- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-28
- Bylos Nr.
- N1-194-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25569-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- I. V., D. B., E. T.
- Civilinis atsakovas
- D. V., J. B.
kaltinamajam I. V., jo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei D. V., jo gynėjui advokatui O. R.,
kaltinamajam D. B., jo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei J. B., jo gynėjui advokatui K. D.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą (pasibaigus auklėjamojo poveikio priemonių terminui, išbrauktas iš Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus registro;
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 564,90 Eur dydžio bauda, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 376,60 Eur dydžio bauda;
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui;
3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I) paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (II) paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 90 (devyniasdešimt) parų arešto, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto (bausmę atlikęs Marijampolės pataisos namuose, bausmės pabaiga - 2017-09-18 (2 tomas, b. l. 112); (praeityje teistas 4 (keturis) kartus, šie teistumai išnykę);
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesimoko, jo žodžiais dirba pas ūkininką, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, įgijo iš D. B. žinomai netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus 20 vnt., t. y. 1000 eurų, serijos Nr. X36994744604, kuriuos laikė savo kišenėje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kurie priklauso E. T., padavė žinomai netikrus, 2 vienetus po 50 eurų, banknotus, serijos Nr. X36994744604, E. T.. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką likusius žinomai netikrus 4 vnt., t. y. 200 eurų, serijos Nr. X36994744604, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje sudegino, kitus likusius žinomai netikrus 14 vnt., t. y. 700 eurų, serijos Nr. X36994744604, laikė pas save namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 25 d. apie 11.55 val., kuomet pareikalavus Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui R. B., pateikė žinomai netikrų 14 vienetų po 50 eurų, serijos Nr. X36994744604, banknotus.
D. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 28 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje www.wish.com, užsisakė netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus, tai yra 30 vienetų po 50 eurų, serijos Nr. X36994744604, 2002 metų laidos banknotus, iš viso 1500 eurų, už kuriuos pavedimu sumokėjo 3 eurus, netikri Lietuvos apyvartoje esantys pinigai, 30 vienetų po 50 eurų buvo atsiųsti 2017 m. gegužės 23 d. į D. B. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus 30 vnt., t. y. 1500 eurų laikė savo piniginėje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, 20 vnt., t. y. 1000 eurų perdavė nepilnamečiui I. V., kad nepilnametis I. V. realizuotų žinomai netikrus pinigus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku suplėšė, sudegino bei išmetė turimus žinomai netikrus 10 vnt. t. y. 500 eurų, serijos Nr. X36994744604, banknotus.
E. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), iš nepilnamečio I. V. įgijo žinomai netikrus, 2 vienetus po 50 eurų banknotus, serijos Nr. X36994744604, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku realizavo žinomai netikrą vieną 50 eurų banknotą, serijos Nr. X36994744604, atsiskaitydamas už prekes, parduotuvėje UAB „Gulbelė“ - „Kriūkų Aibė“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką likusį vieną 50 eurų banknotą, serijos Nr. X36994744604, laikė savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką žinomai netikrą likusį vieną 50 eurų banknotą, serijos Nr. X36994744604, realizavo, o būtent: 2017 m. gegužės 24 d. apie 20 val. 30 min., pateikė iškeisti žinomai netikrą vieną 50 eurų nominalo banknotą, serijos Nr. X36994744604, G. K. V., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini), žinomai netikrą 50 eurų nominalo banknotą, serijos Nr. X36994744604, G. K. V. iškeitė smulkesniais banknotais t. y. vienas banknotas 20 eurų, du banknotai po 10 eurų, bei 10 eurų monetomis po 2 eurus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis I. V. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad jis ėjo su T. B. ir susitiko D. B., kuris pasakė, kad turi netikrų pinigų. Tuos pinigus atsisiuntė D. B. iš Kinijos elektroninės svetainės „Wish“. Tada D. B. davė savo broliui T. B., o jis tuos pinigus padavė jam. Po to nuėjo pas E. T. ir prakalbo apie tuos pinigus. Kai parodė E. T. pinigus, jis paprašė, kad duotų jam. Jie E. T. davė pinigų. Patvirtino, kad nežinojo, ką E. T. su tais pinigais darys. Jam pinigų nebuvo gaila ir galvojo, kad tikrai su jais niekur neatsiskaitys, nes akivaizdžiai matėsi, kad jie netikri ir su kinų užrašais. Patvirtino, kad E. T. nesakė, kam jam reikalingi pinigai. Daugiau niekam, išskyrus E. T., tų pinigų nedavė. Po kurio laiko E. T. parėjo su krepšiu prisipirkęs produktų. Jie nepatikėjo, kad galėjo nusipirkti už tuos pinigus. E. T. grįžęs iš parduotuvės, jam davė 10 Eur. Nurodė, kad E. T. pasakė, kad davė 10 eurų už, tai jog šis davė jam 50 eurų netikrų pinigų. Už tuos pinigus su draugu T. B. kažką nusipirko parduotuvėje. Tikrai nesitikėjo gauti atlygį už duotus pinigus. Kitą dieną E. T. paskambino ir paklausė, ar dar turi tų pinigų. Jis nunešė ir padavė E. T. tuos pinigus, o tada policijos pareigūnas išlindo iš už durų ir sulaikė. Patvirtino, kad jis padavė 700 eurų po 50 eurų. Tuos pinigus D. B. jiems padavė be jokio tikslo ir jie visi žinojo, kad tie pinigai yra netikri. Pažymėjo, kad tuos pinigus turėjo tik tam, kad pasirodytų prieš draugus, norėjo pasipuikuoti. Jie nesiruošė pardavinėti už tikrus pinigus, tuos pinigus degindavo, daugumą išmėtė, tačiau niekam jų nedavė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikslius parodymus, nes tada geriau visą atsiminė. Nurodė, kad šiuo metu padeda broliui statyti namą, yra baigęs 10 klasių.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. T. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad I. V. jam davė netikrų pinigų. Jis su tais pinigais nuėjo į parduotuvę, nes norėjo pažiūrėti, ar pavyks apsipirkti už juos. Nurodė, kad netikėjo, jog parduotuvėje pinigus paims. Matyti, jog tie pinigai yra padirbti, bet pardavėja netikrindama juos paėmė. Nežino iš kur gavo tuos netikrus pinigus. Patvirtino, kad kaimynei G. K. V. taip pat padavė pinigus, tačiau ši nepastebėjo, kad jie yra netikri. Policijos pareigūnai parašė I. V. iš to telefono ir paprašė, kad šis dar atneštų pinigų, todėl I. V. ir atnešė. Patvirtino, kad realizuoti pinigus tikslo nebuvo. Pas jį D. B. nebuvo, tik I. V. ir T. B. buvo atėję. Parodė, kad tai buvo tik bandymas pažiūrėti, ar jam pavyks kurs nors atsiskaityti, nes pačiam buvo įdomu. Patvirtino, kad iš viso pasiėmė 100 eurų, po 50 eurų kupiūras. Vieną kupiūrą nunešė į parduotuvę, į „Aibę“, o kitą pas kaimynę iškeitė. Nurodė, kad jis iš pradžių nesakė kur naudos tuos pinigus, o kai parėjo namo iš parduotuvės, pasakė I. V., kur juos panaudojo, šis nusijuokė ir nusistebėjo, kaip galėjo pardavėja nematyti. Pažymėjo, kad pardavėja net nežiūrėjo, jis jai padavė ir ši paėmė. Nurodė, kad grįžęs iš parduotuvės I. V. davė 10 eurų, tačiau ne dėl to, kad šis jam tų pinigų davė. Patvirtino, kad I. V. jam pinigų nepardavė, net nežinojo, kad į parduotuvę eis su tais pinigais, nes jis I. V. nieko nebuvo sakęs. Nurodė, kad nepagalvojo, jog blogai padarė, jam tai buvo kaip pramoga. Pažymėjo, kad su D. B. nebendravo ir nežinojo iš kur pinigai atkeliavo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad netikrus pinigus užsisakė internetu. Manė, kad jų negaus, nes nepraeis pro muitinę, tačiau po mėnesio laiko jie atėjo. Pasiėmė tuos pinigus ir ėjo pas pusbrolį žaisti kompiuteriu. Tada ėjo namo ir sutiko savo brolį T. B., kuris paprašė tų pinigų. Jam jų nebuvo gaila, todėl padavė ir nuėjo namo. Toliau nieko neplanavo daryti. Patvirtino, kad daugiau niekam tų pinigų nedavė. Jis neklausė brolio, kam jam tie pinigai, nes jam tai nebuvo įdomu. Parodė, kad ten buvo pinigų pavyzdys, kai, pavyzdžiui, gali nusipirkti parduotuvėje, kabintis ant sienos, ant pinigų japoniškai parašyta „pavyzdys“. Nurodė, kad šį užrašą per vertėją galima išsiversti. Pažymėjo, kad ant abiejų kupiūros pusių yra parašyta „pavyzdys“. Žinojo, kad tai yra netikri pinigai, todėl norėjo tik pažiūrėti ar juos eina parsisiųsti. Kai tuos pinigus gavo, norėjo išmesti, tačiau paprašė brolis, tai padavė, o kitus sudegino į pečių. Nurodė, kad tuos pinigus I. V. gavo iš jo brolio T. B.. Jis pats nelabai atsimena, ar asmeniškai I. V. ar savo broliui tuos pinigus padavė. Nurodė, kad tie pinigai, kaip žaidimas, nes aiškiai matosi, kad yra netikri ir manė, kad tų pinigų niekur neina panaudoti. Nurodė, kad šiuo metu nesimokina, nes oficialiai dirba. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, kad nereikėjo, kad tų pinigų siųstis ir duoti kitiems.
Liudytoja L. J. teismo posėdžio nurodė, kad neatsimena, kaip E. T. buvo atėjęs į parduotuvę, sakė, jog padavė jai padirbtus 50 eurų. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir patikrino. Nurodė, kad jai buvo antra darbo diena po švenčių, todėl buvo didelis darbo krūvis ir tikrai nepastebėjo padirbtų pinigų. Parodė, kad pirmadienį ji dar dirbo, o paskui buvo kita pamaina. Atėjo į darbą tik penktadienį ir visi pradėjo šnekėti, kad paėmė padirbtus pinigus. Tuos pinigus po to jai parodė pareigūnai. Nurodė, kad ji net nežino ar E. T. jai padavė tuos pinigus, vaizdo kamerų niekas nesuko, nežiūrėjo. Įprastai jie visada tikrina pinigus, tačiau tą dieną turbūt nepatikrino. Nurodė, kad pinigų padavimo aplinkybių įvardinti negali, jeigu jai būtų liepę atpažinti žmogų, kuris padavė padirbtus pinigus, būtų net nepasakius kuris. Patvirtino, kad ji nesupranta, kaip netikras banknotas atsidūrė parduotuvėje. Nurodė, kad jis net nepanašus į tikrą pinigą, apipieštas mėlynai, su hieroglifais ir tai gerai matosi.
Liudytoja V. O. teismo posėdžio nurodė, kad vienos dienos vakare jie inkasavo pinigus ir rado padirbtą 50 eurų vertės banknotą, kurį kitą dieną nunešė vedėjai. Tada vedėja iškvietė policiją. Keitėsi pamainos ir nežino, kurią dieną tas pinigas atsirado jų parduotuvėje. Ji pati nėra priėmusi padirbto pinigo iš pirkėjų. Ji tikrai nebūtų tokio pinigo priėmusi, nes akivaizdžiai matosi, jog tai netikras pinigas. Pažymėjo, kad ant minėto banknoto buvo užrašyti mėlynos spalvos kiniški hieroglifai.
Liudytoja G. K. V. teismo posėdžio nurodė, kad E. T. vienos dienos pavakare atnešė jai 50 eurų, kad iškeistų. Pinigas buvo susuktas, ji net neatkreipė dėmesio į jį ir iškeitė. Kitą dieną jos dukra nuvažiavo su tuo pinigu į turgų ir, kai norėjo atsiskaityti pamatė, kad pinigas yra netikras, padirbtas. Sakė, kad visi akivaizdžiai matė, jog čia padirbtas banknotas, tačiau iš pradžių ji to net nepastebėjo, nes neatkreipė dėmesio. Dukra su tuo pinigu nieko nenusipirko ir parvežė jį atgal. Suprato, kad E. T. jai pakišo padirbtą pinigą, nes jis atnešė jį trečiadienį, o ketvirtadienį buvo turgus. Tada ji kreipėsi į policiją. Kai E. T. atnešė jai pinigą, ji nepagalvojo, kad jis gali būti netikras, todėl jo net neišsivyniojo. Patvirtino, kad civilinio ieškinio nereiškia, nes asmuo, jai daug padeda buityje, ant jo dėl to nepyksta, tai vertina kaip gyvenimo pamoką. Mano, kad jiems tai buvo tik kaip žaidimas.
Teismo posėdžio metu pagarsinti T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2017 m. pavasarį, tikslaus laiko neprisiminė, internetinėje parduotuvėje www.wish.com pamatė skelbimą, jog yra pardavinėjami suvenyriniai, netikri pinigai su kinietiškais užrašais. Parodė tai savo broliui D. B. Po kurio laiko, jo brolis Darius jam pasakė, kad užsisakė tų netikrų pinigų, nes norėjo pažiūrėti kaip jie atrodo ir pasididžiuoti, kad turi daug pinigų. 2017 m. gegužės 23 d., praėjus maždaug dviem mėnesiams nuo pokalbio su broliu apie pinigų užsakymą, jam į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo vokas su užsakytais pinigais. Matė, kaip brolis atidarė voką, jame buvo 30 vienetų 50 eurų nominalo banknotų su aiškias kiniškais mėlynos – baltos spalvos hieroglifais ant abiejų banknoto pusių ir juodos spalvos juostelė banknoto kampe, taip pat iš abiejų pusių. Jis vieną 50 eurų banknotą pabandė uždegti, uždegus banknotas degė kaip paprastas popierius. Po to jis išėjo, o brolis Darius liko namuose. Vėliau sugrįžo į namus su jo ir brolio pažįstamu I. V. Ignui buvo jau pasakęs, kad jo brolis D. B. gavo netikrus eurus iš internetinės parduotuvės. I. V. paprašė parodyti banknotus ir duotų jam netikrų pinigų. Brolis D. B. jam padavė kažkiek netikrų 50 eurų banknotų. Kokią tiksliai sumą nurodyti negalėjo, nes nematė. Brolis ir I. V. jam sakė, kad apie 1000 eurų. I. V. gautus pinigus įsidėjo į piniginę, po to kartu su juo vėl išėjo iš namų. Eidami sutiko pažįstamą, vardu E., kuris gyvena tame pačiame kaime, mėgstantis išgerti. E. davė parūkyti ir paprašė paskolinti pinigų, abu atsakė, kad neturi. Vėliau, kalbėdamasis su kažkuo telefonu, pamatė, kaip I. V. paduoda E. netikrą sulankstytą vieną 50 eurų banknotą. E. banknotą išsilankstė, ir galimai suprato, kad banknotas yra netikras, kadangi to nepastebėti neįmanoma, ir įsidėjo jį į kišenę ar piniginę. 2017 m. gegužės 24 d. žvejojant kartu su I. V., keletą netikrų pinigų banknotų sudegino, nes norėjo įkurti laužą, tikslios sumos nurodyti negalėjo. Ką I. V. darė su kitais turėtais netikrais pinigais, nežino. Po to, kai brolis D. B. davė I. V. netikrus pinigų, pas brolį liko 9 vienetai 50 eurų nominalo netikrų banknotų. Du iš jų 2017 m. gegužės 24 d. jis naudojo pečiui namuose užkurti - vienas sudegė visiškai, o kito pusė liko. Nudegęs banknotas buvo padėtas namuose ant stalo, vėliau jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Ką brolis D. B. darė su likusiomis kupiūromis, jis nematė ir nežino (2 t., b. l. 76-77).
Teismo posėdžio metu pagarsinta 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3280)-IS1-3474, kurioje nurodyta, kad 19 vienetų 50 eurų banknotų Nr. X36994744604 (klišės žymėjimas - P015A2) yra atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri (1 t., b. l. 102-103) ir 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4105)-IS1-4248, kurioje nurodyta, kad vienas 50 eurų banknotas Nr. X36994744604 (klišės žymėjimas - P015A2) yra atspausdintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (1 t., b. l. 109-110).
Byloje pateikti kaltinimai grindžiami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
- 2017 m. gegužės 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių rajono PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-60343-16 (1 t., b. l. 1-4);
- 2017 m. gegužės 25 d. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. apie 20 val. 30 min. G. K. V. iškeitė 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. X36994744604, kurią atnešė ir paprašė iškeisti E. T.. Kupiūra galimai padirbta (1 t., b. l. 5-7);
- 2017 m. gegužės 25 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo G. K. V. pateikė 50 eurų kupiūrą Nr. X36994744604 (1 t., b. l. 21-22);
- 2017 m. gegužės 26 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo V. O. pateikė 50 eurų kupiūrą Nr. X36994744604 (1 t., b. l. 25);
- 2017 m. gegužės 25 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo T. B. pateikė 50 eurų kupiūrą (perplėštą pusiau), Nr. X36994744604 (1 t., b. l. 40);
- 2017 m. gegužės 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo I. V. pateikė 50 eurų nominalo kupiūras, Nr. X36994744604, 14 vienetų (1 t., b. l. 41-42);
- 2017 m. gegužės 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo E. T. pateikė 50 eurų nominalo kupiūras, Nr. X36994744604, 3 vienetus (1 t., b. l. 43-44);
- 2017 m. gegužės 25 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo D. B. pateikė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3“ (1 t., b. l. 45-46);
Žemesnės instancijos teismas
- 2017 m. gegužės 26 d. daiktų apžiūros protokolas bei foto lentelė, kur nurodyta, jog apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung S3“ GT-19300, IMEI 356096/05/432595/4, išankstinio apmokėjimo SIM kortelė „Labas 4 G+“ ir jos atmintyje užfiksuotas užsakymas dėl netikrų pinigų - 50 eurų kupiūrų, serijos Nr. X36994744604 (1 t., b. l. 47-48, 49-53). Pagal 2017 m. gegužės 26 d. pakvitavimą telefonas perduotas saugoti kaltinamajam D. B. (1 t., b. l. 54);
- 2017 m. gegužės 26 d. daiktų apžiūros protokolas bei foto lentelė, kur nurodyta, jog apžiūrėta 19 vienetų kupiūrų po 50 eurų, serijos Nr. X36994744604 (1 t., b. l. 59-60, 61-63);
- 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3280)-IS1-3474, kurioje nurodyta, kad 19 vienetų 50 eurų banknotų Nr. X36994744604 (klišės žymėjimas - P015A2) yra atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri (1 t., b. l. 102-103);
- 2017 m. liepos 3 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota ir apžiūrėta 50 eurų nominalo kupiūra Nr. X36994744604, 2002 m. laidos (1 t., b. l. 26-29);
- 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4105)-IS1-4248, kurioje nurodyta, kad vienas 50 eurų banknotas Nr. X36994744604 (klišės žymėjimas - P015A2) yra atspausdintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (1 t., b. l. 109-110);
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų pagal BK 213 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo
BK 213 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Minėtos veikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tokiose bylose kiekvienos iš šių alternatyvių veikų padarymo faktas turi būti nustatytas ir pagrįstas bylos įrodymais, nei vienos iš veikų įrodinėjimui nekeliant skirtingų reikalavimų.
Šioje byloje kaltinamieji traukiami baudžiamojon atsakomybėn už netikrų pinigų įgijimą, laikymą ir realizavimą. Šios veikos subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia: tai yra, kai kaltininkas suvokia, kad įgyja, laiko, realizuoja netikrus ar falsifikuotus pinigus ar vertybinius popierius ir nori taip veikti.
Netikri pinigai laikomi šio nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, jeigu jie atitinka du požymius. Pirma, pinigai, kurie padirbinėjami, turi būti bent vienos ar kelių valstybių apyvartoje. Šio nusikaltimo dalyku negali būti neegzistuojančios valstybės pinigai arba pinigai, kurių nėra valstybės apyvartoje. Antras požymis – pinigų kokybė. Pinigų kokybė yra vienas iš požymių, kurį turi atitikti netikri pinigai tam, kad jie būtų laikomi minėto nusikaltimo dalyku. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373/2011). Netikri pinigai turi būti panašūs į tikruosius. Netikrų piniginių ženklų panašumas į tikruosius turi būti toks, kad eilinis žmogus galėtų priimti kaip tikrą. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 213 straipsnį svarbu, kad pagamintas netikras pinigas būtų toks panašus į tikrą, kad normaliomis sąlygomis galėtų patekti į apyvartą. Todėl šio nusikaltimo nebus, kai piniginiai ženklai padirbinėjami primityviai (pvz., suklijuojami iš žurnalo iškirptų pavyzdžių, nekokybiškai nupiešiami ir pan.).
Byloje buvo atlikta specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad pateikti tirti 50 eurų banknotai yra atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, tai yra jie yra netikri. (1 t., b.l. 102-103).
Bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaltinamieji D. B. ir I. V. nurodė, kad jie akivaizdžiai matė, kad pinigai yra netikri, su jais tikrai niekur negalėjo atsiskaityti, ant jų yra mėlyni užrašai japonų kalba. I. V. teigė, kad pinigus turėjo tik tam, kad pasirodyti prieš draugus, tuos pinigus degindavo, daugumą išmetė. D. B. parodė, kad pinigus užsisakė internetu iš smalsumo. Gavęs matė, kad ten yra pavyzdys, ant pinigų abiejų kupiūros pusių japoniškai parašyta „Pavyzdys“. Kai pinigus gavo, norėjo juos išmesti, dalį padavė broliui, kitus sudegino pečiuje. D. B. nuomone, tie pinigai buvo kaip žaidimas, nes aiškiai matėsi, kad jie yra netikri, ir manė, kad tų pinigų niekur neis panaudoti. Šiuos jų parodymus patvirtina ir kaltinamųjų veiksmai, tai yra jie nelaikė šių banknotų kaip vertybės, jie juos degino, plėšė, išmetė, neatlygintinai dalino kitiems asmenims. Kaltinamasis E. T. teigė, kad akivaizdžiai matėsi, kad pinigai yra netikri, o į parduotuvę ėjo apsipirkti iš smalsumo, pats netikėjo, kad jam pavyks kažką nusipirkti. Liudytoja L. J. nurodė, kad kasoje rasta kupiūra tikrai nepanaši į tikrą, apipiešta mėlynais hieroglifais. Nurodė, kad neįsivaizduoja, kaip tą kupiūrą galėjo paimti, nes akivaizdžiai matosi jos netikrumas. Liudytoja V. O. nurodė, kad ji tikrai nebūtų tokios kupiūros paėmusi, akivaizdžiai matosi, kad ji netikra. Ant kupiūros buvo mėlyni kiniški hieroglifai užrašyti, kurie akivaizdžiai matėsi. Kaip matyti posėdžio metu apklausti ne tik kaltinamieji, tačiau ir liudytojai, neabejotinai nurodė, kad byloje esančios kupiūros buvo akivaizdžiai netikros, jų kokybė kaip netikrų kupiūrų niekam nekėlė abejonių. Posėdžio metu apžiūrėjus byloje esančias kupiūras nustatyta, kad visuose banknotuose yra vienodi numeriai, ant jų mėlynos spalvos dažais yra atspausdinti hieroglifai, kampe juoda juostelė. Apžiūrėjus kupiūras akivaizdu, kad bet kuris žmogus, apžiūrėjęs šias kupiūras, be pagalbinių priemonių nustatytų, jog šie banknotai yra netikri. Byloje esančios kupiūros atspausdintos primityviu būdu, o ant jų esantys mėlynos spalvos hieroglifai parodo, kad jie nėra panašūs į tikruosius pinigus, ir normaliomis sąlygomis jie negalėtų patekti į apyvartą. Tad šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šioje byloje esančios ir apžiūrėtos kupiūros negali būti laikomos BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku.
Teismui konstatavus, jog iš kaltinamųjų paimti pinigai dėl jų primityvios kokybės negali būti laikomi nusikaltimo dalyku, atitinkamai negali būti pateikiami kaltinimai dėl šių banknotų neteisėto laikymo, įgijimo, disponavimo. Kadangi paimti pinigai negali būti laikomi BK 213 straipsnio dalyku, teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jie išteisintini.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Tai yra asmuo suvokia, kad jis pagamino, laiko arba disponuoja netikrais pinigais, ir nori tai daryti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis D. B. nusipirko netikrus pinigus norėdamas juos turėti, iš smalsumo, kaip pats teigė – žaidimui. Jis įgytus pinigus davė draugams, dalį jų suplėšė ir sudegino. Tai yra su jais elgėsi, kaip su „žaidimo“ priemone. Byloje nėra jokių duomenų, jog D. B. būtų už atlygį pardavęs kupiūras kitiems asmenims, būtų turėjęs tikslą jas platinti. Taip pat ir kaltinamasis I. V. turėtas netikras kupiūras turėjo norėdamas pasipuikuoti prieš draugus. Jis 50 eurų kupiūrą davė E. T. šiam paprašius, neprašydamas jokio atlygio už ją. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamųjų I. V. ir D. B. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia neteisėtai įgyti, laikyti ar platinti netikrus pinigus. Nors I. V. perdavė netikrą kupiūrą E. T., tačiau suvokdamas tų pinigų nekokybiškumą, jis net nesusimąstė, kad su šiais pinigais gali asmuo atsiskaityti parduotuvėje. Perduodamas pinigus I. V. neturėjo tyčios platinti netikrus pinigus. Tuo tarpu darant prielaidą, jog byloje esančios kupiūros galimai atitiktų netikrų pinigų kokybės požymius, tik kaltinamasis E. T. galėtų būti traukiamas atsakomybėn už netikrų pinigų platinimą, nes jis suvokdamas, kad jo turimi pinigai yra netikri ir jis tai suvokdamas atsiskaitė parduotuvėje. Tačiau teismui konstatavus, jog panaudoti netikri pinigai nėra panašūs į tikrus ir neatitinka kokybės požymio, tad vadovaujantis teismų praktiką, E. T. veika galėtų būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo nebūną, kai piniginiai ženklai padirbinėjami primityviai (pvz. suklijuojami iš žurnalo iškirptų pavyzdžių, nekokybiškai nupiešiami ir pan.). Tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip sukčiavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kaltininkas padaro BK 182 straipsnyje numatytas veikas įteikdamas (atsiskaitydamas) nukentėjusiajam netikrus pinigus ar vertybinius popierius, jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimo ir netikrų pinigų ar vertybinių popierių realizavimo (BK 182, 213 straipsniai) sutaptis. Jei pinigų kokybė akivaizdžiai rodo juos esant netikrus (piešti, atspausdinti spalvotu spausdintuvu ant paprasto popieriaus ir pan.), o kaltininkas juo perduoda pasinaudodamas aplinkybėmis, kuriomis perdavimo momentu asmeniui sunku suvokti apgaulę (tamsus paros metas, laiko stoka ir pan.), jo veika pagal BK 213 straipsnį papildomai nekvalifikuojama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga Nr. AB-36-1).
Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, kad E. T. pasinaudodamas tuo, kad parduotuvėje pardavėja neatidžiai patikrino ir dėl laiko stokos neįvertino nekokybiškos netikros kupiūros, taip pat pasinaudojo kaimynės G. K. V. pasitikėjimu, kuri atidžiai neapžiūrėjo jai pateikto banknoto, joms perdavė akivaizdžiai netikrus pinigus. Kadangi E. T. perdavė kupiūras, kurios pagal savo požymius negali būti laikomos BK 213 straipsnio nusikaltimo dalyku, tad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad asmuo parduotuvėje įgijo prekių už ne daugiau negu 50 Eur, taip pat G. K. V. pateikė 50 Eur kupiūrą, tad jis apgaule įgijo turto už ne daugiau negu 100 Eur. Tuo tarpu atsakomybėn pagal BK 182 straipsnį gali būti patraukiami asmenys, kurie savo veiksmais įgijo nedidelės vertės turto, tai yra kai jo vertė viršija 3 MGL (114 Eur). Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog E. T. veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo požymių.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kitų klausimų
Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai (BPK 94 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
20 vienetų po 50 eurų kupiūros, serijos Nr. X36994744604, 2002 m. laidos, 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. IBPS-S-147417, perduotos saugojimui į Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentą, adresu: Gedimino pr. 6, Vilnius (1 t., b. l. 111-112) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos;
- mobilaus ryšio telefonas „Samsung S3“ GT-19300, IMEI 356096/05/432595/4 su išankstinio apmokėjimo SIM kortele „Labas 4 G+“, kuris pagal 2017 m. gegužės 26 d. pakvitavimą perduotas saugoti kaltinamajam D. B. (1 t., b. l. 54) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui;
- mobilaus ryšio telefonas „iPhone A1387“, kuris pagal 2017 m. gegužės 26 d. pakvitavimą perduotas saugoti įtariamajam I. V. (b. l. 58) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui.
Kaltinamajam I. V. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 53-54), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Kaltinamajam T. B. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 78-79), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Kaltinamajam E. T. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 125-126), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą I. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą D. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pranešti institucijai, turinčiai įgaliojimus surašyti protokolą apie tai, kad E. T. 2017 m. gegužės 23 d. atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje UAB „Gulbelė“ – „Kriūkų Aibė“ pateikė netikrus nekokybiškus pinigus tokiu būdu apgavo pardavėją ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, taip pat tęsdamas savo veiką G. K. V. pateikė netikrą kupiūrą prašydamas ją pakeisti, tokiu būdu apgavo G. K. V. ir apgaulės būdu įgijo 50 Eur svetimą turtą. Šiuose E. T. veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo požymiai.
Netikras 20 vienetų po 50 eurų kupiūras, serijos Nr. X36994744604, 2002 m. laidos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3“ GT-19300, IMEI 356096/05/432595/4 su išankstinio apmokėjimo SIM kortele „Labas 4 G+“, kuris pagal 2017 m. gegužės 26 d. pakvitavimą perduotas saugoti D. B., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui.
Mobilaus ryšio telefonas „iPhone A1387“, kuris pagal 2017 m. gegužės 26 d. pakvitavimą perduotas saugoti I. V., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.