- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- e1-480-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24819-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- S. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24819-19, kurioje
S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. Č. 2019 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus, o būtent jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį jam iš priekio priešinga kryptimi važiavusiam mikroautobusui „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Iveco Daily“ priekinį dešinės pusės kampą; nuo smūgio jo vairuojamas automobilis „Nissan Almera“ apsisuko ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su ta pačia važiavimo juosta važiavusiu automobiliu „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. J., kliudė šio automobilio priekinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai D. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl dešinės rankos stipinkaulio lūžimo.
Be to, kaltinamasis S. Č. 2020 m. kovo 11 d. apie 1.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną O. Č., t. y. spyrė jai į kairę šlaunį ir į dešinį petį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai O. Č. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, dešiniame žaste ir kairėje šlaunyje.
Kaltinamasis S. Č. dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, dėl sukelto eismo įvykio jis paaiškino, kad 2019 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. savo automobiliu „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš namų link Alytaus miesto centro. Važiavo vienas, buvo blaivus, su savimi turėjo visus privalomus dokumentus. Judėjo apie 30–40 km/h greičiu. Važiuodamas A. J. gatve link tilto, ties parduotuve „IKI“ jis prarado sąmonę ir kas toliau vyko neatsimena, sudaužytų automobilių nematė. Sąmonę atgavo ligoninės priėmimo skyriuje. Kai iš ligoninės buvo paleistas, grįžo namo, bet atvažiavo policijos pareigūnai ir pristatė jį į policijos komisariatą, kur jis dėl sukelto eismo įvykio parašė paaiškinimą. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo. Po įvykio sužinojo, kad eismo įvykio metu nukentėjo moteris, jai lūžo ranka. Anksčiau jis neturėjo jokių priepuolių, jokiomis ligomis nesirgo ir negali paaiškinti, kodėl prarado sąmonę įvykio dieną. Ligoninėje sakė, kad jam galimai buvo epilepsijos priepuolis. Nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė eismo įvykį. Dėl motinai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis paaiškino, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 1.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), jis susipyko su motina O. Č., nes ji paslėpė jo cigaretes ir pinigus. Konflikto metu jis spyrė motinai du kartus. Pirmą kartą pataikė jai į kairę koją, šlaunį ir ranką, o antrą kartą pataikė į dešinį petį. Po jo suduotų smūgių ant motinos kūno matė kraujosruvą. Įvykio metu buvo neblaivus ir pasikarščiavo. Dėl to, kad smurtavo motinos atžvilgiu, labai gailisi, motinos atsiprašė (2 t., b. l. 32–33, 50–52, 55–57, 63–66).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. Č. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. Alytuje, A. J. gatvėje ant tilto S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamas automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su mikroautobusu „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. M., dėl ko „Nissan Almera“ automobilis apsisuko ir trenkėsi į lengvąjį automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. J., kuris atvažiavo nuo miesto centro. Dėl patirtų sužalojimų iš eismo įvykio vietos į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių išvežtas „Nissan Almera“ automobilio vairuotojas S. Č. ir „BMW X1“ vairuotoja D. J., vėliau gauta informacija, kad abu asmenys iš gydymo įstaigos paleisti. D. J. nustatytas dešinės rankos stipinkaulio lūžimas, S. Č. konstatuota epilepsija, traukuliai, sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 1).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos Alytuje, A. J. apžiūra; nurodyta, kad metro atstumu (duomenys neskelbtini) pirmo kampo yra susidūrę automobiliai „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta yra dešinėje eismo juostoje nuo Alytaus pusės, važiuojant A. J. gatve link Kreivoji g. 19 namo; eismo įvykio vietoje matosi padangų protektorių slydimo žymės, įvairios automobilių detalių liekanos, išsilieję skysčiai (1 t., b. l. 5–21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2019 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. ji važiavo iš darbo savo automobiliu „BMW X1 X-drive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodama A. J. tiltu, pamatė, kad priekyje jos važiuojantis mikroautobusas staiga pristabdė ir pasidavė į kairę pusę. Ji taip pat pristabdė savo automobilį. Tuo metu savo eismo juostoje pamatė į ją atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį. Šis automobilis skersas judėjo link jos, ar jis slydo, ar važiavo, ji nežino. Tuo metu jos automobilio greitis buvo labai nedidelis, nes visi automobiliai judėjo kolonoje, tačiau susidūrimas vis tiek buvo neišvengiamas, kadangi minėtas raudonas automobilis atlėkė pakankamai greitai. Jos ir minėto automobilio susidūrimas įvyko jos eismo juostoje. Eismo įvykio metu ji susižalojo dešinę ranką, prireikė medikų pagalbos. Alytaus ligoninės priėmimo skyriuje ją apžiūrėję gydytojai konstatavo dešinės rankos riešo lūžį. Eismo įvykio metu patirtą žalą jai atlygino draudimo įmonė (1 t., b. l. 87–88).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. G. parodė, kad 2019 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. ji važiavo A. J. tiltu link Pirmojo Alytaus. Priekyje jos važiavo automobilis „BMW X1“ ir mikroautobusas. Staiga ji pamatė prieš save raudonos spalvos automobilį, iš kur jis atsirado – nesuprato. Šis automobilis buvo jos eismo juostoje, o mikroautobuso vairuotojas tuo metu buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Ji pradėjo stabdyti, išgirdo trenksmą. Pamatė, kad susidūrė raudonos spalvos automobilis ir „BMW X1“ automobilis, po susidūrimo raudonas automobilis sustojo skersai per eismo juostas. Iš automobilio „BMW X1“ išlipo moteris, jos ranka buvo kruvina. Liudytoja paskambino gaisrinei ir greitajai medicinos pagalbai. Matė, kad raudoname automobilyje sėdėjo vyriškis, kuris po smūgio atrodė apsvaigęs. Atvykę GMP darbuotojai pasakė, kad šiam žmogui buvo epilepsijos priepuolis. Eismo įvykio metu nei ji, nei automobiliu važiavę jos vaikai nenukentėjo (1 t., b. l. 107–108).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. D. parodė, kad 2019 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. ji, važiuodama kaip mikroautobuso keleivė, pamatė, kaip A. J. gatvėje iš priekio atvažiuojantis raudonos spalvos automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo „Nissan Almera“, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Mikroautobuso vairuotojas bandė išvengti susidūrimo, todėl suko į kairę, bet susidūrimo neišvengė, „Nissan Almera“ trenkėsi į mikroautobuso dešinę pusę. D. D. įvykio metu nenukentėjo. Išlipusi iš mikroautobuso, ji pamatė, kad po susidūrimo su mikroautobusu į „Nissan Almera“ automobilį atsitrenkė paskui mikroautobusą važiavęs visureigis „BMW X1“. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, sužinojo, kad automobilio „Nissan Almera“ vairuotoją galimai ištiko epilepsijos priepuolis (1 t., b. l. 110–111).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad jis dirba UAB „Busotas“ autobuso vairuotoju ir vežioja darbuotojus. 2019 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. jis vežė darbininkus įmonės mikroautobusu „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant per A. J. tiltą, pamatė pakankamai dideliu greičiu nuo Pirmojo Alytaus atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį „Nissan Almera“, kuris netikėtai įvažiavo į jo eismo juostą. Ar tuo metu minėto automobilio vairuotojas sėdėjo normaliai, ar jis buvo sukniubęs prie vairo, jis nematė. Siekdamas išvengti smūgio, vairuojamą mikroautobusą pasuko kairėn, tačiau vis tiek susidūrė su „Nissan Almera“ automobiliu. Po smūgio „Nissan Almera“ automobilį apsuko ir jis liko stovėti skersai kelio, tuomet į jo šoną trenkėsi kitas automobilis, atvažiavęs nuo Alytaus miesto centro. Įvykio metu nei jis, nei mikroautobuso keleiviai nenukentėjo arba patyrė labai nežymių sužalojimų ir medikų pagalbos jiems neprireikė. Netrukus atvyko specialiosios tarnybos ir padėjo „Nissan Almera“ automobilio vairuotojui, jį išvežė į ligoninę. Medikai išvežė ir „BMW X1“ automobilio vairuotoją, nes ji patyrė rankos traumą (1 t., b. l. 114–115).
Specialisto išvada Nr. G 570/2019 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai D. J. nustatytas dešinės rankos stipinkaulio lūžimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir esant nurodytoms aplinkybėms. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės rankos stipinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 191).
AAS BTA „Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštuose dėl žalos atlyginimo nurodė, kad kompensavo eismo įvykio metu patirtus nuostolius, t. y. išmokėjo draudimo išmokas nukentėjusiajai D. J. ir UAB „Busotas“ (1 t., b. l. 159, 164).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. kovo 11 d. 1.35–1.45 val. priimtas O. Č. pareiškimas dėl to, kad tą pačią naktį apie 1.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) sūnus S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vadino ją necenzūriniais žodžiais, spyrė jai į kairę koją ne mažiau du kartus, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 28).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra; tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 35–40).
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 11 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu A. B. gavo policijos budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus nurodytu adresu, buvo rasta moteris, kuri paaiškino, kad sūnus S. Č. spyrė jai ne mažiau du kartus į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. S. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities VPK, jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0237, patikros Nr. 1174435, nustatytas 2,43 promilių girtumas (1 t., b. l. 196–197).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji O. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sūnumis S. ir L. bei pastarojo šeima. Su S. ji sutaria gerai, tik neblaivus jis būna nesukalbamas ir priekabus. S. yra nustatyta alkoholinė epilepsija. Paskutiniu metu alkoholį jis vartoja nuolat ir kabinėjasi prie jos. 2020 m. kovo 10 d. apie 23 val. sūnus S. grįžo į namus neblaivus. Liepė jam eiti miegoti, bet sūnus jos neklausė, buvo neramus, vis kartojo, kad jam reikia parūkyti, priekaištavo jai, kad neva tai ji cigaretes paslėpė. Apie 1 val. virtuvėje S. vėl pradėjo ją keikti, reikalavo duoti jam cigaretes ir, priėjęs prie jos, dešine koja spyrė vieną kartą jai į kairį šoną ties šlaunimi, pataikė ir į kairę ranką. Ji norėjo pasislėpti nuo sūnaus už stalo, tada S. dešine koja jai sudavė antrą smūgį į dešinės rankos petį. Ji jautė fizinį skausmą, ant jos kairės rankos virš riešo liko kraujosruva, dar viena kraujosruva liko ant dešinės rankos žasto prie peties. Ji sakė S., kad jai skauda, prašė liautis ją mušti, perspėjo, kad iškvies policiją. S. atsakė, kad ji kviestų pareigūnus. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Šio įvykio niekas nematė, sūnus L. su šeima miegojo namo antrame aukšte. Ji kreipėsi į teismo med. ekspertus ir jai buvo nustatyti sužalojimai. Po šio įvykio ji turėjo vartoti vaistus dėl padidėjusio kraujo spaudimo. S. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Prašo nubausti sūnų atitinkama tvarka, civilinio ieškinio šioje byloje reikšti nepageidauja (2 t., b. l. 10–13).
Specialisto išvadoje Nr. G 254/2020 (06) nurodyta, kad O. Č. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, dešiniame žaste ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančias daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką pagrindą, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 25).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo S. Č. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta.
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltininko veikoje būtina nustatyti visų trijų aukščiau nurodytų požymių buvimą. Esminę reikšmę turi tai, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-73/2011, 2K-35-895/2017 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti ar visiškai sustabdyti transporto priemonę, ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sudarydamas kliūtį šia eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei. Būtent dėl kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjo D. J., jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. Jis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir vairuoti saugiai bei atidžiai, tačiau kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors kaltinamasis nurodė, kad eismo įvykį sukėlė nevalingai, nes staiga neteko sąmonės, tačiau tyrimo metu atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, gauta ekspertų išvada, kad S. Č. nustatyti organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu netrukdė ir šiuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; objektyvių medicininių duomenų, kad S. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sutrikusios psichikos veiklos būsenoje, nėra, jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos prievartos priemonių taikymas (2 t., b. l. 172–176). Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. Č. veiksmuose yra visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taip pat yra įrodytas. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną O. Č., t. y. spyrė jai į kairę šlaunį, pataikė ir į kairę ranką, po to spyrė į dešinį petį. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti.
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiu (3 t., b. l. 24–26).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis S. Č. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis), ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 1 dalis). Jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pažymėtina, kad S. Č. anksčiau jau buvo teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš motiną (2 t., b. l. 97–98). Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 111–112, 113). Ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 104–109). Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Subendrindamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad bauda yra nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl šiuo atveju bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas taisykles, t. y. bausmes visiškai sudedant. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamas bausmes sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas penkių mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis turi sumokėti jam paskirtą baudą (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Nesumokėjus baudos savanoriškai, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.
BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Tuo pagrindu S. Č. nustatytini BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyti įpareigojimai pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šiuo atveju, kai skiriami BK 48 straipsnio 6 dalyje nurodyti įpareigojimai, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas įpareigojimas per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neskirtinas, nes toks įpareigojimas nėra numatytas BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse, gi pagal BK 48 straipsnio 7 dalį kiti baudžiamajame įstatyme nenumatyti draudimai ar įpareigojimai gali būti asmeniui skiriami vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų, o ne kartu su jais. Taip pat neskirtinas ir įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, nes pagal BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktą įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo galima tik tuo atveju, kai nuteistasis sutinka. Kaltinamasis S. Č., pranešus jam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiu, tačiau nuomonės dėl prokurorės siūlomo skirti jam įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo jis nepareiškė, todėl laikytina, kad nuteistojo sutikimo nėra (3 t., b. l. 24–26).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. Č. 2020 m. kovo 11 d. 01.30 val. buvo laikinai sulaikytas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, iš laikino sulaikymo jis paleistas 2020 m. kovo 13 d. 00.40 val. (2 t., b. l. 42–44). BPK 140 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu kaltinamajam buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą laisvės apribojimo bausmę.
Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. Č., nesiartinti prie jos arčiau nei 1 km atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 74–76, 83–85) paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su eismo įvykio nuotraukomis paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:
– pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir skirti S. Č. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. Č. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 36 MGL dydžio, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad S. Č. privalo paskirtą 1 800 Eur baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti S. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. kovo 13 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti S. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. Č. palikti nepakeistas iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su eismo įvykio nuotraukomis palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.