Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-816-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
1-816-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
S. N.
Advokatai
Algis Kojala
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-816-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50144-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam S. N.,jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. N. 2020 m. gruodžio 25 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Erfurto g. 41, degalinės „Neste“ teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad tai įvyko 2020 m. gruodžio 25 d., jis atėjo pėsčiomis pas draugą, norėjo atšvęsti Kūčių vakarą, pabūti kompanijoje, todėl išgėrė taurę vyno ir dar gal 300 gramų degtinės, prieš tai buvo visą dieną nevalgęs, tai gal dėl to taip greitai suveikė alkoholis. Negali pasakyti, kokia buvo savaitės diena, gal šeštadienis. Jis iš namų išėjo apie 15-15.30 val., jie dviese sėdėjo automobilyje Miškinių g., ten yra stovėjimo aikštelė. Automobilis priklauso P. F., jis kartu negėrė, gal truputį išgėrė, bet buvo ilgai nemiegojęs, tai iš karto nuėjo miegoti. Kol automobilio savininkas miegojo, o jis atsisėdo už vairo ir važiavo pas kitą draugą, ten atstumas buvo 2,5 km, toje vietoje nėra jokio eismo. Buvo tikslas pastatyti tą automobilį ir eiti pas draugą, jam atrodo, kad jie buvo susiskambinę su tuo draugu. Jis nuvažiavo į degalinę, kur planavo pasistatyti automobilį, ten šalia yra to draugo namas. Jo savijauta buvo normali, jei jis būtų jautęsis apsvaigęs, niekur nebūtų važiavęs. Automobilis buvo „Volkswagen Touran“. Automobilio savininko leidimo vairuoti neatsiklausė, savininkas tuo metu buvo automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, bet miegojo. Degalinėje jis greičiausiai įvažiavo į duobę, nes prakiuro kairės pusės galinis ratas, tai jis norėjo pastatyti tą automobilį, o parkuodamasis atsitrenkė į stovintį „BMW“ automobilį. Policija atvažiavo į degalinę po kelių minučių. Iš pradžių jis neigė, kad vairavo, buvo susijaudinęs, nežinojo, ką ir kaip sakyti apklausos metu. Vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo (duomenys neskelbtini) B kategorijos, bet dar turi ir C ir CE kategorijas nuo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, pas jį buvo tik viena administracinė nuobauda, kai su rusišku automobiliu važiavo iš Lenkijos ir nebuvo užpildytas leidimas važiuoti Lietuvos keliais. Jis turėjo savo automobilį, šiuo metu neturi, pardavė. Savo veiką vertina kaip labai didelę klaidą, gailisi. Yra pasirengęs, kad jam nekiltų minčių sėsti prie vairo girtam, dabar prarado savo pragyvenimo šaltinį, nes dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo ir (duomenys neskelbtini), šita darbovietė nuo namų atitolusi maždaug 21 km. Apie įvykį viską papasakojo žmonai, ji nelabai gerai reagavo. Jo santykiai su žmona geri, gyvena kartu, turi vieną vaiką. Žmona galės užtikrinti, kad jis nebegertų. Dabar jie gyvena iš žmonos darbo, pašalpos jis negauna. Šeimos mėnesio pajamos apie 450 eurų.

Kadangi kaltinamasis S. N. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d., apie 19.30 val., Erfurto g. 41, Vilniuje, jam pilant kurą degalinėje „Neste“, jis pastebėjo juodos spalvos automobilį „VW Touran“, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Minėto automobilio vairuotojas jo akivaizdoje kolonėlės teritorijoje labai lėtai važiavo. Nuo automobilio sklido metalinis garsas. Jis pamatė, kad šiame automobilyje yra nuleistas priekinis vairuotojo pusės ratas ir automobilis važiuoja ant metalinio disko. Jis pradėjo jį stebėti ir pamatė, kad minėtas automobilis, bandydamas prisiparkuoti šalia kitų automobilių, esančių degalinėje, galiniu bamperiu įvažiavo į stovinčio sidabrinės spalvos universalo tipo automobilio „BMW“ vairuotojo pusės galinę dalį. Jam iškart kilo įtarimas, kad taip vairuoti gali tik neblaivus asmuo. Už „VW“ vairo sėdėjo tamsiai apsirengęs nepažįstamas vyras, jam buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Ant veido buvo uždėti regėjimo akiniai. Nuo jo iki automobilio „VW Touran“ buvo 10 metrų atstumas, todėl jis gerai įsidėmėjo vairavusį šį automobilį asmenį ir jį atpažinti tikrai galės. Šalia vairuotojo ant priekinės keleivio sėdynės taip pat sėdėjo jaunesnis vyras. Jis nedelsiant paskambino 112 ir pranešė apie incidentą. Taip pat jis, nelaukdamas policijos, išvažiavo iš degalinės. Po kelių minučių jam paskambino policijos pareigūnai ir paprašė sugrįžti į degalinę. Jis grįžo į kolonėlę ir pamatė, kad policijos automobilis kolonėlėje stovi skersai, neleisdamas „VW Touran“ pasišalinti iš įvykio vietos. Jis priėjo prie automobilio „VW“ ir iškart atpažino jį vairavusį asmenį. Jis taip pat sėdėjo vairuotojo vietoje ir atrodė akivaizdžiai neblaivus. Jis paaiškino policijos pareigūnams, kad yra šio įvykio liudytojas ir prireikus gali būti apklausiamas. Jo akivaizdoje „VW“ vairuotojas jokio alkoholio nevartojo. Ar jis geranoriškai prisipažino policijos pareigūnams dėl savo vairavimo fakto esant neblaiviam, taip pat nežino (b. l. 66-68).

Liudytojas P. F., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d., apie 12.00 val., jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie upės, esančios Miškinio gatvėje. Vėliau prie jo prisijungė jo draugai, t. y. S., kurio pavardės nežino, draugas A. ir dar vienas draugas A.. Jie visi keturi prie upės vartojo alkoholį. Vartojo degtinę ir vyną. Jis alkoholio nevartojo daug, tačiau pamena, kad prie upės buvo užmigęs, nes buvo nemiegojęs pusantros paros. Kaip ir kada visi išsiskirstė jis neprisimena, nes miegojo. Pamena, kad atsibudo savo automobilyje bevažiuojant, už vairo buvo jo draugas S., o jis priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Atsibudo nuo to, kad pajuto trenksmą, pamatė, kad S., vairuodamas jo automobilį, atsitrenkė į bordiūrą, todėl galimai nuo smūgio ir prakiuro vairuotojo pusės priekinis ratas. Buvo jau vakaras, kiek tiksliai laiko, negali pasakyti, neprisimena. Tuomet S. įsuko į degalinę „Neste“, adresu: Erfurto g. 41, Vilniuje, nes jis jam pasakė stabdyti mašiną ir parkuotis. Įsukęs į degalinę S., matyt, norėjo prisiparkuoti ir jo automobilio galine dalimi atsitrenkė į kito automobilio šoną. Ne už ilgo į degalinę atvyko policijos pareigūnai, priėjo prie jo automobilio. Tuo metu už vairo tebesėdėjo jo draugas S., o jis sėdėjo priekinėje keleivio pusės vietoje. Pareigūnai patikrino S. girtumą, patikrinę jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą, o jam nuosavybės teise priklausantį automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Kodėl S. taip pasielgė ir nusprendė neblaivus vairuoti jo automobilį, jis nežino, negali pasakyti. Pažymi, kad, kai S. neblaivus vairavo jo automobilį, automobilyje daugiau nieko nebuvo. Buvo tik jis ir S. (b. l. 71-74).

2020 m. gruodžio 25 d. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 25 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L., apie 19.30 vai. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Erfurto g. 41., Vilniuje, „HESBURGER“ stovėjimo aikštelėje automobilis „VW TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „BMW“. „VW TOURAN“ nuleistas ratas, šalia jo stovi du tamsaus gymio vyrai. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko ekipažas V9012, kurie paaiškino, kad prie automobilio „VW TOLTRAN“ stovėjo S. N., gim. (duomenys neskelbtini), o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo šio automobilio savininkas P. F., gim. (duomenys neskelbtini). .Bendravo su pranešėju A. P., kuris nurodė, kad automobilį ,,VW TOURAN" vairavo būtent S. N.. Paklausus S. N., kas vairavo automobilį, jis patvirtino, kad pats vairavo, tačiau po kurio laiko pakeitė savo parodymus ir vairavimą neigė. S. N. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. S. N. buvo patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu jam nustatytas 1,75 prom. girtumas. Antru pūtimu nustatytas 1,67 prom. girtumas. Automobilis ,,VW TOURAN", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Eišiškių pi. 127, Vilniuje. Dėl to, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko M. P. nebuvo vietoje ir su juo susisiekti nepavyko, jam buvo paliktas šaukimas atvykti į KPV. Eismo įvykio vieta galimai yra filmuojama, nes Erfurto g. 41 „NESTE“ degalinėje yra vaizdo stebėjimo kameros. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka (b. l. 20).

2020 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 25 d., 19.30 val. S. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pirmo patikrinimo alkotesteriu metu 20.11 val. jam buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 20.27 val. – 1,67 promilių girtumas (b. l. 77). Analogiški tikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 rodmenyse (b. l. 75-76).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. spalio 15 d. patikros sertifikato Nr. 1361450 matyti, kad alkotesteris ,,Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. balandžio 15 d. (b. l. 78).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra P. F. (b. l. 32).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. gruodžio mėnesio duomenimis, automobilio ,,VW Touran“ (2010 m. gamybos) kaina su PVM buvo 4810 Eur (b. l. 30).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad S. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. N. pareikštą kaltinimą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu S. N. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. vartojo alkoholį su draugais, po ko sėdo vairuoti draugui P. F. priklausantį automobilį „VW Touran“, be draugo leidimo, ir minėtu automobiliu nuvažiavo į degalinę, kur planavo automobilį pastatyti, tačiau atsitrenkė į stovintį „BMW“ automobilį, po kelių minučių atvažiavo policija. Tai, kad S. N. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų A. P. ir P. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, 2020 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, S. N. patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. N., 2020 m. gruodžio 25 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Erfurto g. 41, degalinės „Neste“ teritorijoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl S. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo sutuoktinė L. N. byloje pateikė prašymą atleisti jos vyrą S. N. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 127).

Galima laiduotoja L. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji su S. N. gyvena (duomenys neskelbtini) metų, jie turi bendrą vaiką, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų. Sutuoktinis išgeria labai retai, jam sveikata neleidžia, ir jis dirbo (duomenys neskelbtini), tai negalima. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) nebedirba, nes tai yra kaip sezoninis darbas, ir dar dėl karantino, jis Lietuvoje rado darbą (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis darbo biržoje. Jis jai pats papasakojo apie įvykį, kad pridarė daug bėdų, kad vairavo išgėręs. Tokį poelgį ji vertina labai blogai, ji jam tai išsakė, jie pasibarė, gal savaitę nekalbėjo. Ji yra pasiryžusi laiduoti už S. N., jis jos klauso. Ji dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), jų pajamos yra tik jos atlyginimas. Ji yra pasirengusi sumokėti užstatą, jeigu reikės. Nėra garantuota dėl savo darbo vietos, nes dabar yra etatų mažinimas.

Kaltinamasis S. N. teismo posėdyje nurodė, kad jo santykiai su žmona yra geri, ji yra pajėgi jam daryti teigiamą įtaką, apie įvykį viską jis jai viską papasakojo, ji nelabai gerai reagavo. Žmona galės užtikrinti, kad jis nebegertų.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. N. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, S. N. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti S. N. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba (teismo gautais SODRA duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 108-109), iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka vieną kartą penkių metų laikotarpyje, už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą (b. l. 111-115). Teismas taip pat atsižvelgia į S. N. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo žmoną L. N.. Posėdžio metu abu asmenys nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų, augina vaiką. Kaltinamasis S. N. nurodė, kad žmona yra pajėgi jam daryti teigiamą įtaką, ji kritiškai reagavo į jo padarytą veiką, ir galės užtikrinti, kad jis nebegertų. Savo ruožtu galima laiduotoja L. N. nurodė, kad ji yra pasiryžusi laiduoti už S. N., jo poelgį vertina labai blogai, ji jam gali daryti teigiamą įtaką, jis jos klauso. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. N. dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip apsižyminti atsakingumu, darbštumu, sąžiningumu. Iš pateiktų duomenų apie jos baustumus matyti, kad L. N. 5 metų laikotarpyje nebuvo bausta administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. N. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ji yra artima kaltinamajam S. N., yra kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką S. N., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Paminėta ir tai, kad teismo posėdyje L. N. nurodė, kad sutiktų sumokėti užstatą, jei teismas nuspręstų jį taikyti. Teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, S. N., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. N. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis S. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis S. N. automobilį vairavo neblaivus tą pačią dieną, kurią ir vartojo alkoholį, privalėdamas suvokti, kad alkoholis iš organizmo dar negalėjo būti pasišalinęs, tokiu būdu kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes saugiai vairuoti automobilį. Be to, vairuodamas automobilį tokios būsenos, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Visgi, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, iki pastarojo įvykio buvo baustas tik vieną kartą už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad jis piktybiškai pažeidinėja KET, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi S. N. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad S. N. 2020 m. gruodžio 26 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91), tokiu būdu S. N. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. gruodžio 26 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. N. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gruodžio 26 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis S. N. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – kaltinamojo draugui P. F.. Teismas šioje byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tiek kaltinamasis S. N., tiek liudytojas P. F. apklausų metu nurodė, kad S. N. automobilį sėdo vairuoti be savininko P. F. leidimo, kol šis miegojo tame pačiame automobilyje. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti tuo, kad automobilio savininkas kaltinamajam S. N. neperleido automobilio naudotis savanoriškai. Taigi, automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimas šioje byloje nėra galimas. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

Remiantis VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW Touran“, 2010 m. gamybos, vertė su PVM yra 4810 eurų (b. l. 30), tačiau bylą nagrinėjant teisme buvo gauta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 3670 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiamuose duomenyse yra nurodyta vidutinė atitinkamos transporto priemonės rinkos vertė, kuri nebūtinai atitinka tikslią konkrečios transporto priemonės rinkos vertę, o šioje byloje yra gauti duomenys apie konkretaus automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, teismas vadovaujasi būtent konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta jos verte – 3670 Eur. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. N. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. N. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo automobilį būdamas neblaivus, mieste, taip pat ir degalinės aikštelėje, kur galėjo būti (ir buvo) kitų asmenų ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta galimų sunkių tokios veikos padarinių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio ,,VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio ,,VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, t. y. 3670 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam S. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 89-91) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. N., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. N. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti S. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. N. išieškoti automobilio ,,VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3670 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kaltinamajam S. N. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. N. ir L. N., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. N., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė