairuotojus įmonėje įgaliojimą turėjo L. G., kuri šiuo metu įmonėje nebedirba (b. l. 5), Migracijos departamento prie LR VRM pateikta informacija darbo inspekcijai, iš kurios matyti, kad Migracijos departamentas nustatė, jog nuo 2020-08-14 iki 2021-01-19 (duomenys neskelbtini) įdarbino Baltarusijos pilietį A. A., kuriam nacionalinė viza buvo išduota (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo pagrindu (b. l. 6), VSDFV sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020-08-14 iki 2021-01-19 dirbo A. A. (b. l. 7-16), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 17-25), nelegalaus daro tyrimo aktas (b. l. 26-27), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad L. G. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 28-35), kita bylos medžiaga.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu;
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2(2) dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (Įstatymo 62 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai.
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. G., būdama (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo, ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos, nebuvo gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti įdarbinimui (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2(2) dalis numatytą imperatyvų reikalavimą. L. G. nuo 2020-08-14 įdarbino (duomenys neskelbtini) trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) pilietį A. A., gim., ir leido jam dirbti įmonės naudai. Minėto užsieniečio darbas (duomenys neskelbtini) naudai laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (pateiktas pranešimas 1 SD forma), Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai (pateiktas pranešimas LDU forma apie A. A. įdarbinimą). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. G. pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2(2) dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl baustina.
Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
L. G.
turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, L. G. skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 21134664412.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.