Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1016-1143/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. gegės 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Finansų skyriaus 2024 m. gegės 15 d. pažyma Nr. APD-2024-05316 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1016-1143/2023. Pažymoje nurodyta, kad VGTPT 2024 . balandžio 20 d. gavo advokato Rido Žemkausko prašymą Nr. ATP-2023-17236 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. R. pagal 2023 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. KTS-2023-06719. Pažymoje nurodyta, kad, vadovaujantis ,,Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo darbo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 7, 14.2.3. punktu, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 30 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

VGTPT Finansų skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad E. R. šioje baudžiamojoje byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 30 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį E. R. gynė advokatas Algirdas Gurauskas, kuris buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos. 2023 m. rugsėjo 27 d. teismas priėmė nutartį skirti kaltinamajam gynėją tuo pačiu pagrindu. VGTPT koordinatorius parinko kalinamajam gynėją advokatą Ridą Žemkauską.

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais teisės aktais (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai: pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gynėjo parinkimas ir paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė, jis parinktas ir paskirtas BPK 51 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl priimant sprendimą dėl proceso išlaidų atlyginimo būtina įvertinti nuteistojo turtinę padėtį. E. R. yra teistas, nedirbantis, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš E. R. neatitiktų proporcingumo principo ir būtų neteisingas. Esant minėtoms aplinkybėms, VGTPT Finansų skyriaus teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1016-1143/2023 netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1016-1143/2023.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.