Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

išteisintųjų I. V. ir D. B. gynėjams advokatams Egidijui Jonui Grigaravičiui ir Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo I. V., D. B. ir E. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. V. buvo kaltintas tuo, kad 2017 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įgijo iš D. B. žinomai netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus 20 vnt. banknotų (iš viso 1000 eurų), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė savo kišenėje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiuose E. T., padavė E. T. žinomai netikrus 2 vnt. po 50 eurų banknotus, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, likusius žinomai netikrus 4 vnt. banknotus (iš viso 200 eurų), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje sudegino, kitus likusius žinomai netikrus 14 vnt. banknotus (iš viso 700 eurų), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), laikė pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 25 d., apie 11.55 val., kuomet pareikalavus Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui R. B. pateikė žinomai netikrų 14 vnt. po 50 eurų banknotus, serijos Nr. (duomenys neskelbtini).D. B. buvo kaltintas tuo, kad 2017 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku internetinėje svetainėje www.wish.com. užsisakė netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus, tai yra 30 vnt. po 50 eurų, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 metų laidos banknotus, iš viso 1500 eurų, už kuriuos pavedimu sumokėjo 3 eurus, netikri Lietuvos apyvartoje esantys pinigai – 30 vnt. banknotai po 50 eurų, buvo atsiųsti 2017 m. gegužės 23 d. į D. B. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus 30 vnt. banknotus (1500 eurų), jis laikė savo piniginėje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje 20 vnt. banknotų (1000 eurų), perdavė nepilnamečiui I. V., kad jis realizuotų žinomai netikrus pinigus, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku suplėšė, sudegino bei išmetė turimus žinomai netikrus 10 vnt. banknotus (500 eurų), serijos Nr. (duomenys neskelbtini).E. T. buvo kaltintas tuo, kad 2017 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), iš nepilnamečio I. V. įgijo žinomai netikrus 2 vnt. po 50 eurų banknotus, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, realizavo žinomai netikrą vieną 50 eurų banknotą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką likusį vieną 50 eurų banknotą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), laikė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinomai netikrą likusį vieną 50 eurų banknotą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), realizavo: 2017 m. gegužės 24 d., apie 20 val. 30 min., pateikė iškeisti G. K. V., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), ir žinomai netikrą 50 eurų nominalo banknotą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. V. iškeitė smulkesniais banknotais, t. y. vienas banknotas 20 eurų, du banknotai po 10 eurų, bei 10 eurų monetomis po 2 eurus.Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje konstatavo, kad iš išteisintųjų paimti pinigai dėl jų primityvios kokybės negali būti laikomi BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku, todėl I. V., D. B. ir E. T. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, jog E. T. perdavė kupiūras, kurios pagal savo požymius negali būti laikomos BK 213 straipsnio nusikaltimo dalyku, tad jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Atsakomybėn pagal BK 182 straipsnį gali būti patraukiami asmenys, kurie savo veiksmais įgijo nedidelės vertės turto, tai yra kai jo vertė viršija 3 MGL (114 Eur). Kadangi įgytas turtas yra mažesnės vertės, E. T. veiksmuose galimai yra tik administracinio nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė S. Kuskienė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: 1) I. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigoti jį 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį; 2) D. B., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą; jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį; 3) E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose; jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį. Kitą nuosprendžio rezoliucinę dalį prokurorė prašo palikti nepakeistą.Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu netikrų pinigų, kaip BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko, vertinimu. Netikri pinigai laikomi šio nusikaltimo dalyku, jei jie atitinka du požymius – padirbti pinigai turi būti bent vienos ar kelių valstybių apyvartoje ir jie turi būti panašūs į tikruosius pinigus, jų kokybė turi būti tokia, kad bet kuris žmogus galėtų juos palaikyti tikrais. Dėl pirmojo pinigų atitikimo nurodytos nusikalstamos veikos dalykui požymio dvejonių teismui nekilo, tačiau, vertindamas pinigų kokybės kriterijus, teismas nurodė, kad byloje esančios kupiūros atspausdintos primityviu būdu, o ant jų esantys mėlynos spalvos hieroglifai parodo, kad jie nėra panašūs į tikruosius pinigus, todėl bet kuris žmogus, apžiūrėjęs šias kupiūras, be pagalbinių priemonių nustatytų, jog šie banknotai yra netikri, ir normaliomis sąlygomis jie negalėtų patekti į apyvartą. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustiems kaltinamiesiems ir liudytojams byloje esančių banknotų, kaip netikrų kupiūrų, kokybė nekėlė abejonių. Tačiau, prokurorės vertinimu, šiuos argumentus paneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad vis tik buvo suklaidinti du asmenys, kurie pateiktas netikras 50 eurų kupiūras palaikė tikrais pinigais. Šiuo atveju L. J., ne mažiau nei 4 mėnesius dirbusi pardavėja, iš išteisintojo priėmė netikrą 50 eurų kupiūrą ir net 4 dienas kiti darbuotojai šios kupiūros neidentifikavo kaip netikros, vadinasi, ji nebuvo tiek primityviai pagaminta. Be to, ir liudytoja G. K. V. teisme nurodė, kad jai E. T. atneštą 50 eurų kupiūrą įvertino kaip tikrą, jos neišvyniojo. Kaip nustatyta teisme vykusios daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – netikrų 50 eurų kupiūrų, apžiūros metu, perlenkus netikrą kupiūrą, vizualiai nesimato mėlynos spalvos dažais atspausdintų hieroglifų, kupiūros popieriaus kokybė ir jų dydis vizualiai atitinka tikrus pinigus, todėl pinigų perdavimo metu tiek pardavėja L. J., tiek G. K. V. galėjo visiškai nepastebėti pinigų netikrumo požymių. Savaime suprantama, kad liudytojoms pateikus susipažinti netikras 50 eurų kupiūras, kurios nebuvo sulankstytos ir matėsi atspausdinti ant jų mėlynos spalvos hieroglifai, jos patvirtino, kad tai akivaizdžiai netikri pinigai, tačiau tai nepaneigia išvados, kad nusikaltimų padarymo metu šios kupiūros buvo priimtos kaip tikri pinigai.Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nesutinka su teismo nuosprendyje pateiktu išteisintųjų I. V. ir D. B. kaltės vertinimu. Teismas, konstatuodamas, kad išteisintųjų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios neteisėtai įgyti, laikyti ar platinti netikrus pinigus, atsižvelgė į tai, kad D. B. nusipirko netikrus pinigus iš smalsumo, norėdamas juos turėti žaidimui, įgytus pinigus jis davė draugams, dalį jų suplėšė ir sudegino, tai yra su jais elgėsi kaip su „žaidimo“ priemone, duomenų, kad šias kupiūras jis būtų už atlygį pardavęs kitiems asmenims ar kitaip platinęs, nėra. Tačiau prokurorė pažymi, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės. Vertindamas I. V. tyčią, teismas atsižvelgė į jo parodymus, kad E. T. netikrą 50 eurų kupiūrą jis davė suvokdamas tų pinigų nekokybiškumą ir net nesusimąstydamas, jog su šiais pinigais asmuo gali atsiskaityti parduotuvėje. Tačiau byloje paties I. V. parodymais nustatyta, jog padavus E. T. netikrus 50 eurų, jis, paėmęs pinigus, išėjo ir po kurio laiko grįžo nešinas krepšiu su nupirktais produktais, grįžęs padavė I. V. už tai 10 eurų, kuriuos pastarasis su D. B. išleido parduotuvėje. Šią aplinkybę patvirtino ir E. T., kuris taip pat parodė, kad I. V. papasakojo, kur ir kaip panaudojo netikrus pinigus, nusistebėdamas, kad pardavėja neatkreipė dėmesio, jog kupiūra netikra. Be to, I. V., žinodamas, kad yra reali galimybė už netikrus pinigus parduotuvėje įsigyti prekių ir už tai iš E. T. gauti atlygį – tikrų pinigų, jam dar du kartus nešė netikrus pinigus. Taigi, prokurorės vertinimu, teismas, spręsdamas dėl išteisintųjų kaltės turinio, netinkamai susiejo išteisintųjų parodymus su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Skiriant išteisintiesiems bausmes, prokurorė nurodo, kad turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad visų trijų asmenų padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Individualizuojant bausmes, atsižvelgtina į visiems trims išteisintiesiems nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir gailisi, I. V. ir D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. T. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvas, jis praeityje teistas 7 kartus. I. V. ir D. B. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai. Išteisintasis I. V. nevedęs, nedirbantis, administracinės teisės pažeidimų nepadaręs, neteistas (2016 m. kovo 4 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu). Dėl D. B. asmenybės skunde nurodoma, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nevedęs, šiuo metu nesimoko, dirbantis pas ūkininką, administracinės teisės pažeidimų nepadaręs, neteistas. Išteisintasis E. T. išsituokęs, nedirbantis, 8 kartus už administracinius teisės pažeidimus.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams ir prašė jį tenkinti, išteisintasis E. T. ir išteisintųjų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. V., D. B. ir E. T. išteisino pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismo išvados dėl išteisintųjų nekaltumo pagrįstos ne vien tik jų pačių parodymais, bet ir kitais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis). Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas I. V., D. B. ir E. T. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas <...> įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius <...>. Objektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų įgijimu, laikymu ar realizavimu. Nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų pagaminimu, įgijimu, laikymu ar realizavimu. Netikrų pinigų įgijimo, laikymo arba realizavimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad jis laiko, įsigyja arba realizuoja netikrus pinigus ir nori taip veikti.Šioje baudžiamojoje byloje I. V., D. B. ir E. T. buvo kaltinti tuo, kad įgijo, laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai ir išsamiai atskleidė nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėties turinį ir teisingai nurodė, kad šiuo atveju padarytoje veikoje nėra objektyviosios pusės nusikalstamos veikos sudėties požymio – nusikaltimo dalyko, ir, atitinkamai, išteisintųjų veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymių.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad žinomai netikri pinigai, kurių įgijimas, laikymas ir realizavimas buvo inkriminuotas I. V., D. B. ir E. T., dėl prastos pinigų kokybės ir akivaizdaus netikrumo, negali būti laikomi BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku. Byloje nustatyta, kad šie 50 eurų banknotai atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, jie pagaminti ofsetinės spaudos būdu ištisai. Be to, pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams nėra suteiktas indikatyvas (raidžių ir skaičių visuma, apibūdinant padirbtų eurų banknotų klasę. Suklastoti banknotai, kurie priskirti tai pačiai bendrajai klasei turi visiškai identiškus padirbimo požymius, tai yra jie yra padirbti naudojant tas pačias technologines priemones) (2017 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 102-103). Taip pat nustatyta, kad ant šių banknotų abejose pusėse išspausdinti akivaizdžiai matomi mėlynos spalvos hieroglifai, banknotai neturi apsauginės juostelės ir kitų apsaugos ženklų, jų popieriaus kokybė skiriasi nuo popieriaus, naudojamo gaminant tikruosius banknotus, kokybės. Tai, kad šių pinigų netikrumas yra akivaizdžiai matomas bet kuriam žmogui, patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos L. J., V. O. ir G. K. V., kurios, apžiūrėjusios baudžiamojoje byloje saugomus netikrus pinigus, nurodė, kad 50 eurų banknotas yra apipieštas mėlynais hieroglifais, yra nepanašus į tikrą pinigą ir tai gerai matosi. Visi šie duomenys patvirtina teismo išvadą, kad netikrų banknotų kokybė buvo išties žemo lygio. Tuo tarpu prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad byloje buvo nustatyti du asmenys, suklaidinti minėtų 50 eurų banknotų tikrumu, nereiškia, kad asmenys buvo suklaidinti būtent dėl kokybiškai padirbtų pinigų.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų yra pažeidžiama ar keliama tokios žalos atsiradimo grėsmė finansų sistemai. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių (išteisintųjų parodymų, kaip jie suvokė netikrų pinigų kokybę, I. V. ir D. B. veiksmų su šiais pinigais – degino, dalino kitiems asmenims ir pan.) yra akivaizdu, kad I. V., D. B. ir E. T., suvokdami primityvią netikrų pinigų kokybę ir suprasdami, kad šie pinigai normaliomis sąlygomis į apyvartą patekti negali, savo veiksmais nesiekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir objektyviai (dėl prastos pinigų kokybės) to padaryti negalėjo. Taigi visiškai sutiktina su skundžiamame teismo nuosprendyje pateiktu išteisintųjų kaltės turinio vertinimu ir padaryta išvada, jog jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios realizuoti žinomai netikrus pinigus.Nors byloje įrodyta, kad išteisintajam E. T. pavyko realizuoti du žinomai netikrus 50 eurų banknotus –vienu 50 eurų banknotu atsiskaityti už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir kitą banknotą pateikti iškeisti G. K. V., kuri šį banknotą iškeitė smulkesniais banknotais, tačiau tai nepatvirtina prokurorės argumentų, jog šie netikri pinigai į apyvartą pateko dėl to, kad jie iš tikrųjų yra panašūs į tikrus pinigus ir atitinka reikalaujamą kokybės požymį. Liudytoja G. K. V. teisme nurodė, kad 50 eurų banknotą iš E. T. priėmė jo neapžiūrėjusi, kitą netikrą banknotą iš išteisintojo parduotuvėje priėmusi liudytoja L. J. neprisiminė aplinkybių, kaip E. T., atsiskaitydamas už prekes, jai padavė netikrą banknotą, šis netikras banknotas buvo pastebėtas skaičiuojant pinigus kasoje. Pats išteisintasis E. T. teisme nurodė, kad jis parduotuvėje pabandė atsiskaityti netikru 50 eurų banknotu iš smalsumo, tikrai nesitikėjo, kad pardavėja jį priims, tačiau ji jo net nepatikrino. Prokurorė skunde nurodo, kad perlenkus banknotus nesimato ant jų esančių mėlynos spalvos dažais atspausdintų hieroglifų, todėl E. T., tokiu būdu (sulankstytus) netikrus pinigus pateikdamas G. K. V. ir atsiskaitydamas parduotuvėje, akivaizdžiai siekė juos realizuoti.Vertindamas E. T. inkriminuotą veiką, apygardos teismas sutinka su skundžiame nuosprendyje padaryta išvada, kad jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis). Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad E. T. tyčia buvo nukreipta į apgaulę, žinomai netikri banknotai buvo panaudoti kaip priemonė suklaidinti pardavėją ir garbingo amžiaus G. K. V., ir apgaule įgyti svetimą turtą (prekes, tikrus pinigus), o ne kėsintis į normalią pinigų apyvartą, kadangi, kaip jau minėta, kokybės požymio neatitinkančių netikrų pinigų patekimas į apyvartą jokios grėsmės valstybės finansų sistemai sukelti negali. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai aiškino BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus požymius (apgaulė, siekiant įgyti svetimą turtą) ir teisingai nustatė, kad šiuo atveju E. T. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį negali kilti dėl to, kad jo apgaule įgyto turto vertė (ne daugiau 100 eurų) nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nedidelės vertės turto sumos (3 MGL).Apygardos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog I. V., D. B. ir E. T. veikoje nėra BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių ir pagrįstai juos dėl šio nusikaltimo išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia.Dėl išdėstytų motyvų Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės apeliacinį skundą atmesti.