Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-806/2023 V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį (3 veikos), už 2021 m. ir 2022 m. veikas nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams ir dviem mėnesiams, už 2020 m. veiką nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (3 veikos) paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. N. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Iš V. N. taip pat priteista 5 000 Eur neturtinei žalai nukentėjusiajai E. R. atlyginti.

V. N. prašymas netenkintinas

4. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios E. R. atstovės advokatės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. N. E. R. naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš V. N. dalis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. R. - 300 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. birželio 27 d. V. N. prašo nustatyti priteistos neturtinės žalos mokėjimą dalimis, todėl teismas klausimą sprendžia tik šioje dalyje.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nereglamentuoja teismo priteistų piniginių prievolių vykdymo tvarkos, tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nustato baudos savanoriško sumokėjimo tvarką – BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, jog teismui nusprendus iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ar kitiems asmenims atitinkamas sumas ir nenustačius jokio sumokėjimo ar išieškojimo termino, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ar kiti asmenys iš karto gali pradėti priverstinį sprendimo vykdymą. Tačiau reglamentavimo baudžiamajame procese ar bausmių vykdymo procese nebuvimas nereiškia, kad Lietuvos teisėje nėra jokių sprendimų vykdymą reglamentuojančių nuostatų. Teismų sprendimai yra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, kuris ir yra pamatinis teisės aktas vykdant teismų priimtus sprendimus, tame tarpe ir baudžiamosios bylose priimtuose nuosprendžiuose priimtus sprendimus išieškoti piniginius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

6. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškinant šią nuostatą Lietuvos teismų praktikoje yra nurodoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais.

7. Įvertinus V. N. teismui pateiktą prašymą matyti, kad jis savo prašymo neargumentavo, kartu su prašymu nepateikė neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo dalimis klausimui reikšmingų duomenų. Tokių duomenų, susijusių su nagrinėjamu klausimu, nėra ir baudžiamojoje byloje. Taigi, šiuo atveju negauti duomenys, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie V. N. sunkią turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“ ir peržiūrėjus ,,Sodros“ išrašą nustatyta, kad V. N. nedirba. Vis dėlto, ši aplinkybė nekeičia teismo sprendimo, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis (šiuo atveju – tik teismo nustatyta aplinkybė dėl nuteistojo nedarbingumo) negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo.

8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. N. nepateikė ir byloje nenustatyta jokių reikšmingų ir gintinų nuteistojo interesų, galinčių nusverti nukentėjusiosios E. R. interesus. Vertinant interesų pusiausvyrą matyti, kad V. N. vertina tik savo interesą, visai nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiosios, kuri dėl jo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamas pasekmes psichinei būklei, interesą. Be to, V. N. turi galimybę susitarti dėl mokėtinų sumų išdėstymo, tačiau duomenų, kad jis būtų pasinaudojęs šia galimybe, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

netenkinti nuteistojo V. N. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu iš jo priteistos neturtinės žalos nukentėjusiosios E. R. naudai mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.